Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-05-31 · Civilinė byla Nr. 2A-236-124/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-31
Bylos Nr.
2A-236-124/2011
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-01033-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė, Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.)
Atsakovas
Z. B., A. B.
Ieškovas
Šiaulių miesto savivaldybės
Kategorijos
  • 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-236-124/2011

Teisėja V. Kazlauskienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01033-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 50.11.2 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 31 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Nijolės Matuzevičienės,sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei,dalyvaujant ieškovo atstovei Laurai Steponkienei,atsakovams Z. B., A. B., jų atstovui adv. Zigmui Burbai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d. sprendimo pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės ieškinį atsakovams A. B. ir Z. B., institucijai, teikiančiai išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija teismui pateikė ieškinį (2–4 b. l.), prašydamas nutraukti 2003 m. rugpjūčio 4 d. Socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. SŽ-744 su atsakovu A. B., iškeldinti iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), atsakovą A. B. ir jo šeimos narius Z. B. ir A. B., nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.

Ieškovas nurodė, kad 2003 m. rugpjūčio 4 d. Šiaulių miesto savivaldybės taryba pasirašė su atsakovu A. B. Socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. SŽ-744, pagal kurią atsakovui ir jo šeimos nariams suteikė dviejų kambarių gyvenamąją patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarties 1 punkte nustatyta, kad gyvenamoji patalpa nuomininkui ir jo šeimos nariams suteikiama laikotarpiui, kol nuomininkas ir jo šeimos nariai turės teisę į socialinio būsto nuomą pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (dabartinis pavadinimas - Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas) 8 straipsnį. Asmenys (šeimos), išsinuomoję savivaldybės socialinį būstą, socialinio būsto nuomos sutarties nustatyta tvarka ne dažniau kaip kartą per 3 metus patikslina duomenis apie turtą ir pajamas, savivaldybės vykdomajai institucijai pateikdami asmens (šeimos) metinių pajamų ir turto deklaraciją (Asmens (šeimos) metinių pajamų ir turto apskaičiavimo teikiant valstybės paramą būstui įsigyti, savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 670, 13 punktas). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrius 2009-04-29 ir pakartotinai 2009-08-03 paprašė atsakovo pateikti reikiamus duomenis apie jo ir jo šeimos narių turtą ir pajamas už 2008 metus.

Įvertinus atsakovo pateiktą deklaraciją, paaiškėjo, jog atsakovo šeimos grynosios metinės pajamos už 2008 metus yra 36048,51 Lt, t. y. ši suma viršija nustatytą trijų asmenų šeimai grynųjų metinių (kalendorinių metų) pajamų dydį - 22000 Lt, todėl atsakovas nebeturi teisės nuomotis savivaldybės socialinio būsto, dėl ko kartu su šeimos nariais turi išsikelti ir perduoti gyvenamąją patalpą Šiaulių miesto savivaldybei. Atsakovas nepaisė ieškovo reikalavimų išsikelti iš nuomojamo būsto.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 10 d. sprendimu (117–119 b. l.) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės į valstybės biudžetą 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 7,50 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Teismas nurodė, kad A. B. 2003-07-29 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo išnuomotos socialinio būsto gyvenamosios patalpos – dviejų kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini), ir jis išbrauktas iš eilės valstybės paramai gauti apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis. Ieškovas išnuomojo atsakovui gyvenamąją patalpą gyvenimui tokiam laikotarpiui iki nuomininkas ir jo šeimos nariai turės teisę į socialinio būsto nuomą pagal LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnį, o nuomininkas įsipareigojo naudotis šia gyvenamąja patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį.

Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 4 punkte numatyta, kad socialinio būsto nuomos sutartyje turi būti nustatyta, kad socialinio būsto nuomininkas privalo kas treji metai Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti turimą turtą ir gautas pajamas už vienus metus (12 paskutinių mėnesių). Ieškovas šią įstatymo nuostatą į šalių pasirašytą socialinio būsto nuomos sutartį perkėlė netiksliai ir 14.7 punkte numatė nuomininko (atsakovo) pareigą pateikti nuomotojui ne dažniau, kaip vieną kartą per trejus metus savo bei šeimos turtą ir pajamas. Nustačius, kad socialinio būsto nuomos sutarties dalis neatitinka įstatymo reikalavimo, teismas vadovavosi Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 4 punktu ir nusprendė, kad ieškovas nepagrįstai pareikalavo nuomininką (atsakovą) pateikti duomenis apie turtą ir gautas pajamas per 2008 metus, nes turėjo pareikalauti ir įvertinti už vienus metus, tai yra per 12 paskutinių mėnesių nuo Socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo datos – 2003-08-04 kas treji metai, tai yra per laikotarpį nuo 2008 metų rugpjūčio iki 2009 metų liepos mėnesio. Teismas nurodė, kad atsakovas A. B. per anksčiau minėtą laikotarpį grynųjų pajamų gavo 18592,96 Lt, nekilnojamųjų daiktų atsakovas neturėjo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-28 nutarimo Nr. 670 dėl asmens (šeimos) metinių pajamų ir turto apskaičiavimo teikiant valstybės paramą būstui įsigyti, savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti tvarkos aprašo patvirtinimo 2.1.2. punkte nustatyta, kad dviejų, trijų asmenų šeimos, gyvenančios Šiauliuose grynosios metinės pajamos neturi viršyti 22000 litų, o turtas - 39000 Lt dydžio. Teismas konstatavo, kad buvę sutuoktiniai atsakovai Z. ir A. B. nuo 2008 metų sausio mėnesio kartu negyvena, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir jų santuoka nutraukta, o tai yra pagrindas išvadai, kad atsakovo A. B. šeimą sudaro du asmenys, tai yra atsakovas A. B. ir nepilnametis jo sūnus A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), ir šios dviejų asmenų šeimos metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatyto 22000 litų.

Teismas nurodė, kad nuomininkui A. B. nustatytas darbingumo lygis 15 procentų. Teismas padarė išvadą, kad socialinio būsto nuomininkas atsakovas A. B. visiškai atitinka įstatymu nustatytas sąlygas ir turi teisę į šio būsto nuomą, nes jo gautos pajamos ir turtas per privalomą deklaruoti laikotarpį neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų dydžių, nuomininkas yra neįgalus ir nėra teisinio pagrindo nutraukti su juo socialinio būsto nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovą ir jo šeimos narius iš nuomojamos gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Ieškovas Šiaulių miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (122–124 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-01-10 nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas netinkamai taikė teisės aktų normas, nepagrįstai vadovavosi tik nuo 2010 metų spalio mėnesio įsigaliojusia Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti ir daugiabučiams modernizuoti įstatymo redakcija. Atsižvelgiant į tai, kad teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo susiformavo pasirašius socialinio būsto nuomos sutartį, t. y. 2003-08-04, o pats ginčas yra dėl 2008 metų paskaičiavimų, todėl darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas, taikydamas teisės normas, privalėjo atsižvelgti į tuo metu galiojančio teisės akto 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios numatė, kad Socialinio būsto nuomos sutartyje turi būti nustatyta, kad socialinio būsto nuomininko turtui ar pajamoms viršijant dydžius, nustatytus pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas, nuomos sutartis nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka. Duomenys apie turtą ir pajamas šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto Tvarkos aprašo nustatyta tvarka pateikiami ne dažniau kaip vieną kartą per trejus metus.

Šalies argumentai

2. Kritiškai vertintinas ir kitas teismo motyvas, kuriuo teigiama, kad buvę sutuoktiniai Z. ir A. B. nuo 2008 metų sausio mėnesio kartu nebegyvena, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir jų santuoka yra nutraukta. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, išskyrus 2010-04-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė Z. B. negyvena santuokinio gyvenimo ir netvarko bendro ūkio, todėl toks teismo motyvas yra visiškai nepagristas, nes būtent Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.589 straipsnio 2 dalis numato, kad fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai.

3.Teismas nesivadovavo suformuota teismine praktika, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turinčioms asmenims (šeimoms) forma. Socialinis būstas suteikiamas ne kiekvienam asmeniui, o tik tokiam, kuris atitinka Įstatyme nustatytas sąlygas. Vadinasi, jeigu asmuo tokių sąlygų nebeatitinka, jis privalo atlaisvinti socialinio būsto gyvenamąją patalpą ir užleisti ją kitiems asmenims, atitinkantiems įstatymo nustatytas sąlygas. Socialinio būsto suteikimas socialiai remtiniems asmenimis yra viešojo intereso tenkinimas, todėl ypač yra svarbu kruopščiai laikytis šią sritį reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (130–132 b. l.) atsakovas A. B. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-01-10 sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. LR CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga - ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi, ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą - ieškinio faktinį pagrindą. Ieškovui to neįrodžius, ieškinys netenkinamas.Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad kritiškai vertina atsakovo gyvenimą tik kartu su savo nepilnamečiu sūnumi, tačiau šiam savo teiginiui pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. Todėl teismo padarytos išvados vertinti kritiškai nėra jokio teisinio pagrindo. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatas bei sudarytą socialinio būsto nuomos sutartį nuomininkas yra A. B., todėl tik jis turi vykdyti šio įstatymo nuostatas, t. y. pateikti duomenis nuomotojui apie gaunamas pajamas ir turimą turtą, kurie, kaip teismo nustatyta, neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio.

Atsiliepimas

3. Siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privalo būti atsižvelgiama į vaikų teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas. Teisės aktai ir teismų praktika formuluoja bendrąjį principą, jog nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint - valstybė per savo institucijas. Pažymėtina, kad iš darbingumo lygio pažymos ir neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad socialinio būsto nuomininkui A. B. nustatytas darbingumo lygis 15 procentų, todėl jis yra laikomas nedarbingu. Šeimoje auga nepilnametis A. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Vaiko teisių apsaugos pagrindų 4 str. 6 p. nustatyta, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, todėl ir savivaldybės teisės negali būti suabsoliutinamos, neatsižvelgiant į vaiko prioritetines teises.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

2003-08-04 d. Šiaulių miesto savivaldybės taryba sudarė su atsakovu A. B. socialinio būsto 2 kambarių 50,22 kv. m. ploto gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Pagal sutarties sąlygas ieškovas atsakovui patalpas išnuomojo iki jis ir jo šeimos nariai turės teisę į socialinio būsto nuomą pagal LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnį. Nuomos sutarties 14.7 punktu atsakovas įsipareigojo pateikti ne dažniau kaip vieną kartą per trejus metus duomenis apie savo bei šeimos turtą ir pajamas. Sutartyje buvo numatyta, kad jei pajamos ir turtas viršija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus dydžius, nuomininkas su visa šeima privalo atlaisvinti gyvenamą patalpą per 2 mėnesius. Atsakovui 2009-08-25 pateikus duomenis, buvo nustatyta, kad atsakovo šeimos pajamos už 2008 metus viršijo tuo metu Vyriausybės nustatytą pajamų dydį.

Kolegija nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovas netinkamai perkėlė įstatymo nuostatas į sutartį ir pripažįsta ieškovo apeliacinio skundo argumentą šioje dalyje pagrįstu. Sutarties sudarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas ) 11 straipsnio 4 dalies redakcija (2003 04 29 redakcija), kuri numatė, kad socialinio būsto nuomos sutartyje turi būti nustatyta, jog nuomininko turtui ir pajamoms viršijant dydžius, nustatytus pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas, nuomos sutartis nutraukiama. Duomenys apie turtą ir pajamas šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka pateikiami ne dažniau kaip vieną kartą per trejus metus. Nuomos sutartis su atsakovu sudaryta 2003-08-04 d, todėl remiantis tuo metu galiojusio įstatymo 11 straipsnio 4 d. nuostatomis pagrįstai ir tinkamos redakcijos į nuomos sutartį buvo įtraukta nuostata dėl socialinio būsto nuomininko duomenų apie turtą ir pajamas šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka pateikimą ne dažniau kaip vieną kartą per trejus metus.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas 2009-08-25 pateikė duomenis apie savo šeimos pajamas už 2008 metus, kurios kartu su žmonos atsakovės Z. B. pajamomis sudarė 36 048,51 Lt ir viršijo LR Vyriausybės 2003-05-28 d nutarimo Nr. 670 „Dėl asmens (šeimos) metinių pajamų ir turto apskaičiavimo teikiant valstybės paramą būstui įsigyti, savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo 2.1.2 punkte nustatytą dviejų, trijų asmenų šeimai, gyvenančiai Šiauliuose, numatytą pajamų didžiausią dydį, t.y. 22 000 litų. Šalių paaiškinimu pirmosios instancijos teisme bei apeliacinėje instancijoje matyti, kad atsakovas su Z. B. kartu kaip sutuoktiniai nebegyveno, netvarkė bendro ūkio, negyveno santuokinio gyvenimo nuo 2008 metų. Tai patvirtina ir byloje pateiktas 2010-04-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas. Atsakovų nepilnamečio sūnaus A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu atsakovu A. B., tokiu būdu atsakovo šeima susideda iš dviejų asmenų. Atsakovas paaiškino, kad ieškovas nekreipė dėmesio į šį jo paaiškinimą, reikalavo pateikti ir Z. B. pajamas, todėl jis ir pateikė duomenis apie abiejų atsakovų pajamas. Tačiau netgi ir šiuo atveju, atsakovo kaip nuomininko pajamos tuo metu viršijo Vyriausybės nustatytus didžiausius dydžius, nes už deklaruojamą laikotarpį, t. y. už 2008 metus sudarė 25 715,68 Lt. Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad atsakovas nepateikė duomenų apie santuokinio gyvenimo pabaigą ir kad net ir nutraukus santuoką, atsakovas turi teikti duomenis ir apie Z. B. pajamas. Nutraukus santuoką, atsakovė Z. B. nebėra šeimos nariu, nebeveda bendro ūkio, nuomininku yra atsakovas A. B., todėl jis turi teikti duomenis nuomotojui apie jo gaunamas pajamas ir turtą.

Apeliantas nurodo, kad teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jog asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turinčioms asmenims(šeimoms)forma.Ši teisės norma reiškia, kad socialinis būstas suteikiamas ne kiekvienam asmeniui, o tokiam, kuris atitinka Įstatyme nustatytas sąlygas ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2009. Apeliantas nurodo, kad jei asmuo nebeatitinka nustatytų sąlygų, jis turi atlaisvinti šią patalpą. Šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas dėl atsakovų iškeldinimo, o ne būsto suteikimo. Atsakovui būstas buvo suteiktas prisilaikant įstatymo nustatytos tvarkos, esant tam nustatytiems pagrindams. Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovo pajamos buvo padidėjusios tik nežymų laiko tarpą, nuo 2009 metų jos neviršija normatyviniais aktais nustatytų normų. Bylos nagrinėjimo metu pasikeitė socialinio būsto suteikimą bei duomenų pateikimo tvarką reglamentuojančios normos, taip pat 2011-02-02-17 d. nutarimu Nr.194 buvo pakeistas 2008 10 08 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1009 „Dėl asmens (šeimos ) metinių pajamų ir turto apskaičiavimo teikiant valstybės paramą būstui įsigyti, savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti tvarkos aprašo „ 2.1.2 punkte nustatytas duomenų apie pajamas ir turtą pateikimo laikotarpis, numatant, kad duomenys yra pateikiami už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių), ką numatė ir 2010 10 12 įstatymo Nr. XI-1051 redakcijos 11 straipsnio 4 punktas. Pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 5 punktą 2010-10-12d. redakcija) socialinio būsto nuoma nenutraukiama , jeigu socialinio būsto nuomininko (jo šeimos) gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) ne daugiau kaip 5 procentais viršija Vyriausybės pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas nustatytus turto ir pajamų dydžius ir jeigu nuomininkas ar jo šeimos narys šio straipsnio 4 dalyje nustatytu duomenų apie turimą turtą ir gautas pajamas pateikimo savivaldybės vykdomajai institucijai metu teisės aktų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis arba nuomininkas ar jo šeimos narys Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra pripažintas nedarbingu. Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas A. B. yra nedarbingas, nes jam nuo 2007-03-23 iki 2017-12-07 nustatytas tik 15 procentų darbingumo lygis. Taip pat pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovo pajamos už 12 kalendorinių mėnesių iki deklaravimo momento, kaip šiuo metu numato norminiai aktai, neviršija Vyriausybės nustatytų 22 000 Lt, t. y. sudarė 18592,96 Lt. Šiuo metu atsakovas nuo 2009 m balandžio mėnesio gauna tik netekto darbingumo pensiją 819,23 Lt dydžio kas mėnesį, jo pajamos per 2009 metus sudarė 17441,76 Lt. Tokiu atveju šiuo metu atsakovas atitinka įstatymo nustatytas sąlygas ir turi teisę į socialinio būsto nuomą. Atsakovas tik formaliai kurį laiką pajamų deklaravimo metu neatitiko įstatymo reikalavimus, o jiems pasikeitus, šiuos reikalavimus atitinka. Įstatymas detaliai nereglamentavo nuomos sutarties nutraukimo tvarkos, iškeldinimo tvarkos, nenumatyta galimybė pakeisti sutartį, pasikeitus norminiams aktams. Šis reglamentavimas buvo numatomas šalių sudaromoje socialinio būsto sutartyje. Tačiau šalių sudarytoje sutartyje nebuvo numatoma jokių išimčių, nebuvo numatoma atsižvelgti į pasikeitusiąsias aplinkybes, į norminių aktų kaitą. Sprendžiant klausimą dėl iškeldinimo iš socialinio būsto, turėtų būti įvertintas ne tik reikalavimo iškeldinti teisėtumas, bet turėtų būti įvertintas ir proporcingumas siekiamam tikslui. Valstybė turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kad esant įstatymų kaitai, vieni asmenys, esant tom pačiom sąlygom, tik nedideliu tarpu, įgyja skirtingas teises.

Iškeldinimas turi būti proporcingas siekiamam teisėtam interesui Sprendžiant iškeldinimo iš socialinio būsto klausimą, turi būti atsižvelgiama į šalių interesų pusiausvyrą, reikia įvertinti šiuo atveju ir viešąjį interesą, užtikrinant prioritetinius ir nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovo šeimoje auga nepilnametis sūnus A. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Ieškovas reikalauja iškeldinti atsakovus iš socialinio būsto, kaip tam tikru momentu, deklaruojant pajamas, neatitikus socialinio būsto nuomotojui keliamų sąlygų. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl interesų pusiausvyros sprendžiant klausimus, susijusius su iškeldinimu iš gyvenamojo būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartys Nr. 3K-3-410/2010, 3K-3-445/2010), kuriose nurodoma, kad siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą šios kategorijos bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privalo būti atsižvelgiama į vaiko teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas. Taikant prievolių teisės normas, jos turi būti derinamos su šeimos teise, kurioje prioritetine pripažįstama vaiko teisių apsauga, nes nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių. Tarptautinė bendrija bei atskiros valstybės vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis). Dėl to, ginant vaikų teises, turi būti pasirenkamas toks racionalus sprendimo būdas, kad tos minimalios gyvenimo sąlygos, kurias jie turėjo, būtų išsaugotos. Įstatymas formuluoja bendrąjį principą, jog nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas, tačiau pažymėtina, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių teisių, negalima suabsoliutinti. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Prienų senelių globos namai v. R. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1365/2000). Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų. Atsakovas, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, o taip pat ir atsakovė Z. B. neturi kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovai ne vienerius metus gyvena ginčo bute, ieškovas neturi pretenzijų atsakovams dėl kitų būsto nuomos sąlygų nevykdymo. Atsakovai gauna tik minimalias pajamas, atsakovas yra neįgalus, abu atsakovai pagal gaunamas pajamas negali savarankiškai užtikrinti vaiko teisės į gyvenamąjį būstą. Atsakovo pajamos šiuo metu, skaičiuojant nuo 2008 metų rugpjūčio mėnesio, atitinka įstatymo reikalavimus. Atsakovas yra neįgalus, nedirba, gauna tik netekto darbingumo pensiją 819,23 Lt per mėnesį.

Kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti priimto teismo sprendimo.

Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo valstybei priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos 240 Lt atstovavimo bei 5,10 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93,96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Šiaulių miesto savivaldybės į valstybės biudžetą 240 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų) atstovavimo išlaidų ir 5,10 Lt (penkis litus 10 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Kolegijos pirmininkė Laisvė AleknavičienėTeisėjai Danutė MatiukienėNijolė Matuzevičienė