Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisėja Zita Gavėnienė Bylos Nr.: 1S-382-193/2013 Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4; 2.2.1.4.2; 2.1.11.

2013 m. balandžio 29 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Ričardas Gilys, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei teismo posėdyje išnagrinėjęs nukentėjusiojo E. A. skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013-03-29 nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės 2013-02-14 nutarimo atsisakyti panaikinti Utenos AVPK Anykščių r. PK tyrėjo 2013-01-18 nutarimą, kuriuo BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 168 strai9psnio 1-4 dalių pagrindu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Skundžiama Anykščių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013-03-29 nutartimi buvo atmestas E. A. skundas kaip nepagrįstas.

Skundu I-osios instancijos teismo E. A. prašė: 1) panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės 2013-02-14 nutarimą. Juo prokurorės buvo atsisakyta panaikinti Utenos AVPK Anykščių r. PK tyrėjo 2013-01-18 nutarimą. Juo (pagal E. A. pareiškimą dėl jo sodybos žemės sklype išpjautų medžių - 27 beržų ir 1 liepos) tyrėjo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p. ir 168 str. 1-4 d.); 2) pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atitinkamą baudžiamojo kodekso straipsnį; 3) apklausti liudytojus, kad išsiaiškinti kam buvo parduoti išskirsti medžiai.

Skundu apeliacinės instancijos teismo E. A. prašo, kad būtų įvertinti padariniai baudžiamojo įstatymo tvarka, kalti asmenys nubausti bei jam atlyginta materialinė bei moralinė žala. Be to, prašo įpareigoti Anykščių teismą ar prokuratūrą, kad jam būtų atsiųsti patikrinimo medžiagos „Dėl galimai neteisėtų sugyventinės veiksmų (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) sen. Anykščių r.“ procesiniai dokumentai - liudytojų T. A., V. L. ir D. A. apklausų protokolų kopijos, jų duoti raštiški parodymai ir paaiškinimai. Jis nesutinka su apylinkės teismo sprendimu, nes želdynai buvo sunaikinti piktybiškai ir jis turėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju (BPK 28 str.).

Skundas atmetamas.

Skundu ginčijamas ikiteisminio tyrimo teisėjos priimtos nutarties pagrįstumas.

Policijos ikiteisminio tyrimo tyrėjo 2013-01-18 nutarimu, dėl E. A. žemės sklype išpjautų medžių - 27 beržų ir 1 liepos, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 168 straipsnio 1-4 dalimis, buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokurorės 2013-02-14 nutarimu, šis policijos sprendimas buvo pripažintas teisėtu, todėl buvo atsisakyta jį panaikinti. Ikiteisminio tyrimo teisėja 2013-03-29 nutartimi pripažino, kad policijos ir prokuratūros minėti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Skundžioje teismo nutartyje nurodyta, jog E. A. ir D. A. buvę sugyventiniai. 12 metų gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, augina bendrą 10 metų amžiaus dukterį. Už smurtą prieš D. A., nuo 2011 metų apeliantas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Iki 2012 birželio mėnesio šeima gyveno E. A. priklausančioje sodyboje. Faktiniai duomenys (D. A., jos sūnaus T. A. parodymai ir kt.) patvirtina, kad medžius (kurių atkuriamoji vertė 19.110 Lt) išpjovė šie asmenys nors ir be E. A. žinios ir sutikimo, tačiau dėl to, kad šeimai (tame tarpe ir E. A. vaikui reikėjo kuro bei pinigų pragyvenimui. Atsižvelgtina ir į tai, kad bylos duomenimis D. A. saugo ir prižiūri apelianto sodybą. Šių duomenų pagrindu I-osios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tokiais veiksmais D. A. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Todėl tyrėjas ir prokurorė priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, kadangi visi reikalingi veiksmai atlikti, medžių iškirtimo aplinkybės yra aiškios, o tai padarę asmenys yra nustatyti. Teismas pagrįstai pripažino, kad skunde nėra nurodyta naujų aplinkybių, dėl kurių reikėtų atlikti papildomus procesinius veiksmus.

Kaip žinia, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (BK 2 str. 3 d.). Taigi, asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, kai nustatomi visi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčiai būtini požymiai, tame tarpe ir kaltė. Nesant bent vieno iš nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties elementų (požymių) negalima ir asmens atsakomybė pagal baudžiamąjį įstatymą, tame tarpe negalimas ir baudžiamasis jo persekiojimas atliekamas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokiu atveju BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato proceso nutraukimą, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai suponuoja tai, kad negalimas teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (nutartis 2K-49/2011).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomeninio poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio teismo nutarimai 1997-11-13, 2005-11-10).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tarp E. A. ir D. A. kaip gyvenusių faktinėje santuokoje ir vedusių bendrą ūkį yra atsiradę civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius tik atsiradus būtinoms sąlygoms. Jos turi būti susijusios su civilinių teisinių santykių objektyviu apsunkinimu, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles. Svarbu nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino nukentėjusiojo galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų kaltininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių santykių ribas. Tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra nustatytos, nes D. A. turi savo turto, prižiūri, rūpinasi bei naudojasi E. A. turtu ir rūpinasi bendru vaiku. Todėl laikytina, kad veika nėra peržengusi civilinių santykių ribų.

Skunde išdėstyti pageidavimai, kad būtų įvertinti padariniai baudžiamojo įstatymo tvarka, kalti asmenys nubausti, jis būtų pripažintas nukentėjusiuoju ir atlyginta materialinė bei moralinė žala, kad būtų įpareigoti Anykščių teismas ar prokuratūra, kad jam būtų atsiųstos patikrinimo medžiagos dokumentų kopijos atmetami kaip nepagrįsti. Baudžiamojo proceso tvarka yra nustatyta, kad D. A. ir T. A. veikomis nėra padaryti nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei ir aplinkai. Tokiu atveju nėra procesinio pagrindo E. A. pripažinti nukentėjusiuoju ir spręsti žalos užtikrinimo bei atlyginimo klausimo. O susipažinimo su atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga ir dokumentų kopijų gavimo klausimas yra prokuroro kompetencijoje (BPK 177, 181 str.).

Dėl nurodytų priežasčių, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-03-29 nutartis yra pagrįsta, motyvuota ir priimta sutinkamai su baudžiamojo proceso kodekso reikalavimais, todėl tenkinti skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

E. A. skundą atmesti ir palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo ikiteisminio teisėjo 2013 m. kovo 29 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.