- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-07
- Bylos Nr.
- 2S-673-124/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03930-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Pareiškėjas
- P. Č.
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo P. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas P. Č. pareiškimu (2–5 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. K., 1996-12-18 statinio priėmimo naudoti akto pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis yra sutuoktinių P. Č. ir J. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės objektas.
Nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas dėl sutuoktinių P. Č. ir J. Č. daiktinių teisių į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) įregistravimo viešajame nekilnojamojo turto registre bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Teigia, kad minėtas namas buvo statomas pareiškėjo ir jo sutuoktinės tėvų bendru darbu ir lėšomis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą, nurodydamas, kad pareiškėjas prašo nustatyti ne su jo nuosavybe ar kitomis daiktinėmis teisėmis turintį faktą, bet iš esmės susijusį su kitam privačiam asmeniui, t. y. B. K., daugiau nei 17 metų oficialiai nekilnojamo turto registre įregistruota ir išviešinta nuosavybe, jos ribojimu ir mažinimu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis nustato, kad nuosavybė neliečiama ir nuosavybės teises saugo įstatymai. Atitinkami nuosavybės teisių įgijimo, praradimo pagrindai bei savininko teisių apsauga reglamentuota ir Lietuvos Respublikos CK 4.47, 4.93 straipsniuose. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašomas nustatyti su kito asmens nuosavybe susijęs faktas jokių teisinių pasekmių jam negali sukurti, todėl pareiškėjo pareiškimą atsisakė priimti (7–8 b. l.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas P. Č. atskiruoju skundu (9–11 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-02 nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nagrinėtinas tik teisme. Teismas nutartyje nurodydamas, kad pareiškimas nenagrinėtinas teisme, privalėjo pareiškėjui nurodyti į kurią instituciją privalo kreiptis pareiškėjas, tačiau teismas šios aplinkybės nenurodė ir tuo pažeidė LR CPK 137str. 3 d. numatytą reglamentavimą.
2. Teismas, pasisakydamas apie tai, kad gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso B. K., iš esmės sprendė bylą, nes teismas konkrečiai vertino pareiškime nurodytas aplinkybes. Tai reiškia, kad teismas buvo šališkas, nes teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo pareiškimą, pasisakė dėl bylos esmės, nes pasisakė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui nesukels teisinių pasekmių, kadangi gyvenamasis namas priklauso B. K..
3. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pasikeistų gyvenamojo namo nuosavybės teisės pagrindai ir galimai tuo pagrindu būtų sprendžiamas klausimas dėl gyvenamojo namo padalijimo tarp sutuoktinių P. Č. ir J. Č., todėl teismo išvada, kad juridinio fakto nustatymas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui P. Č. negali sukurti, yra nepagrįsta.
4. Teismas iš esmės išsprendė pareiškimą, atmesdamas jį kaip nepagrįstą. Tačiau teismas tokį savo sprendimą įformino ne sprendimu, o nutartimi, kuria atsisakė priimti pareiškimą. Teismas neturėjo teisės 2014-06-02 nutartyje pasisakyti apie pareiškimo pagrįstumą, nes tai jau yra bylos nagrinėjimas iš esmės.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. K. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis yra sutuoktinių P. Č. ir J. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės objektas (2–5 b. l.). Nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas minėto turto įregistravimui viešojo nekilnojamojo turto registre. Pareiškime P. Č. nurodė, kad jo sutuoktinė Jolanta Č. Š. apylinkės teisme yra pareiškusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo, Šiaulių apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr. 2-86-650/2014. Ieškinyje dėl santuokos nutraukimo ieškovė J. Č. nėra nurodžiusi, jog gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektas.
Patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-86-650/2014 pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui P. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei santuokoje įgyto turto padalijimo. Civilinė byla neišnagrinėta, teismo posėdis paskirtas 2014-09-04. Pareiškėjo teigimu, į dalintino turto masę sutuoktinė neįtraukė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).
Kasacinis teismas dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje yra nurodęs, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445straipsniai). Kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnis).
Pabrėžtina, jog ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Konkrečiu atveju – pareiškėjo prašomas nustatyti faktas turi būti įrodinėjamas kitoje byloje ginčo teisenos tvarka, nes minėtas turtas yra įregistruotas viešajame registre ir išviešinta kaip B. K. asmeninė nuosavybė. Ši aplinkybė nenurodyta registre, todėl pareiškėjas turi įrodyti, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių J. Č. ir P. Č. nuosavybė. Pareiškėjui nenuginčijus ginčo teisenos tvarka B. K. nuosavybės ar jos dalies, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali sukurti ir nesukurs jokių teisinių pasekmių pareiškėjui.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie tai, jog gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso B. K., pasisakė dėl bylos esmės. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog faktas apie gyvenamojo namo priklausymą B. K. 17 metų yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šie duomenys yra vieši ir visuotinai žinomi. Turto priklausymas B. K. yra ne teismo nustatyta aplinkybė, o viešai pateikta informacija, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas išsprendė bylą iš esmės. Teismo motyvas, kad juridinę reikšmę turintis faktas nesukels jam teisinių pasekmių, taip pat nelaikytinas bylos išsprendimu.
LR CPK 137 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį. Kadangi minėto straipsnio norma numato šio klausimo išsprendimą teismui priimant nutartį, todėl nepagrįstu laikytinas argumentas, kad teismas savo sprendimą įformino nutartimi, o ne sprendimu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-02 nutartį. Atskirasis skundas atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.