Alytaus apylinkės teismo nutartis

2024-10-28 · Byla Nr. TS-67-939/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-28
Bylos Nr.
TS-67-939/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26123-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kategorijos
Byla Nr. TS-67-939/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26123-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.15.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. spalio 28 d.AlytusAlytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 357-765 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, laisvės atėmimu 3 metams.

A. L. bausmės pradžia – 2023 m. gruodžio 6 d., bausmės pabaiga – 2026 m. rugpjūčio 6 d. Nuteistasis A. L. bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir (duomenys neskelbtini) kalėjimas) atlieka nuo 2023 m. gruodžio 14 d.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau ir – Komisija) 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 357-765 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau ir – Nutarimas) nutarė nuteistąjį A. L. lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutarime nurodė, jog A. L. atliko Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau ir – BVK) 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, liko atlikti 1 metai 10 mėnesių 6 dienos laisvės atėmimo bausmės (Nutarimo priėmimo dieną). Nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą, šiuo metu yra atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, anksčiau teistas tris kartus. Nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą ir prieš sulaikymą buvo dirbantis. Būdamas laisvėje mokėsi ir įgijo (duomenys neskelbtini) specialybes, taip pat atlikdamas laisvės atėmimo bausmes įgijo (duomenys neskelbtini) profesijas. Šios bausmės atlikimo metu įsidarbino (duomenys neskelbtini). Nuostatos į darbą teigiamos ir būnant laisvėje: Sodros registro duomenimis nuteistasis turi apie septynis su puse metų darbinės patirties, laisvėje dirbo keturiose darbovietėse, taip pat neilgą laiką vykdė individualią veiklą. Planuoja dirbti ir išėjęs į laisvę: gautas ūkininko pranešimas, kuriame jis patvirtina, kad priims nuteistąjį A. L. dirbti savo ūkyje. Didelių finansinių sunkumų, susijusių su specifiniais veiksniais, nenustatyta. Finansų skyriaus duomenimis iš antstolių kontorų gauta patvarkymų dėl skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų, skolos likutis – 9 062,23 Eur. Per bausmės atlikimo laikotarpį išmokėta 842,64 Eur (savanoriškai – 61,50 Eur). Yra gautas nuteistojo prašymas mokėti savanoriškai antstoliams 10 proc. nuo darbo užmokesčio per mėnesį turimiems finansiniams įsipareigojimams dengti. Nusikaltimai įvykdyti siekiant turtinės naudos, tad ši sritis yra siejama su nusikalstamu elgesiu, tačiau šiuo metu yra valdoma, kadangi nuteistasis deda pastangas mažinti įsiskolinimus ir atlyginti žalą. Nuteistasis socialinius ryšius telefonu palaiko su buvusia žmona ir trimis vaikais. Su šios nusikalstamos veikos bendrininku ryšius nutraukė. Bausmės atlikimo metu nuteistasis stengiasi atsiriboti nuo rizikingų situacijų, tik atvykęs į įstaigą įsidarbino. Laisvėje daug laisvo laiko neturėjo, nes ūkininkavo, turėjo veislyną, turi kinologo kvalifikaciją, veisė šunis, dėl jų nerimauja ir dabar. Laisvalaikiu taip pat mėgo ką nors pataisyti, paremontuoti. Piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis faktų nenustatyta. Nuteistasis geba kurti ir palaikyti socialinius ryšius įvairiais lygmenimis ir įvairiose aplinkose. Nuteistojo požiūris į save suformuotas pakankamai adekvačiai. Geba išreikšti savo nuomonę ir poreikius, linkęs elgtis ryžtingai siekdamas savo tikslų. Pasižymi energingumu, polinkiu dominuoti, pasitiki savo gebėjimais ir nebijo pasakyti, ką iš tiesų galvoja. Nuteistasis geba formuoti tikslus, numatyti jų įgyvendinimo planą ir sistemingai to siekti. Stebimas gebėjimas suprasti kitų žmonių jausmus. Nuteistasis kasdienėse situacijose linkęs pasikliauti savo tiesioginiu patyrimu. Mąstyme vyrauja konkretumas, tačiau modeliuojant situacijas iš dalies geba atsižvelgti į pašnekovo nuomonę. Nuteistasis gebėjimą įvertinti savo elgesio pasekmes, planuoti, atsižvelgti į aplinkinių nuomonę lavino resocializacijos priemonių metu dalyvaudamas numatytose programose. Nuteistasis diskriminacinių nuostatų neišreiškia, priežiūros ir apribojimų reikalavimų nepažeidinėjo ir jų laikėsi lygtinio paleidimo metu bei atlikdamas šią bausmę. Asmuo supranta, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei galiojančių įstatymų. Šiuo metu išreiškia norą būti visuomenės dalimi ir kurti prasmingą ateitį, vykdo Individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu nebaustas, neskatintas, administracine tvarka nebaustas. Pirminio vertinimo metu ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, stebima teigiama rizikos valdymo dinamika. Išlikęs tik vienas dinaminis kriminogeninis veiksnys, apsauginių veiksnių yra du. Komisija darė išvadą, jog nuteistasis A. L. šiuo metu daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Esant tokioms aplinkybėms Komisija darė išvadą, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė R. U. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos Nutarimo, kuriuo prašo panaikinti Komisijos Nutarimą, nurodo, kad Komisija, taikydama nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neįvertino visų lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lemiančių veiksnių – nuteistojo asmenybės, nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka bausmę, pavojingumo, ankstesnių teistumų ir kt. Šiuo atveju Komisija išskirtinę reikšmę suteikė vien tik nuteistąjį teigiamai apibūdinantiems duomenims (vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įstaigos rengiamuose užsiėmimuose, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą ir darbą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirba, nebaustas ir kt.), tačiau šiuo atveju teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog A. L. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti paleidus jį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vertinant visas Komisijos nurodytas aplinkybes, A. L. įkalinimo įstaigoje iš esmės elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o tai nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. A. L. nuteistas jau ketvirtą kartą, anksčiau teistas tris kartus: už išžaginimą, nužudymą ir nusikalstamu būdu įgyto turtu įgijimą/realizavimą. Paskutiniu nuosprendžiu nuteistas už dvi atskiras nusikalstamas veikas, vieną iš kurių įvykdė kartu su nusikaltimo bendrininku, taip pat jam būdingas nusikaltimų modelis (antrą kartą įvykdyta vagystė). Minėtos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybę nenusikalsti ateityje, kadangi nuteistojo veiksmai sietini su jau susiformavusiu nuteistojo polinkiu nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių. Tai, kad laisvėje asmuo dirbo, nesutrukdė jam padaryti nusikaltimus nuosavybei, todėl Komisijai pateiktas raštas dėl asmens įdarbinimo pas ūkininką negarantuoja nei paties ilgalaikio darbo, nei nusikalstamumo užkardinimo. Šiuo metu egzistuoja pakankamai dideli nuteistojo finansiniai įsiskolinimai, kurių likutis yra 9 062,23 Eur, tačiau nėra garantijų, kad net ir turėdamas galimybę dirbti, oficialiai tą darys, neieškos materialinės naudos, siekiant savanaudiško tikslo iš nelegalios veiklos. Jo padaryti nusikaltimai įvykdyti siekiant turtinės naudos būtent nelegaliais būdais. Kalbėdamas apie nusikalstamas veikas, nuteistasis kaltę pripažįsta dalinai, stebima tendencija save pateisinti, minimizuoti netinkamą savo elgesį, ir nors pripažįsta, kad alkoholio vartojimas buvo problema, tačiau jos atsiradimo priežasčių neanalizavo. Nuteistasis taip pat pripažino, jog nusikaltimai atlikti impulsyviai, spontaniškai, neplanuotai, nes neapgalvojo visų savo elgesio pasekmių, o tam turėjo įtaką ir aplinka (netinkamas bendravimo ratas), ir nusikalstamo elgesio neutralizavimas, ir priimtinų visuomenei normų nesilaikymas. Nuteistasis supranta poreikį mokytis, bet tuo pačiu ir atmeta, teigdamas, kad jis jau pasikeitė ir per vėlu mokytis, o mokytis jam trukdė ir kalbos barjeras. Tiek pirminio vertinimo metu, tiek 2024 m. liepos 25 d. atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, todėl akivaizdu, kad nuteistasis savo nepriekaištingu elgesiu dar gali riziką koreguoti (mažinti), o likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga – 2026 m. rugpjūčio 6 d.). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, o iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai – 4 teistumai, smurtinio elgesio istorija, atsakomybės neutralizavimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, tarp dinaminių veiksnių nurodyta rizikingas, impulsyvus, ankstesnis agresyvus kontroliuojantis elgesys, o tai galima suvaldyti tik struktūrizuotoje aplinkoje, nes apsauginiai veiksniai (darbiniai įgūdžiai, motyvacija dirbti, turima gyvenamoji vieta, palaikantys santykiai su artimaisiais) neatsveria dinaminių veiksnių. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti bei turi nekelti abejonių, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, kad visuomenėje priimtas elgesio taisykles priims kaip vertybę, tačiau padaryti tokią išvadą, dar nėra galimybės, kadangi pati Komisija nutarime pažymi, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, ir, priešingai nei nurodė Komisija, nėra pakankamai duomenų, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Mano, jog aukščiau nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo spręsti, kad A. L. laikysis įstatymų bei nenusikals ar kad nuteistasis jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leidžia toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebus pažeistas teisingumo principas bei bus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, įvertinus nusikalstamų veikų sunkumą ir pavojingumą, taip pat nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, jo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį ir kitus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nuteistajam valstybės taikomas prievartos poveikis nebūtų adekvatus bei proporcingas, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, t y. tai sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Todėl Komisijos nuteistajam skubotai pritaikytas lygtinis paleidimas (bausmės sušvelninimas) pažeidžia visuomenės saugumo interesus, atitinkamai daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų, pasirinkti tinkamus elgesio modelius ir nenusikalsti, dar negalima.

Atsiliepimas

Nuteistasis A. L. pateikė atsiliepimą į prokurorės skundą, kuriuo prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad nuo nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, padarymo iki nuosprendžio priėmimo momento praėjo ilgas laiko tarpas, jis faktiškai du metus buvo laisvėje ir per tą laiką nepadarė jokio naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, o taip pat nepadarė administracinio teisės pažeidimo. Turėjo pastovų darbą ir jo pajamų šaltinis buvo lėšos, kurios nebuvo gautos iš nusikalstamos veiklos. Tai patvirtina, kad dar iki nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo ir įsiteisėjimo jis padarė atitinkamas išvadas ir priėmė sprendimą gyventi nepažeisdamas įstatymų ir visuomenės bendro gyvenimo normų. Įsiteisėjus nuosprendžiui teisėsaugos pareigūnams nereikėjo jo ieškoti, jis pats atvyko nurodytu laiku atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Toks elgesys taip pat patvirtina, kad jis yra linkęs laikytis įstatymų. Nuo ankstesnių buvusių teistumų iki nurodyto nuosprendžio priėmimo yra praėjęs labai ilgas laiko tarpas. Anksčiau ir dabar padaryti nusikaltimai nėra tapatūs. Prokuroras savo skunde teigia, kad egzistuoja kalbinis barjeras, kad blogai moka lietuvių kalbą ir tai trukdys tinkamai integruotis į visuomenę. Tai yra netiesa, nes 2009 metais (duomenys neskelbtini) mokykloje įgijo (duomenys neskelbtini) profesiją, 2010 metais toje pat mokykloje įgijo (duomenys neskelbtini) profesiją. Antroji profesija buvo įgyta dėl to, kad ji buvo labiau reikalinga ir turėjo galimybę dirbti pagal ją. 2013 metais papildomai toje pat mokykloje ir faktiškai toje pat srityje įgijo (duomenys neskelbtini) profesiją. Kaip matyti, joks kalbos barjeras jam nesutrukdė tinkamai baigti mokslus ir tai nėra pagrindas teigti, kad jam esant kitos tautybės bus sunku integruotis į visuomenę. Iki atvykstant atlikti bausmės visą laiką oficialiai dirbo. Beveik iš karto atvykus į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, Viršininko sprendimu buvo įtrauktas į darbinę veiklą ir visą laiką kalėjime dirbo. 2024 metų birželio, liepos ir rugpjūčio mėn. laikotarpiu dalyvavo Socialinių įgūdžių ugdymo programoje ir sėkmingai šią programą baigė. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad jau nuo 2021 metų pabaigos stengiasi pakeisti savo pažiūras ir nėra linkęs nusikalsti bei visomis jam prieinamomis išgalėmis stengiasi būti visuomenės nariu, kuris laikosi įstatymų ir nedaro neteisėtų veikų. Tarp asmenų, kurie yra paleidžiami iš įkalinimo įstaigų lygtinai, ir tų, kurie paleidžiami atlikę visą bausmės laiką, skirtumas tame, kad lygtinai paleisti asmenys yra kontroliuojami probacijos tarnybos ir jiems yra taikomi jų elgesį taisantys apribojimai. Tie, kurie atliko visą bausmę, faktiškai atsakingų institucijų jau nedomina ir yra paliekami likimo valiai. Pažymėjo, kad jį paleidus lygtinai jis dar ilgą laiką sulauks pagalbos iš probacijos tarnybos ir jam bus padedama gyventi taip, kad daugiau nenusikalstų. Tai yra, jis turės daug daugiau šansų pasitaisyti ir gyventi teisingą gyvenimą esant tokiai pagalbai. Pripažįsta, kad pagalba jam reikalinga, ir ją priima. Skundo teiginys, kad jis nėra kritiškas dėl savo kaltės padarant nusikalstamas veikas, neatitinka tikrovės. Išėjęs į laisvę turės darbo vietą ir vietą, kur gyventi. Visi dokumentai buvo pateikti komisijai. Gyvenamosios ir darbo vietos turėjimas mažina tikimybę, kad ateityje jis darys naujus nusikaltimus ir negalės tinkamai integruotis į visuomenę.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės skundas tenkinamas ir Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimas pakeičiamas

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Kaip jau buvo minėta, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Pagal OASys metodiką 2024 m. liepos 25 d. atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta nuteistojo A. L. vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau 2024 m. kovo 13 d. atlikto pirminio vertinimo metu buvo nustatyta taip pat vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šie socialinio tyrimo išvados duomenys iš dalies leidžia teigti, jog šiuo metu stebima nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas sutinka, kad per visą bausmės atlikimo laiką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika šiek tiek mažėjo, tačiau šis mažėjimas yra tik simbolinis ir jis nėra pakankamas lygtinio paleidimo taikymui.

Tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nuteistajam vis dar išlieka dinaminis kriminogeninis veiksnys – rizikingas, impulsyvus, ankstesnis agresyvus kontroliuojantis elgesys – kuris neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Socialinio tyrimo išvados 7.2 punkte išskirti riziką nusikalsti pakartotinai mažinantys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su darbiniais įgūdžiais, motyvacija dirbti, turima gyvenamąja vieta, palaikančiais santykiais su artimaisiais. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad su gyvenamosios vietos buvimu bei darbo turėjimu ir socialiniais ryšiais susijusios aplinkybės buvo ir iki nuteistajam padarant tyčinius turtinius nusikaltimus. Taigi akivaizdu, kad šios aplinkybės neįtakojo, kad nuteistojo elgesys būtų vien tik teisėtas. Taigi su šiomis aplinkybėmis susijusius apsauginius veiksnius vertinti kaip pakankamus lygtinio paleidimo taikymui nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-737-493/2021).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog A. L. tik telefonu palaiko socialinius ryšius su žmona, vaikais ir tėvais, nors su žmona yra išsituokęs, bausmės atlikimo metu elgiasi tinkamai, laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, nebaustas drausmine tvarka, laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirba, aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, neturi problemų dėl priklausomybės psichiką veikiančių medžiagų vartojimui, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis savo elgesį stengiasi kreipti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla, mokytis, tačiau kol kas tai nėra pakankama, kad teismui nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės. Aplinkybė, jog nuteistasis nebaustas drausmine tvarka, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi, kaip skunde nurodė prokurorė, kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų elgtis nepriekaištingai, siekti būti paskatintas, nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, stengtis dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse bei bendradarbiauti tokio pobūdžio priemones įgyvendinant. Tai rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją, kuri vis dar nėra pakankama, ypač įvertinus tai, jog nuteistasis nėra nei karto paskatintas.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis A. L. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo 3 metams bausmę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Tai ketvirtas nuteistojo teistumas, anksčiau buvo nuteistas už išžaginimą, nužudymą, nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymus, vagystę bei savavaldžiavimą, teistumai neišnykę. Nuosprendžio duomenimis kaltės dėl padarytų nusikaltimų nagrinėjant bylą teisme A. L. nepripažino. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad šiuo metu nuteistasis, kalbėdamas apie nusikalstamas veikas, kaltę pripažįsta dalinai, stebima tendencija save pateisinti, minimizuoti netinkamą savo elgesį. Teismas mano, kad nuteistojo kaltės nepripažinimas parodo jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Tai, kad nuteistasis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo neigė, rodo, jog jis pilnai nesuvokė savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizavo, negalvojo apie padarinius, nesuprato, dėl ko yra nubaustas, nesvarstė jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, o paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o tik savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Tai rodo, kad nuteistasis dar nepakeitė savo mąstymo, nepadarė reikiamų išvadų, kurios padėtų koreguoti nusikalstamą elgesį. Taip pat teismas pažymi, kad šia nutartimi sprendžiamas tik nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, todėl klausimo dėl jo kaltės teismas nenagrinėja, tuo labiau, kad tuo klausimu yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis.

Be to, vieną iš nusikaltimų, už kurį yra nuteistas, A. L. padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir nors jis teigė, kad su šios nusikalstamos veikos bendrininku ryšius nutraukė ir jo gyvenimo stiliaus ypatumai nebuvo susiję su jo nusikalstamu elgesiu, tačiau bendravimo rate buvo nusikaltimus darančių asmenų ir tai įtakojo nusikaltimo įvykdymą, todėl teigti, jog laisvėje nuteistasis, būdamas ne struktūruotoje aplinkoje, sugebės atsisakyti bendravimo su neigiamos reputacijos asmenimis, šiuo metu nėra pagrindo. Ketvirtas nuteistojo teistumas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, tai neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog nuteistasis pokalbio metu pripažino, jog nusikaltimai padaryti impulsyviai, spontaniškai, neplanuotai, nes neapgalvojo visų savo elgesio pasekmių. Anksčiau yra teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Ankstesnio vertinimo metu A. L. nurodė, kad alkoholio vartojimas buvo problema, tačiau jos atsiradimo priežasčių neanalizavo, teigė, kad šiuo metu šios problemos neturintis. Nuteistasis pripažįsta, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja ar tikėtina, kad gali atsirasti vėl. Tai išryškėjo ir programos ,,Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ metu: programą vedusi specialistė nurodė, kad programos tikslas pasiektas tik iš dalies, nuteistasis supranta poreikį mokytis, bet tuo pačiu ir atmeta, teigdamas, kad jau pasikeitė ir per vėlu mokytis. Ankstesnio vertinimo metu pastebėta, kad spręsdamas problemas nuteistasis pasirinkdavo netinkamas strategijas. Stengėsi spręsti kylančias problemas teisėtais būdais, tačiau neneigė, kad jam ne visada tai pavykdavo. Stebimas gebėjimas suprasti kitų žmonių jausmus, nors ir išlieka labiau orientuotas į savo paties interesus ar poreikius. Nuteistasis kasdienėse situacijose linkęs pasikliauti savo tiesioginiu patyrimu. Jo negebėjimas įvertinti visų galimų veiksmų pasekmių ir impulsyvūs sprendimai turėjo įtakos nusikalstamam elgesiui, tačiau bausmės atlikimo metu toks elgesys nepasireiškė.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą bei keletą specialybių ir prieš sulaikymą buvo dirbantis. Sodros registro duomenimis nuteistasis turi apie septynis su puse metų darbinės patirties, taip pat dirbo ir laisvės atėmimo vietoje. Tokias aplinkybes nuteistasis nurodė ir atsiliepime į prokurorės skundą, tačiau nei įgytos kelios specialybės, nei darbo turėjimas nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikaltimų padarymo. Išėjęs į laisvę nuteistasis taip pat planuoja dirbti ūkininko (kaip teigia nuteistasis, jo (duomenys neskelbtini)) Č. O. ūkyje. Be abejonės, aplinkybė, jog nuteistasis yra motyvuotas dirbti, nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau ji nėra pakankama vertinant, ar egzistuoja vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių – finansinis stabilumas bei gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Nors socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos Nutarime nurodyta, kad gautas ūkininko Č. O. pranešimas, kad jis priims A. L. dirbti savo ūkyje, tačiau nuteistojo asmens byloje tokio pranešimo nėra. Bet kuriuo atveju pažyma dėl galimo asmens įdarbinimo negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi ji yra absoliučiai neįpareigojančio pobūdžio ir nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog, išėjęs į laisvę, nuteistasis dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis ir nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017, 2019 m. vasario 14 d. nutartis byloje Nr. 1S-114-530/2019).

Akivaizdu, jog nuteistajam išėjus į laisvę, jo integraciją į visuomenę stipriai apsunkins lėšų pragyvenimui neturėjimas, kadangi nusikaltimo įvykdymo metu buvo nedirbantis, šiuo nuosprendžiu jau antrą kartą yra nuteisiamas už turtinio pobūdžio nusikaltimą, siekiant finansinės naudos. Paskutiniu teismo nuosprendžiu nuteistajam priteista atlyginti 9 557 Eur ir 2 690 Eur turtinę žalą nukentėjusiesiems. Administracinių nusižengimų registro duomenimis jis nesumokėjęs 1 158 Eur paskirtų administracinių baudų, tačiau joms jau yra taikoma išieškojimo senatis. Interviu metu nuteistasis teigė turintis ieškinių pas antstolius, tačiau tikslios sumos nežino. Finansų skyriaus duomenimis iš antstolių kontorų gauta patvarkymų dėl skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų, skolos likutis 9 062,23 Eur. Per bausmės atlikimo laikotarpį išmokėta 842,64 Eur (savanoriškai – tik 61,50 Eur). Dėl šių aplinkybių daroma išvada, kad nuteistojo finansinė padėtis bei lėšų paskirstymo kompetencijos stoka galimai yra susijusi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Be to laisvėje nuteistasis neturi nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios vietos, nes nurodė išėjęs į laisvę planuojantis vykti gyventi pas antros eilės pusbrolį Č. O.. Taigi, teismo vertinimu, nuteistojo turimi dideli finansiniai įsipareigojimai ir maža darbinė patirtis bei pastovios gyvenamosios vietos, priklausančios nuosavybės teise, neturėjimas leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.

Pažymėtina ir tai, jog neatliktos bausmės dydis dar yra reikšmingai didelis, kadangi nuteistasis šiuo metu yra atlikęs tik 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo 3 metams bausmės ir likusi bausmės dalis dar yra labai didelė (1 metai 10 mėnesių 6 dienos (Nutarimo priėmimo dieną)). Ir nors teismas neturi teisės koncentruotis į tai, kad nuteistasis buvo nubaustas pernelyg švelnia bausme arba kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje buvo per trumpai, tačiau, teismo vertinimu, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, jog tai nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, ypatingai šiuo atveju, kada A. L. vieną iš nusikalstamų veikų įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje su kitu asmeniu. Vertinant minėtas aplinkybes, pritartina prokurorės skunde nurodytiems argumentams, jog Komisijos nuteistajam skubotai pritaikytas lygtinis paleidimas (bausmės sušvelninimas) pažeidžia visuomenės saugumo interesus, nes (jei Nutarimas įsiteisės) į visuomenę bus sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuriam dėl Komisijos malonės gali susiformuoti klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Įvertinus visas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui svarbias ir aukščiau aptartas aplinkybes, charakterizuojančias nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu, negalima daryti išvados, jog A. L. toliau jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pakankama pažanga, teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje, mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, tai nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, A. L. elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama.

Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis A. L. dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Todėl teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. L. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kai tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl negalima vertinti, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 357-765 taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų tenkinamas, Komisijos Nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. 357-765 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja L. L.