Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Stasio Lemežio, Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. G.-A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-17 nuosprendžio, kuriuo R. G.-A. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 60 parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. G.–A. paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-10-22, 16.30 val. iki 2018-10-23, 12.17 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama R. G.-A. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantė prašo jai paskirti švelnesnę bausmę arba nustatyti paskirtą arešto bausmę atlikti savaitgaliais.

5. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

6. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014). Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-222/2017).

7. Paskirdamas nuteistajai R. G.-A. bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, padarymo aplinkybes, kaltininkės asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes.

8. Nuteistosios R. G.-A. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių. R. G.-A., veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotine medžiaga. Ji nusikalto būdama 16 kartų teista, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, (b. l. 67-71), bausta administracine tvarka (b. l. 63-66). Nuteistoji netekėjusi, nedirba, jai nustatytas 35% darbingumo lygis. Tai, kad R. G.-A. praeityje ir už analogiškų nusikaltimų padarymą skiriamos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, ji savo elgesio nepakeitė, rodo jos polinkį nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių ir nuteistąją charakterizuoja kaip nelinkusį keisti savo gyvenimo būdo asmenį.

9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nusikaltimo padarymo motyvą - ji nusikalto būdama priklausoma nuo narkotinių medžiagų, narkotinę medžiagą - karfetanilį įsigijo išimtinai savo poreikiams tenkinti. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti jai paskyrus ne pačią griežčiausią baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą, su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę – areštą, jo dydį nustatant kiek didesnį nei šios bausmės vidurkis. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Taigi R. G.-A. paskirta galutinė bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra pagrindo.

10. R. G.-A. prašo jai paskirtą arešto bausmę, vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, leisti atlikti poilsio dienomis. Iš 2018-12-11 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad ji bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tokio prašymo nepareiškė (b. l. 99-101), todėl šio klausimo apylinkės teismas nesprendė. Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, jog ji nori dalyvauti ir užbaigti metadono programą. R. G.-A. šiuo metu išreikštas apsisprendimas atsisakyti ilgus metus ją kankinančios priklausomybės, rodo pastangas pasitaisyti ir norą tapti pilnaverte visuomenės nare. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, jos sveikatos būklę (b. l. 110), sprendžia, jog yra tikslinga paskirtą arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 straipsnio 2 dalį nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. BK 49 straipsnio 5 dalis nustato, jog asmeniui pažeidus arešto, kurį skirta atlikti poilsio dienomis, atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka. Pagal teismų praktiką, arešto, atliekamo poilsio dienomis, tvarkos pažeidimu laikoma, kai nuteistasis nustatytu laiku neatvyksta į areštinę, padaro administracinius teisės pažeidimus.

12. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos įstatymas dėl amnestijos akto (2018-11-15 įstatymo Nr. XIII-1640 redakcija) numato atvejus dėl atleidimo nuo neatliktos arešto bausmės (Įstatymo 1 straipsnis) ar neatliktos arešto bausmės dalies sumažinimo (Įstatymo 2 straipsnis). Vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, asmenims, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną dar nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, amnestija taikoma, jei nusikaltimas yra padarytas iki 2018-10-01. Įvertinus tai, kad nuteistajai R. G.-A. inkriminuotas nusikaltimas padarytas 2018-10-22, nuteistosios atžvilgiu taikyti Įstatymo dėl amnestijos akto nuostatas, nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistosios R. G.-A. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-17 nuosprendį pakeisti: nuteistajai R. G.-A., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtą 40 parų arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.