Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-12-16 · Civilinė byla Nr. 2S-976-368/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-16
Bylos Nr.
2S-976-368/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Pareiškėjas
P. Č.
Kategorijos
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-976-368/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06510-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 103.4; 122.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7681-841/2014, kuria nustatytas terminas pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo trūkumams pašalinti, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas P. Č. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo faktinė gyvenamoji vieta nuo santuokos įregistravimo su J. Č., dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), yra gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės, turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir bendrosios jungtinėmis teisėmis priklausančio turto padalijimo, tačiau ieškovė J. Č. ieškinyje nenurodė santuokoje įgyto turto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Teigia, kad šį namą šalys statė iš bendrai uždirbtų šeimos pinigų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjui P. Č. dešimties dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti, įpareigojant pareiškėją nurodyti advokato duomenis, sumokėti 145 Lt žyminį mokestį ir pateikti teismui įrodymus, kad pareiškėjas negali ne teismo tvarka gauti ar atkurti duomenų, patvirtinančių atitinkamą juridinį faktą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį, apeliantas (pareiškėjas) P. Č. prašo teismo nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirajame skunde teigia, kad negali pateikti teismui jokios valstybės įgaliotos institucijos dokumento ar patvirtinimo apie tai, jog jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (pareiškėjo) P. Č. atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjui (apeliantui) nustatytas terminas pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo trūkumams pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė šiuos pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo trūkumus:

1) nurodyti advokato duomenis;

2) sumokėti už pareiškimo pateikimą 145 Lt žyminį mokestį;

3) pateikti įrodymus, kad pareiškėjas negali ne teismo tvarka gauti ar atkuri duomenų, patvirtinančių atitinkamą juridinį faktą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas pašalino vieną iš prieš tai minėtų pareiškimo trūkumų ir pateikė teismui duomenis apie žyminio mokesčio už pareiškimo sumokėjimą (CPK 80 str. 1 d. 8 p.), bei šio trūkumo nustatymo nepagrįstumo nekvestionavo, plačiau dėl to nepasisako.

Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad tuo atveju, jei pareiškėjas savo procesiniame dokumente nurodo, kad byla bus vedama per advokatą, pareiškėjas turi nurodyti advokato vardą, pavardę, darbo vietos adresą (CPK 135 str. 1 d. 6 p.). Minėti reikalavimai susiję su CPK 118 straipsnio nuostata, kad jei byla vedama per atstovą, procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Pažymėtina, kad apeliantas skunde nesuformulavo teiginių, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas.

Pagal CPK 447 straipsnio 2 punktą pareiškime turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti.

Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjui terminą pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog pareiškėjas negali ne teismo tvarka gauti ar atkuri duomenų, patvirtinančių atitinkamą juridinį faktą, nepažeidė procesinių teisės normų. Juo labiau, kad pareiškėjas pareiškime nepagrindė priežasčių, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 447 str. 1 p.).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.), ir teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Taigi teismas nenustatinėja faktų nesukursiančių teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo).

Teismas, nepasisakydamas dėl bylos esmės, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas siekia, jog būtų nustatyti faktai, susiję su kita civiline byla (dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų), ir kurie gali būti įrodinėjami toje byloje.

Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismas 2014 m. liepos 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-673-124/2014, atmesdamas apelianto P. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turintį faktą, išaiškino, kad ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Konkrečiu atveju – pareiškėjo prašomas nustatyti faktas – B. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis yra sutuoktinių P. Č. ir J. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės objektas, – turi būti įrodinėjamas kitoje byloje ginčo teisenos tvarka, nes minėtas turtas yra įregistruotas viešajame registre ir išviešinta kaip B. K. asmeninė nuosavybė. Ši aplinkybė nenurodyta registre, todėl, teismas sprendė, kad pareiškėjas turi įrodyti, jog šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėjui nenuginčijus ginčo teisenos tvarka B. K. nuosavybės ar jos dalies, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali sukurti ir nesukurs jokių teisinių pasekmių pareiškėjui.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, svarstytas klausimas, ar šioje byloje pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktas realiai pareiškėjui sukurs teisinius padarinius ir ar prašomas nustatyti faktas nėra (negali būti) įrodinėjimo dalykas kitoje teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius