- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-10
- Bylos Nr.
- 1-1452-240/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08419-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Kaltinamasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Advokatai
- Regina Majauskienė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1) 1995 m. rugpjūčio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 3 dalį – 2 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 2) 1997 m. vasario 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį, BK 43 straipsnį, – 3 metams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, 1999 m. gegužės 14 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 8 mėn. 4 d. bausmės; 3) 2000 m. liepos 31 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 272 straipsnio 2 dalį, BK 43 straipsnį – 4 m. 2 mėn. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymą Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ – 3 m. 4 mėn. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, 2002 m. rugpjūčio 5 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, paleistas lygtinai neatlikus 7 mėn. 8 d. bausmės; 4) 2004 m. birželio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 290 straipsnį – 6 MGL dydžio bauda; 5) 2008 m. balandžio 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 66 straipsniu, – 1 MGL dydžio, bauda; 6) 2008 m. lapkričio 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1alį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirtą bausmę subendrinus su 2004 m. birželio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2008 m. balandžio 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 m. laisvės atėmimo ir 7 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 7) 2014 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, bausmę subendrinus su 2008 m. lapkričio 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams ir 7 MGL dydžio bauda; 8) 2016 m. gegužės 23 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą; 9) 2017 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi pakeistos bausmės neatlikta dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 81 para arešto, bausmę atlikęs 2017 m. liepos 24 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. S. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 27 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, pasinaudodamas turimu nukentėjusios A. M. buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų spynos raktu, prieš nukentėjusiosios A. M. valią patekdamas į minėtą butą, sistemingai baugino nukentėjusiąją A. M., nuolat jai grasindamas žodžiais ,,palauksiu tavęs prie gatvės“, ,,aš tave papjausiu“, ,,tu negyvensi“, ,,aš tave užmušiu“, savo agresyviu smurtiniu elgesiu sudarydamas realų pagrindą nukentėjusiajai A. M. jo bijoti.
Be to, kaltinamasis V. S. laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2019 m. vasario 27 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, nukentėjusiajai A. M. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia suėmė nukentėjusiąją A. M. už rankų ir stipriai jas suspaudė, dėl ko ant nukentėjusiosios A. M. kūno atsirado poodinės kraujosruvos kairio dilbio srityje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. M. sveikatą.
Be to, kaltinamasis V. S. 2019 m. vasario 27 d., apie 20.00 val., nukentėjusiajai A. M. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia rankomis pastūmė nukentėjusiąją A. M. į sieną, po to vieną kartą sudavė kumščiu nukentėjusiajai A. M. į galvą, vieną kartą spyrė jai į dešinę koją, dėl ko ant nukentėjusiosios A. M. kūno atsirado poodinės kraujosruvos juosmens srityje, dešinėje šlaunyje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. M. sveikatą.
Be to, kaltinamasis V. S. 2019 m. vasario 27 d., apie 20.00 val., nukentėjusiajai A. M. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, po to, kai smurtavo nukentėjusiosios A. M. atžvilgiu, taip sudarydamas bauginančią aplinką, atimdamas galimybę nukentėjusiajai A. M. priešintis, iš jos pagrobė 45 eurus.
Kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sutinka su visomis kaltinamajame akte nurodytomis nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis. Su nukentėjusiąja anksčiau gyveno kartu. Nors jau pusę metų kartu nebegyveno, jis turėjo raktus nuo laiptinės ir koridoriaus. Nuo buto raktų neturėjo. Pripažįsta, jog grasino nukentėjusiajai. Taip elgėsi dėl to, kad buvo neblaivus, nukentėjusiosios sužaloti neketino. Kai kaltinamajam paskambino nukentėjusiosios sūnus ir pasikvietė į namus pasikalbėti, jis nuėjo pas jį su buteliu. Kai namo grįžo Aurelija, jis smurtavo jos atžvilgiu – suspaudė jos rankas. Po to Aurelija minėjo, kad dingo 2000 Eur, kaltino jį, kad jis paėmė jos pinigus. Pasakęs, kad eina namo, paprašė jos duoti jam truputį pinigų, gali būti, kad paprašė daug griežtai, nes buvo labai neblaivus. Nukentėjusioji jo bijojo, nes jis ją mušdavo. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. S. kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 str.).
Nukentėjusioji A. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. vasario 27 d., apie 17.30 val., grįžo iš darbo. Jos namuose buvo buvęs sugyventinis V. S., kurį įsileido jos sūnus. Buvęs sugyventinis buvo neblaivus. Ji paprašė jo išeiti, tačiau jis nekreipė į tai dėmesio ir pradėjo reikalauti duoti 50 eurų. Kadangi ji pinigų nedavė, V. S. pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, o po to priėjo prie jos ir rankomis nustūmė ją į sieną, kumščiu sudavė jai vieną smūgį į galvą ir vieną kartą spyrė jai į dešinę koją, po to ir vėl reikalavo pinigų. Dėl tokių jo veiksmų ji juto skausmą, išsigando, pradėjo verkti, prašė nusiraminti. V. S. į jos prašymus nereagavo. Ji nusprendė iškviesti policiją ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Tai pamatęs, V. S. priėjo prie jos ir vėl pradėjo reikalauti pinigų. Norėdama, kad jis atstotų nuo jos, būdama išsigandusi, ji atidavė jam visus tuo metu turėtus pinigus – 45 eurus, o jis pabėgo iš jos buto. Pirmą kartą atvykę policijos pareigūnai jo nerado ir išvažiavo. Maždaug po dviejų valandų ji išgirdo, kad kažkas vaikšto prie jos buto durų. Pažiūrėjusi per durų akutę, pamatė, kad tai V. S.. Jai reikėjo išeiti iš buto į bendro naudojimo patalpas, tačiau ji bijojo, kad jis ją sumuš, todėl vėl iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai V. S. sulaikė ir liepė grąžinti jos pinigus. Jis grąžino 35 eurus ir pareigūnai jį išsivežė. Į jos namus V. S. visada ateina būdamas neblaivus, būna agresyvus, reikalauja iš jos pinigų, grasina su ja susidoroti. Jis jai yra sakęs, jog palauks prie gatvės, papjaus, užmuš, ji negyvens. Ji labai bijo V. S., kadangi jis jos atžvilgiu ne kartą smurtavo, už ką yra ir teistas. Nuo tada, kai ji pareikalavo, kad jis išsikraustytų iš jos buto, patiria nuolatinį psichologinį jo smurtą. Nors V. S. ji neleidžia ateiti pas ją, tačiau jį įsileidžia jos sūnus. Kadangi ji jo bijo, visada stengiasi išvengti konfliktų ir pabėga. Kraujosruvos ant rankų, apie kurias ji papasakojo atvykusiems pareigūnams, atsirado anksčiau, kai V. S. buvo atėjęs pas ją į namus ir reikalaudamas pinigų suspaudė jos rankas, tačiau dėl to įvykio ji į policiją nesikreipė (1 t., b. l. 26-27).
Liudytojas A. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena kartu su motina A. M. jai priklausančiame bute. 2019 m. vasario 27 d. dienos metu į jų buto duris pradėjo belstis buvęs motinos sugyventinis V. S. ir reikalavo jį įleisti. Atidarius duris V. S. įėjo į butą, su savimi turėjo butelį brendžio. Motina buvo darbe, o jie pradėjo gerti brendį. Po keleto valandų grįžo motina. Virginijus su ja susiginčijo, girdėjo, kad Virginijus įžeidinėjo jo motiną necenzūriniais žodžiais, reikalavo pinigų, po to, kaip suprato iš garsų, pradėjo ją mušti. Kaip mušė ir kiek smūgių sudavė – nematė. Po to Virginijus nuėjo pas jų kaimynę. Kai atvyko policijos pareigūnai, jo namuose nebuvo. Virginijus dažnai ateina pas juos į namus, kuomet būna neblaivus arba nori išgerti, reikalauja jį įleisti, neišeina, kai motina to prašo, nuolat muša motiną. Ji ne visada kreipiasi į policiją, nes ji jo bijo, kadangi jis jai nuolat sako, kad ją užmuš, papjaus ir kad ji neturės darbo. Jis taip pat bijo Virginijaus, nes jis labai agresyvus ir piktas žmogus (1 t., b. l. 31-33).
Liudytojai M. K. ir M. K. ikiteisminio tyrimo metu analogiškai parodė, kad 2019 m. vasario 27 d., apie 20.15 val., dirbdami kartu su vyriausiuoju patruliu M. J. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), buvęs pranešėjos sugyventinis neišeina iš pranešėjos namų ir ją puola. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko A. M., kuri paaiškino, kad 2019 m. vasario 27 d., apie 20.00 val., jos buvęs sugyventinis V. S. atėmė iš jos 50 eurų ir kumščiais sudavė smūgius jai į rankas. Ji teigė, kad jos buvęs sugyventinis dažnai iš jos atiminėja pinigus, smurtauja, grasina susidoroti, dėl ko ji bijo išeiti į gatvę, važiuoti į darbą ar net išeiti į koridorių. Pranešėja taip pat nurodė, kad jos buvęs sugyventinis turi koridoriaus durų spynos raktus ir atėjęs beldžia į jos buto duris, reikalauja, kad jos sūnus jį įsileistų, o įėjęs į vidų, kartu su jos sūnumi vartoja alkoholinius gėrimus. Jiems atvykus V. S. buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. Apie 22.00 val. pakartotinai buvo gautas pranešimas tuo pačiu adresu, kur nuvykus V. S. buvo sulaikytas koridoriuje ir nuvežtas į areštinę (1 t., b. l. 35-36, 38-39).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G569/2019(02) nurodyta, kad A. M. konstatuotos poodinės kraujosruvos juosmens srityje, dešinėje šlaunyje, kairio dilbio srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl trijų ar daugiau trauminių poveikių, užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. vasario 27 d. (1 t., b. l. 43).
Teismo medicinos ekspertė Zofija Makšimaitė ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G569/2019(02) nurodyti sužalojimai ant A. M. kūno galėjo būti padaryti 3-5 dienos iki apžiūros. Apie tai sprendžiama pagal sužalojimų pobūdį. Šie sužalojimai negalėjo būti padaryti anksčiau nei 5 dienos iki apžiūros. Visi konstatuoti sužalojimai padaryti galėjo būti ne vienodu laiku – dalis sužalojimų galėjo būti padaryti iki užduotyje nurodyto laiko, t. y. iki 2019 m. vasario 27 d., o dalis – užduotyje nurodytu laiku. Kokie sužalojimai galėjo būti padaryti anksčiau, o kurie vėliau, nustatyti negalima. Išvadoje nurodyti sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimui. Sužalojimas juosmens srityje galėjo būti padarytas atsitrenkus į kietą buką daiktą arba nugriuvus (1 t., b. l. 47-49).
Žemesnės instancijos teismas
Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad 2019 m. kovo 13 d. gautas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus Nr. 41D(K)-529 garso įrašas, darytas 2019 m. vasario 27 d. 20:12:57 val. Į Bendrąjį pagalbos centrą skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Šio garso įrašo trukmė 00:02:54 val. Atsidarius šį garso įrašą, girdimas pranešėjos ir Bendrojo pagalbos centro operatorės pokalbis. Pranešėja, prisistačiusi A. M., nurodė, kad jos bute vėl atsirado buvęs sugyventinis V. S., kuris turi buto ir jos automobilio raktus, neišeina iš jos buto, atėmė pinigus. Jis ateina nuolat, geria, smurtauja, medikų pagalbos nereikia. Nori, kad iš jo būtų atimti jos buto raktai (1 t., b. l. 52-55).
2019 m. vasario 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio M. K. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad policijos patruliai, atvykę į įvykio vietą nustatė, jog pranešėja yra A. M., kuri susijaudinusi, akivaizdžiai išsigandusi, šoko būsenos, vengė bendrauti, ant jos kūno (rankų) buvo matomi patinimai ir kraujosruvos. Ji papasakojo, kad 2019 m. vasario 27 d., apie 20.00 val., jos miegamajame kambaryje, esančiame bute, (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis V. S. ją stumdė, kumščiais sudavė nenustatytą skaičių smūgių į jos rankas, taip sukeldamas fizinį skausmą. Duomenų apie smurtą artimoje aplinkoje buvo gauta ir anksčiau. Galimas smurtautojas V. S. buvo pasišalinęs iš įvykio vietos, o sulaikytas tik po pakartotinio atvykimo tą patį vakarą, apie 22.30 val. (1 t., b. l. 13-16).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti K. Baršausko g. 63A-306, Kaunas. Nurodytu adresu yra penkių aukštų daugiabučio tipo gyvenamasis namas, kurį sudaro viena laiptinė. Įėjus pro laiptinės duris ir laiptais užlipus į trečią aukštą, dešinėje pusėje matomas koridorius. Einant koridoriumi jo dešinėje pusėje matomos rudos spalvos durys, pažymėtos Nr. 306. Įėjus pro buto duris patenkama į dviejų kambarių butą. Nuo įėjimo priekyje matomas miegamasis kambarys, kurio dešinėje pusėje matoma rudos spalvos sekcija, kambario kairėje pusėje matoma sofa ant kurios padėti patalai. Kambaryje daiktai sudėti tvarkingai, vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 17-18).
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 89 2019 m. vasario 27 d., 22.48 val. sulaikytajam V. S. nustatytas 2,82 promilių girtumas (2 t., b. l. 63).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai sistemingai bauginus nukentėjusiąją, nuolat jai grasinant, savo agresyviu smurtiniu elgesiu sudarant realų pagrindą nukentėjusiajai jo bijoti; du kartus nežymiai sutrikdžius nukentėjusiosios sveikatą; turint tikslą pagrobti svetimą turtą, po to, kai smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, taip sudarant bauginančią aplinką, atimant galimybę nukentėjusiajai priešintis, iš jos pagrobus 45 eurus, pareikšti V. S., pasitvirtino.
Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Taigi BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) žmogaus terorizavimas sistemingai jį bauginant, naudojant psichinę prievartą. Šios veikos pripažįstamos alternatyviomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-627/2012, 2K-116/2014), todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010 ir kt.). Kaip minėta, BK 145 straipsnio 2 dalies prasme žmogaus terorizavimas gali pasireikšti ne tik grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir kitokiu sistemingu žmogaus bauginimu, naudojant psichinę prievartą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015; 2K-272-648/2015; 2K-349-648/2017).
Tai, kad kaltinamasis sistemingai baugino nukentėjusiąją, nuolat jai grasindamas ir savo agresyviu smurtiniu elgesiu sudarydamas realų pagrindą nukentėjusiajai jo bijoti; du kartus nežymiai sutrikdė jos sveikatą; turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, smurtaudamas nukentėjusiosios atžvilgiu, taip sudarydamas bauginančią aplinką, atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, iš jos pagrobė 45 eurus, patvirtina ne tik kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bet ir specialisto išvada, teismo medicinos ekspertės paaiškinimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, garso įrašo apžiūros protokolai bei kiti byloje pateikti įrodymai. Taigi, byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis V. S. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus.
Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Kaltinamojo V. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, ir kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).
BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė.
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Skirdamas bausmę V. S., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du apysunkius ir du nesunkius nusikaltimus, veikdamas tyčia, nusikaltimai yra baigti, nustatytos viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Vertinant V. S. asmenybę, pažymėtina, kad jis jau teistas už smurtines nusikalstamas veikas, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniam teistumui, baustas administracine tvarka. Siekiant sulaikyti V. S. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytas nusikalstamas veikas bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina jam inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.
Tačiau įvertinus tai, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja susitaikė, iki suėmimo skyrimo buvo registruotas užimtumo tarnyboje, padarytos nusikalstamos veikos nesukėlė sunkių padarinių, pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, V. S. skirtini BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai: bausmės vykdymo atidėjimo metu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neieškoti ryšių ir nebendrauti su nukentėjusiąja A. M. ir jos sūnumi A. M..
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Kadangi kaltinamasis V. S. savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį V. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).
Bylos nagrinėjimo teisme metu V. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Į skirtinos bausmės laiką įskaitytinas laikas, V. S. išbūtas suėmime nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. balandžio 26 d., t. y. 1 (vienas) mėnuo 28 (dvidešimt aštuonios) dienos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- raktų ryšulys, kuriame yra trys įprasti raktai ir du magnetiniai raktai, sukabinti ant sidabro spalvos metalinio žiedo, saugomi Kauno apskrities VPK Dainavos PK, nedelsiant grąžintini V. S.;
- 3,10 Eur, saugomi Kauno apskrities VPK, nedelsiant grąžintini V. S.;
- kompaktinis diskas su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2019 m. vasario 27 d.) – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta 2019 m. vasario 27 d. 20.00 val.) – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimi prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežčiausios 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 3 (tris) mėnesius, dalį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių – po 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtąją bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu), t. y. 6 (šešiais) mėnesiais (galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneri) metai).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos ir trečdaliu sumažintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. S. bausmės vykdymo atidėjimo metu:
- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- neieškoti ryšių ir nebendrauti su nukentėjusiąja A. M. ir jos sūnumi A. M..
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, V. S. išbūtą suėmime nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. balandžio 26 d. (1 (vieną) mėnesį 28 (dvidešimt aštuonias) dienas).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.
V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje, – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- raktų ryšulį, kuriame yra trys įprasti raktai ir du magnetiniai raktai, sukabinti ant sidabro spalvos metalinio žiedo, saugomą Kauno apskrities VPK Dainavos PK, nedelsiant grąžinti V. S.;
- 3,10 Eur, saugomus Kauno apskrities VPK, nedelsiant grąžinti V. S.;
- kompaktinį diską su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.