Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2014 m. vasario 6 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, jog 2013 m. birželio 19 d. surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu naudojant GPS imtuvą nustatyta, kad valstybinėje žemėje, sukalti geležiniai kuolai paruošti betonavimui tvorai tverti, susodintos pušys, taip pat valstybinėje žemėje prie žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) tvora buvo ruošiama tverti pietų - rytų kryptimi, neturint projekto. 2013 m. spalio 4 d. Klaipėdos rajono skyrius išsiuntė A. S. raštą geranoriškai pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą iki 2013 m. lapkričio 4 d., tačiau numatytą dieną atlikus pakartotinį žemės naudojimo patikrinimą vietoje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvės pabaigoje, prie žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pradiniai tvoros elementai panaikinti, susodintos pušelės nepašalintos, tvora su betoniniu pamatu visiškai įrengta pagal 2013 m. sausio 29 d. Klaipėdos rajono skyriaus išduotą leidimą rengti formavimo pertvarkymo projektą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pats projektas dar nėra parengtas. Surašytas pakartotinis žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 29 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. S. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 str. 1 d. , administracinę nuobaudą – 1500 Lt baudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 45 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už savavališką privačios nuosavybes teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą.

A. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis pažeidė žemės naudojimo tvarką, t. y. valstybinėje žemėje, sukalė geležinius kuolus pasiruošė betonavimui tvorai tverti, susodino pušis, taip pat valstybinėje žemėje tvora buvo ruošiama tverti pietų - rytų kryptimi, neturint projekto.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir nustatė bylos aplinkybes. Apeliantas neginčijo nustatytų faktinių aplinkybių, manė, jog jeigu duotas leidimas rengti žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektą, tai gali ir statyti. Leidimo statybai negauna dėl savivaldybės kaltės.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2013 m. birželio 19 d. patikrinimo metu nustatė, kad prie žemė sklypo šiaurės vakarų kryptimi valstybinėje žemėje, sukalti geležiniai kuolai paruošti betonavimui tvorai tverti, susodintos pušys, taip pat valstybinėje žemėje prie žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) tvora buvo ruošiama tverti pietų - rytų kryptimi, neturint projekto (b. l. 21-26). 2013 m. lapkričio 4 d. patikrinus ar pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, t. y. ar atlaisvinta valstybinė žemė, esanti prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pradiniai tvoros elementai, gelžbetoniniai stulpeliai panaikinti, tvoros nėra, paliktos susodintos pušelės, šiaurės-rytų ir rytų-pietų kryptimi tvora su betoniniu pamatu pastatyta pagal išduotą leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Apie šio projekto patvirtinimą duomenų nėra (b. l. 27-30). 2013 m. spalio 4 d. Klaipėdos rajono skyrius išsiuntė A. S. raštą geranoriškai pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą iki 2013 m. lapkričio 4 d., tačiau kaip matyti, numatytą dieną atlikus pakartotinį žemės naudojimo patikrinimą vietoje, nustatyti pažeidimai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nurodyta kokiais atvejais nesudėtingo statinio statybai neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto, privaloma turėti rašytinius susitarimus, tačiau šiuo konkrečiu atveju A. S. turi turėti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2013 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo, kuriuo pratęsė administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ir nuobaudos skyrimo terminą iki 2014 m. birželio 19 d. (b. l. 39). ATPK 35 str. nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Jeigu dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti administracinės atsakomybės klausimo, tai terminai gali būti pratęsiami. Terminas buvo pratęstas, nes per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo paaiškėjimo dienos dėl pažeidimo tyrimo nebuvo išspręstas A. S. administracinės atsakomybės klausimas. Pratęsus terminą, iki nustatytos dienos, t. y. 2014 m. birželio 19 d., turi būti išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas negalėjo paskirti A. S. baudos iki 2014 m. birželio 19 d. yra atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. S. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. Apeliaciniame skunde teigia, kad dėl Klaipėdos architektūros ir urbanistikos skyriaus darbuotojų neveikimo projektas nėra baigtas ir nėra galimybės užbaigti pradėtą procedūrą, tačiau šiuo pagrindu A. S. nuo atsakomybės negali būti atleidžiamas.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. S. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.