Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D. (toliau – pareiškėjo) prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016-06-22 nutarimu A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 8 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., padarymą, buvo paskirta administracinė nuobauda – 1448 (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams (buvęs administracinės bylos Nr. A2.6.-5137-982/2016). A. D. buvo nubaustas už tai, kad 2016-05-21, 23.21 val., Kaune, Baltų pr. 42, vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,96 promilių girtumas), vairuodamas nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepasirinko tokio greičio, kad suvaldytų savo vairuojamą transporto priemonę, jos nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą, jį apgadino bei iš eismo įvykio vietos pasišalino. Jo vairuojamas automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam neatlikta techninė apžiūra, taip pat jis nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo. Šiais veiksmais A. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 16, 127, 219.1, 226 punktų reikalavimus

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Nagrinėjant prašymą dėl asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo svarbu pažymėti, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame nėra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo galimybė, tačiau ANK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl nagrinėjamu atveju taikomos ATPK nuostatos ir A. D. prašymas priimtas nagrinėti ir nagrinėtinas teisme.

Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės išeitų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-518/2010).

ATPK 329 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nuobaudą paskyrusiam organui (pareigūnui) suteikta teisė, gavus asmens prašymą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavus Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad teismas, priimdamas 2016-06-22 nutarimą ir A. D. skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nustatė šios teisės atėmimo terminą lygų ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatyto termino vidurkiui – 4 metus. Šiuo metu yra praėję daugiau nei pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino (beveik 3 metai ir 6 mėnesiai). A. D. paskirtą baudą sumokėjo, išklausė 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą, specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, t. y., formaliai atitinka ATPK 329 straipsnyje keliamas sąlygas.

Pagal teismų praktiką, be ATPK 329 straipsnyje įtvirtintų formaliųjų pagrindų svarbu įvertinti pažeidimo pobūdį ir sunkumą, taip pat paties pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į padarytą pažeidimą ir elgesį nuobaudos vykdymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-114-13), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu, taip pat svarbu atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N261-932/2012, Nr. N575-831/2012). Nors ATPK ir neišskiria šiurkščių pažeidimų, už kuriuos specialiosios teisės atėmimo terminas negali būti trumpinamas, nagrinėjamu atveju, būtent pažeidimo pobūdis ir sunkumas turi įtakos, sprendžiant, ar A. D. atžvilgiu pritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Būtina įvertinti tai, kad A. D. padarė itin šiurkštų, vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumas – 1,96 promilės neblaivumas (beveik 5 kartus viršijantis leistiną alkoholio koncentraciją organizme), taip sukeldamas didelį ir realų pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, sukėlė eismo įvykį, sugadindamas svetimą turtą, iš eismo įvykio vietos pasišalino, vairavo techniškai netvarkingą, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą automobilį – šios aplinkybės rodo jo, kaip vairuotojo, neatsakingą požiūrį. Praeityje A. D. ne kartą buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir nors tie pažeidimai nebuvo šiurkštūs, tačiau jie rodo, kad A. D. ne kartą piktnaudžiavo jam suteikta teise vairuoti transporto priemones, naudodamasis ja neatsakingai. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymų leidėjas šiuo metu dar labiau sugriežtino atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Tokios veikos nuo 2017-01-01 yra pripažįstamos nusikalstamomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnis), ir A. D. 2016-05-21 padarytas administracinis teisės pažeidimas pagal šiuo metu galiojančius baudžiamuosius įstatymus galėtų būti vertintinas kaip nusikaltimas (BK 281¹ straipsnis), ir už šį pažeidimą A. D. grėstų jau ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė, Taip pat svarbi aplinkybė ta, jog šiuo metu galiojantis ANK net nenumato specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo galimybės. Tai, jog teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali lemti darbo funkcijų sumažėjimą, apsunkinti materialinę padėtį ir sukelti nepatogumus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo ir turėjo įvertinti, prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą.

A. D. prašyme išdėstytos aplinkybės, susijusios su formalių reikalavimų, būtinų sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą atitikimu, nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę ir suponuojančiomis pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Teismo nuomone, prieš pažeisdamas Kelių eismo taisykles, teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats pažeidėjas, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Laikytina, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, todėl teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. D. prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302⁴ straipsniu, 329 straipsniu,

nutaria:

A. D. prašymą atmesti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.