- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-11
- Bylos Nr.
- eII-710-1165/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00555-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė
- Pareiškėjas
- A. A.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 30 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio (toliau – Institucija) tyrėjos Ernestos Mikolajūnaitės 2025 m. gegužės 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną A. Z., jo veiksmuose nenustačius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2025 m. birželio 9 d. buvo gautas pareiškėjo A. A. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos 2025 m. gegužės 30 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir pavesti Institucijai atlikti išsamų tyrimą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį dėl chuliganiško A. Z. vairavimo.
Pareiškėjo skundas motyvuojamas tuo, kad Institucijos tyrimas atliktas neišsamiai, taip pat netinkamai taikomi teisės aktai, užtikrinantys kelių eismo saugumą. Jis 2025 m. kovo 10 d. per e-policijos portalą informavo Instituciją apie įvykį kelyje, kuris sukėlė pavojų jo saugumui, o būtent – 2025 m. kovo 9 d., apie 13.39 val., važiuojant dviračiu vietinės reikšmės keliu Nr. 1932, Kauno rajone, link Poderiškių, priešais atvažiuojantis automobilis „Volvo“, žydros spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dideliu greičiu lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „Honda“, raudonos spalvos, visiškai ignoruodamas jo buvimą priešingoje eismo juostoje. Kadangi automobilis „Volvo“ dideliu greičiu artėjo link jo, jo kelio juostoje jam praktiškai nepalikdamas vietos, todėl, siekdamas išvengti susidūrimo, staigiai suko į dešinę, išvažiavo į kelkraštį ir balansuodamas sustojo. Griuvimo išvengė tik važinėjimo dviračiu patirties dėka. Susidūrimo pavyko išvengti tik jo reakcijos dėka. Yra įsitikinęs, kad vairuotojas tyčia ignoravo jo, kaip dviratininko, saugumo poreikius, demonstravo savo, kaip sunkesnės transporto priemonės valdytojo, pranašumą. Vairuotojas negalėjo jo nematyti, nes dėvėjo ryškius rūbus. Vertinant atstumą tarp kontaktinių paviršių ir kelio, toks automobilio vairavimas buvo pavojingas jo gyvybei, o toks vairuotojo elgesys vertintinas kaip chuliganiškas vairavimas. Iki įvykio keliu važiavo laikydamasis Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 57 punkto reikalavimų – važiavo važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešinio krašto. Įvykis užfiksuotas prietaisu „Garmin Varia RCT 715“. Vertinant vaizdo įrašą, prašo atkreipti dėmesį, kad kamera yra su stabilizatoriumi ir filmuoja plačiu kampu.
Pareiškėjo nuomone, tyrėjas aiškiai neįvardino kokios konkrečiai aplinkybės jam kelia abejones dėl padaryto administracinio nusižengimo, tačiau aišku, kad abejonių kilmė yra – išankstinė tyrėjo nuomonė, duomenų, gautų iš vaizdo įrašo iškraipymas ir tyčinis teisės aktų reikalavimų ignoravimas. Nagrinėjamu atveju, būtina įvertinti, kokiu būdu tyrėjas bandė neaiškumus ar abejones pašalinti. Tyrėjas, nesugebėdamas pats sumodeliuoti ir įvertinti situaciją, privalėjo fiksuoti objektyvius duomenis: išmatuoti kelio elementus bei automobilio „Volvo“ plotį su veidrodžiais; vaizdo įrašą su objektyviais išmatavimais pateikti autotechninių tyrimų ekspertui, kuris rekonstruotų įvykį, atsakytų kokiu greičiu važiavo transporto priemonės, ar važiavimo trajektorijos iki dviratininko pasitraukimo kirtosi, ar grėsė susidūrimas ir t.t., nustatyti raudono automobilio savininką.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas įvykdė šiuos pažeidimus – atliko lenkimo manevrą pažeisdamas KET 136.3. reikalavimus – lenkė kitą automobilį būdamas įsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis nėra laisva – joje važiuoja dviratininkas ir bus kliudoma jo eismui; nesilaikė pareigos laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, taigi ignoravo dviratininko saugumo poreikius ir važiavo tiesiai į jį dideliu greičiu; galimai viršijo leistiną greitį.
Šiuo atveju automobilio „Volvo“ vairuotojas suvokė, kad važiuoja siauru rajoniniu keliu ir matydamas iš priekio atvažiuojantį dviratininką bei suvokdamas, kad eismo juostoje fiziškai nėra vietos automobiliui ir dviratininkui, tyčia lenkė automobilį ir dideliu greičiu važiavo link dviratininko, demonstruodamas savo išskirtinumą ir pranašumą prieš dviratininką, kaip valdantis sunkesnę ir didesnių gabaritų transporto priemonę, tuo tyčia priversdamas dviratininką pasišalinti jam iš kelio. Veiksmai neabejotinai buvo tyčiniai ir iš chuliganiškų paskatų. Tyrėjas neatliko net elementarių proceso veiksmų, kaip kelio bei transporto priemonės matavimas, o šie duomenys ypatingai svarbūs. Jo matavimais, minėto rajoninio kelio eismo juostos plotis yra 2,90 m, o automobilio „Volvo“ plotis su šoniniais veidrodžiais (juos būtina įtraukti į automobilio plotį, nes kliudymas veidrodžiu dviratininkui sukelia tas pačias sunkias pasekmes kaip ir bet kuria kita kėbulo dalimi) yra 2,022 m. Vadinasi likusi eismo juostos dalis yra mažiau nei 0,90 m. Taigi, jam važiuojant kelyje ir užimant teisės aktais suteiktą 1,00 m gabaritą susidūrimas būtų neišvengiamas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo skundžiamą 2025 m. gegužės 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime Institucija nurodė, kad A. Z. lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje lenkimo manevras nedraudžiamas, nepažeisdamas kelio ženklinimo ar kelio ženklų. Taip pat asmuo negali būti kaltinamas viršijus nustatytą leistiną greitį, kadangi nei vienos transporto priemonės važiavimo greitis įvykio momentu nebuvo nustatytas. Neginčijamas faktas, kad lenkimo manevrą A. Z. atliko tyčia, tačiau suplanuotas lenkimo manevras, kuris paprastai ir atliekamas tyčia, niekaip negali būti tapatinamas su tyčiniu chuliganišku vairavimu. Pats A. Z. nurodė, kad jis matė priešpriešinėje eismo juostoje važiuojantį dviratininką ir įvertino, kad lenkti automobilį yra saugu. Šie duomenys, priešingai nei nurodo pareiškėjas, nėra paneigti jokiais byloje surinktais faktiniais duomenimis. Pareiškėjas, kaip esminį priešingos teisei veikos įrodymą, išskiria pateiktą vaizdo įrašą, vis dėlto, Institucija negali įrašo vertinti kaip neginčijamo įrodymo nagrinėjamoje administracinėje byloje, kadangi įrašas nėra informatyvus.
Atkreipiamas dėmesys, kad apie dviratininko važiavimo trajektoriją, jo užimamą vietą eismo juostoje galima tik daryti prielaidą iš matomo jo šešėlio, o vien pagal šešėlį, kurio pozicija neabejotinai gali skirtis priklausomai nuo šviesos šaltinio (nagrinėjamu atveju nuo saulės pozicijos), vaizdo kameros kampo, negalima daryti jokių pagrįstų bei veikos kvalifikavimą lemiančių išvadų.
Pažymėtina ir tai, kad chuliganiško vairavimo požymio niekaip neapsprendžia vairuojamo automobilio dydis kitų eisme dalyvaujančių transporto priemonių atžvilgiu. Šį požymį gali nulemti konkretus, aiškus, nepagarbą kitiems eismo dalyviams demonstruojamas veiksmas ar eilė veiksmų, o ne transporto priemonė, kurią vairuoja asmuo, nepriklausomai nuo jos galingumo, dydžio ar vertės. Pareiškėjas savo važiavimo dviračiu apibūdinimą teikia remdamasis ne tik vaizdo įrašu, bet ir potyriais bei pojūčiais aptariamo įvykio momentu. Peržiūrint vaizdo įrašą nestebimos detalės, kurias nurodo pareiškėjas, o matomas dviračio šešėlis, pagal kurį negalima nustatyti kurioje tiksliai eismo juostos vietoje (arčiau dešinio krašto ar toliau) važiuoja dviratininkas įrašo pradžioje, vėliau, automobilio lenkimo momentu, pavažiuoja arčiau dešinio krašto ir išvažiavus į kelkraštį sustoja. Nei staigaus pasukimo iš važiuojamosios dalies, nei staigaus stabdymo, nei sumėtymo ir susverdėjimo, kaip teigia buvus pareiškėjas, vaizdo įraše neįžvelgiama. Taigi vertinant vaizdo įrašą ir kitus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjas remdamasis savo emocijomis pernelyg dramatizuoja situaciją bei ją sureikšmina.
Iš Policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad nuo 2025 m. sausio1 d. pareiškėjas A. A. 57 kartus policijai pateikė analogiškų ar panašių pranešimų. Analizuojant pranešimų turinį matyti, kad jie yra daugiau mažiau analogiški – pareiškėjui važiuojant dviračiu jį nesaugiai lenkia automobilis, sukeldamas grėsmę jo gyvybei, kad to išvengti jis turi staigiai keisti važiavimo kryptį, balansuoja. Visais atvejais A. A. prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu 300 Eur patirtai neturtinei žalai ir prašo užtikrinti žalos atlyginimą. Pranešimų tekstai identiški. 2025 m. gegužės 23 d. nuo 16.30 val. iki 17.30 val. važiuodamas dviračiu pareiškėjas 8 kartus buvo nesaugiai aplenktas transporto priemonę ir buvo sukelta grėsmė jo gyvybei.
Nagrinėjamoje byloje pareigūnas, atlikdamas tyrimą, ėmėsi visų galimų veiksmų siekiant nustatyti įvykio aplinkybes ir įvertinti ar pareiškime nurodytos aplinkybės turi administracinio nusižengimo požymių. Pareigūnas nustatė pareiškime nurodytos transporto priemonės vairuotoją, jį apklausė, taip pat įvertino byloje pateiktą vaizdo įrašą ir jame užfiksuotas aplinkybes ir tinkamai padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodomas įvykis neturi administracinio nusižengimo požymių. Remiantis byloje surinktų duomenų visetu negalima kategoriškai teigti, kad dviratininkas pavažiavo link kelkraščio siekdamas išvengti pavojaus, ar tiesiog vedamas savisaugos instinkto iš priekio atvažiuojant transporto priemonei. Vien ši aplinkybė niekaip negali lemti, kad A. Z. įvykdė jam inkriminuotą nusižengimą. Abiejų eismo dalyvių šio įvykio vertinimas yra prieštaringas ir šie prieštaravimai negali būti pašalinti net atlikus papildomą tyrimą, kadangi analogiškos situacijos atkūrimas nebūtų įmanomas, kaip ir anksčiau buvo minėta, dėl šešėlio atkūrimo. Taip pat pažymėtina ir tai, kad jokie kiti tyrimo veiksmai negali būti atliekami, kadangi išnaudotos visos įmanomos priemonės įvykio aplinkybėms nustatyti, o tyrimas negali būti begalinis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vaizdo įraše matyti, kad minimos transporto priemonės lenkimo momentu eismo juostoje, kuria važiavo dviratininkas, lieka pakankamai vietos saugiai važiuoti dviračiu laikantis kuo arčiau dešinio kelkraščio.
Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Tikėtini ar prielaidinio pobūdžio duomenys negali būti vertinami kaip įrodymai, kurių pagrindu asmuo traukiamas atsakomybėn.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. A. teismo posėdyje skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai parodė, kad važiavo kuo arčiau dešinės pusės kelkraščio. Yra įsigilinęs į KET. Jis turi 30 metų vairavimo stažą, be kita ko, važinėja dviračiu ir yra įsigilinęs į dviratininko teises ir pareigas. Pats dėvi ryškius drabužius, turi šviesas, jo padėtis kelyje būna kuo dešiniau, pagal situaciją. Dviratininkas neprivalo važiuoti duobėmis, o turi važiuoti sau saugioje vietoje keliu. Jis taisyklių laikosi preciziškai.
Kelio kiekvienos juostos plotis, jo akimis, siauras ir siauresnis, nei nurodė policija. Jis abejotų, kad policija yra gerai pamatavusi kelią. Į tą vietą pamatuoti kelio sugrįžęs nebuvo. Ten yra tikrai tiesus kelias ir geras matomumas, tiek į priekį, tiek už jo. Jis matė į priešpriešinę juostą išvažiavusį vairuotoją. Gal 50 metrų atstumu buvo nuo vairuotojo, kai jis išvažiavo iš priepriešinę juostą. Jam svarbi situacija susidarė tada, kai prieš jį atsirado vairuotojas. Lenkimo manevras prasidėjo priekyje, ir iš vaizdo įrašo tai galima pamatyti. Automobilis „Volvo“ artėjo ir didžiausias išvažiavimas į priešingą eismo juostą buvo ties juo, visiškai jo juostoje. Buvo nepriartėjęs prie lenkiamo automobilio, jis buvo priekyje. Prieš jį buvo atliekamas lenkimo manevras. Pravažiavo „Volvo“, kai jis buvo kelkraštyje, ir iš paskos pravažiavo „Honda“. Detalių nelabai prisimena, nes daug tų įvykių kelyje būna. Jis metėsi į dešinę pusę, į kelkraštį, į tą žvyrą, kad jo nenumuštų, ir tuomet stabdė. Jis yra patyręs dviratininkas, tai išlaikė lygsvarą. Jo suvokimu, „Honda“ važiavo leistinu greičiu, o „Volvo“ gerokai greičiau – 110-120 km/h. Vaizdo įrašas padarytas prietaisu „Garmin“, tai kamera ir įspėjamasis žibintas, pritvirtintas prie dviračio sėdynės koto, dviračio centre. Vaizdo centras sutampa su dviračio ašies buvimu kelyje. Vaizdo įraše matomas skaičius 26 ir dviratukas yra dviračio centras. Jo važiavimo greitis buvo 26 km/h. Buvo fiksuojamas vaizdas į galą, o iš priekio jis matė kaip automobilis važiavo tiesiai į jį, jam neliko nieko kito, tik trauktis į šoną. Jei būtų nesitraukęs, būtų automobilis važiavęs į jį. Jis susimėtė ir važiavo į šoną, vaizdo įraše matosi ir vėžė.
Asmuo, kurio atžvilgiu teisena nutraukta, A. Z., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad su pareiškėju jis nelabai sutinka. Jis važiavo ne 110 km/h. „Honda“ važiavo maždaug 80 km/h, o jis pats maždaug 95 km/h. Ten buvo paprastas kelias – Šakių link Juragių. Leistinas greitis ten yra 90-100 km. Važiavo leistinu arba artimu leistinam greičiu. Sutinka, kad atliko lenkimo manevrą. Jam niekas matomumo tikrai neribojo, o kelias tiesus. Kelyje yra gal 5 laipsnių, gal mažesnis, nežymus posūkis. Jis matė dviratį, įsitikino, kad spės atlikti manevrą. Manevrą užbaigė, o dviratininkas važiavo savo kelio puse ir daugiau jo nematė. Buvo jo mašinos priekis ir lenkiamos mašinos priekis, o dviratininkas buvo prasilenkęs. Jis pralenkė mašiną, o dviratininko šešėlis buvo ant kitos mašinos. Kaip jis lenkė automobilį, susilygiavo su kitu automobiliu ir dviratininkas buvo lygiai su jo automobiliu. Dviratininkas ir toliau važiavo asfaltu ir tik po to jis nuvažiavo į kelkraštį. Lenkimą pradėjo ir norėjo jį pabaigti. Iš priekio atvažiavo kita mašina. Aplenkė mašiną ir grįžo į savo juostą. Buvo per vėlu grįžti į savo juostą, jau buvo susilygiavęs su automobiliu. Jau ant lenkimo buvo „išėjęs“, kai pamatė dviratininką. Jis vertina, kad pažeidimą iš dalies padarė, kad negrįžo į savo pradinę padėtį. Jis buvo įsitikinęs, kad tilps ir netrukdys dviratininkui. Matė dviratininką važiuojantį į kelkraštį, bet jau buvo išvažiavęs į lenkimo manevrą ir nebuvo kaip grįžti. Jis buvo įjungęs kairįjį žibintą – posūkį, dviratininkas taip matė. Neiššoko iškart prieš dviratininką.
Atsiliepimas
Institucijos, priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į skundą Institucija yra pateikusi prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, todėl skundas teismo posėdyje išnagrinėtas jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkinamas.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015).
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
Nagrinėjamu atveju A. A. pateikė skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 30 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir prašo pavesti Institucijai atlikti išsamų tyrimą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį dėl chuliganiško A. Z. vairavimo. Institucija priėmė skundžiamą nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi nebuvo nustatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.
Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų ir A. A. skundo matyti, jog 2025 m. kovo 9 d., apie 13.39 val., A. A. važiuojant dviračiu, priešais atvažiuojantis automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. Z., dideliu greičiu lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „Honda“, visiškai ignoruodamas pareiškėjo buvimą priešingoje eismo juostoje. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Volvo“ dideliu greičiu artėjo pareiškėjo link, be to, važiavo pareiškėjo važiuojamojoje kelio vietoje nepalikdamas jam vietos, todėl A. A. staigiai suko į dešinę pusę, išvažiavo į kelkraštį ir balansuodamas sustojo. A. A. teigimu, susidūrimo su transporto priemone jam pavyko išvengti tik jo paties reakcijos dėka. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad vairuotojas A. Z. tyčia ignoravo jo, kaip dviratininko, saugumo poreikius, demonstravo savo, kaip sunkesnės transporto priemonės valdytojo, pranašumą, toks automobilio vairavimas buvo pavojingas pareiškėjo gyvybei, o toks vairuotojo elgesys vertintinas kaip chuliganiškas vairavimas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodytas aplinkybes patvirtino. Papildomai paaiškino, kad jis laikėsi visų KET reikalavimų, važiavo kuo arčiau dešinės pusės kelkraščio, patvirtino, kad jam yra žinomos jo, kaip dviratininko, teisės ir pareigos. Nurodė, kad abejoja, jog policijos pareigūnai tinkamai išmatavo įvykio vietos kelio juostas, kadangi, jo manymu, jos yra siauresnės. Asmuo, kurio atžvilgiu teisena buvo nutraukta, A. Z. teismo posėdyje patvirtino, kad lenkimą atliko ir dviratininką matė. Vis dėlto, jo įsitikinimu, pavojaus dviratininkui nesukėlė. Pripažino, jog matė, kaip po lenkimo dviratininkas nuvažiavo į kelkraštį. Teigė, kad lenkimo neatlikti jau buvo per vėlu, kadangi iš priekio atvažinėjo kita transporto priemonė. Teigė, kad, jo manymu, pažeidimą yra padaręs iš dalies.
Išanalizavus administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir proceso dalyvių paaiškinimus, darytina išvada, jog ta aplinkybė, kad nurodytu laiku ir vietoje A. Z., vairuodamas automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė dviračiu važiuojamąja kelio dalimi važiavusį dviratininką A. A. nėra ginčijama. Šioje administracinio nusižengimo byloje ginčas kyla dėl to, ar lenkimo metu buvo laikomasi KET reikalavimų bei ar A. Z. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnyje, požymių. Pažymėtina, kad pareiškėjas nuo pat pradžių prašė Institucijos ištirti, ar A. Z. veiksmuose yra ANK 420 straipsnio 2 dalies požymių, tačiau Institucija skundžiamame nutarime pasisakė tik dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, o dėl minėto straipsnio 2 dalies požymių nepasisakė visiškai.
Nors Institucija, tiek skundžiamame nutarime, tiek atsiliepime į pareiškėjo skundą, A. Z. veiksmuose nenustatė administracinio nusižengimo požymių, bei yra įsitikinusi, kad automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkimas buvo atliktas saugiu atstumu, nesukeliant pavojaus dviratininkui A. A., vis dėlto, teismo vertinimu, pagal šiuo metu administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis tokios kategoriškos išvados padaryti negalima. Šiuo atveju, nėra galimybės padaryti abejonių nekeliančios išvados dėl to, kad A. Z. veiksmuose yra, arba nėra ANK 420 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, dėl ko būtina atlikti papildomus tyrimo veiksmus.
Pažymėtina, kad Institucija, tirianti ir nagrinėjanti bylą, privalo imtis visų būtinų priemonių patikrinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius, ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus. Svarbu pažymėti ir tai, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nagrinėjamu atveju, teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs bylos medžiagą, išklausęs skundą padavusio asmens ir asmens, kurio atžvilgiu teisena buvo nutraukta, paaiškinimus, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas neišsamiai ir visapusiškai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Iš bylos medžiagos ir proceso dalyvių paaiškinimų matyti, kad nebuvo patikimai nustatytas įvykio metu buvęs realus šoninis atstumas tarp dviratininko ir jį lenkiančio automobilio, be kita ko, nebuvo nustatytas ir automobilis „Honda“, kurio vairuotojas galėtų pateikti paaiškinimus dėl susiklosčiusios situacijos, o tam reikalinga atlikti išsamesnį tyrimą. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, vadovavosi tik A. Z. paaiškinimais, kad jis buvo įsitikinęs, kad lenkimą atlikti saugu ir, jog jis nesukėlė pavojaus dviratininkui.
Pažymėtina ir tai, kad nors Institucija pažymėjo, jog pareiškėjas A. A. ne kartą yra kreipęsis į Instituciją dėl galimai kitų vairuotojų padarytų administracinių nusižengimų, vis dėlto, šiuo atveju tai negali būti vertinamasis kriterijus sprendžiant dėl jam galimai sukelto pavojaus ir nesudaro pagrindo įvykį ištirti neišsamiai, vadovaujantis išankstinėmis nuostatomis apie pareiškėją.
Institucijai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos ar nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, pašalinti byloje esančius prieštaravimus, negali būti perkelta kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – teismui. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai duomenų motyvuotam galutiniam procesiniam sprendimui priimti, o nustatyti trūkumai gali būti pašalinti tik grąžinus bylą Institucijai visapusiškam įvykio aplinkybių ištyrimui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis ANK 563 straipsniu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 30 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), naikinamas kaip nepagrįstas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo A. A. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 30 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.