Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant Tomai Ivoškutei, dalyvaujant pareiškėjai I. P., jos atstovei advokatei Eugenijai Povilaitienei, suinteresuoto asmens V. Ž. atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei,

teismo posėdyje supaprastinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. P. prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo suinteresuotiems asmenims: L. R., D. M., R. T., V. Ž. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai.

Teismo posėdyje dalyvavusi suinteresuoto asmens atstovė paaiškino, jog yra iš dalies pasikeitusi suinteresuoto asmens V. Ž. pozicija, todėl neprieštarauja, kad būtų patvirtintas V. Ž. sudarytas asmeninis testamentas, nes jis atitinka formalius įstatyme numatytus reikalavimus, o vietos nenurodymas nedaro testamento negaliojančiu. Nėra ginčo, kad testamentas buvo surašytas V. Ž. ranka ir jos pasirašytas, išreikšta jos valia, yra nurodyta, kokį konkrečiai turtą palieka, nors giminės buvo suabejoję jos sveikatos būkle, nes (duomenys neskelbtini) jos sveikata buvo bloga, tačiau jiems nežinoma, ar su psichine sveikatos būkle buvo susiję negalavimai. Kėlė įtarimą ir tai, kad savo motiną ji palaidojo naujoje kapavietėje, ne prie tėvo, taip pat tai, kad apie pareiškėją giminaičiams nebuvo žinoma. Abejonės suinteresuotiems asmenims buvo kilusios ir dėl to, kad V. Ž. su savo motina buvo labai artimos, motina mirė jai ant rankų, po ko ji buvo palūžusi, liūdna. Tačiau byloje yra įrodymų, jog (duomenys neskelbtini) V. Ž. sudarė oficialų testamentą, notarė jį patvirtino, kas rodo, jog notarė nesuabejojo testatorės veiksnumu, vėliau notarė priėmė ir testamento panaikinimą, todėl suinteresuotas asmuo specialisto išvados neprašo, atsisako ir prašymo skirti V. Ž. pomirtinę psichiatrinę ekspertizę. Antrąjį reikalavimą prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl asmeninio testamento patvirtinimo.

Iš pateikto testamento matyti, jog teismui yra pateiktas tvirtinti tokio turinio testamentas: ,, Testamentas AŠ, V. Ž. AK (duomenys neskelbtini) (gimimo vieta: (duomenys neskelbtini) kurios asmens tapatybė nustatyta pagal asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) Šiuo testamentu savo mirties atveju darau tokį patvirtinimą: Man priklausantį visą turtą, visas turtines ir neturtines teises, kur bebūtų ir iš ko besusidėtų, kurie priklausys mirties dieną ir po mano mirties, aš palieku I. M. AK (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini) V. Ž. (parašas) (duomenys neskelbtini) “.

Testamento surašymo vieta nenurodyta, surašymo data (duomenys neskelbtini). Testamentas yra pasirašytas, jis surašytas ranka. Civilinės metrikacijos skyriaus raštas patvirtina, jog V. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). V. Ž. gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, kuriai yra surašytas testamentas (buvusi M.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su R. P. ir po santuokos sudarymo jai suteikta pavardė P.

Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t. y. pirminis juridinis faktas, kuris, įvykus kitam juridiniam faktui – atsiradus palikimui – sukuria teisinį paveldėjimo santykį – testamentiniai įpėdiniai kviečiami paveldėti, dėl to įstatymas nustato testamento formos, turinio ir kitus reikalavimus. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas numato dviejų rūšių testamentus: oficialiuosius (CK 5.28 str.) ir asmeninius (CK 5.30 str.). Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, turi patikrinti, ar jis atitinka Civilinio kodekso 5.30 str. nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo.

Formuodamas vienodą teismų praktiką, Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmeninio testamento tikslas yra suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju. Įstatymas, nustatydamas imperatyvius testamento sudarymo ir formos reikalavimus, siekia užtikrinti testatoriaus vidinės valios atitikimą jos išorinei išraiškai testamente. Kadangi testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, galimybės nustatyti tikrosios testatoriaus valios kitaip, nei remiantis rašytiniais dokumentais, kuriuos jis sudarė prieš savo mirtį, nėra, todėl Civilinio kodekso 5.30 straipsnis įtvirtina privalomus asmeninio testamento rekvizitus bei jo techninį būdą, ir šios normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyvios; asmeninis testamentas galioja, jei jis surašytas testatoriaus ranka, asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta, testatoriaus valios išraiška, asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Įstatymas nereglamentuoja asmeninio testamento teksto, tačiau nurodo, kad per klaidą praleistas koks nors žodis arba žodis parašytas neteisingai nedaro testamento negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2004-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2004).

Prie pareiškimo yra pateiktas ekspertizės aktas, iš kurio matyti, jog visus tiriamuosius rankraštinius įrašus, esančius (duomenys neskelbtini) datos V. Ž. asmeniniame testamente parašė pati V. Ž. ir jį pasirašė.

Suinteresuoti asmenys V. Ž., L. R. ir D. M., pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimą atmesti. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų neteikė. Vėliau suinteresuoto asmens V. Ž. pozicija keitėsi, jis nebeprieštaravo, kad būtų patvirtintas V. Ž. testamentas.

Iš esmės suinteresuotų asmenų prieštaravimas buvo dėl testatorės valios, nes jiems buvo žinoma, jog po motinos mirties V. Ž. palūžo, buvo liūdna, jai buvo diagnozuota depresija. Iš teismų praktikos matyti, jog teismai, nagrinėdami bylą dėl asmeninio testamento patvirtinimo Civilinio proceso kodekso 579-582 straipsnių nustatyta tvarka, aiškinasi ir testatorių psichinę sveikatos būklę testamento sudarymo metu, todėl teismas užklausė duomenų iš Neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų registro, kurie patvirtina, kad nėra duomenų, kad testatorė būtų pripažinta neveiksnia (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. a2S-243-232/2021). Teismas kreipėsi ir į gydymo įstaigą duomenų apie testatorės psichinę sveikatos būklę už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2021-07-06. Gautas atsakymas iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės, kad V. Ž. yra Psichiatrijos klinikos pacientų registre (nuo kada nenurodyta), tačiau nurodyta, kad tik nuo (duomenys neskelbtini) jai diagnozuotas sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų. Tai patvirtina, kad teismui nepateikta įrodymų, jog asmeninio testamento surašymo metu testatorė sirgo psichine liga (CPK 178, 185 str.). Svarbi aplinkybė byloje yra ir ta, kad iš Testamentų registro išrašo matyti, jog V. Ž. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į notarą dėl oficialaus testamento patvirtinimo, kuris buvo patvirtintas notaro, kas įrodo, jog notaras įsitikino testatorės veiksnumu, abejonių dėl to nekilo. Oficialus testamentas buvo panaikintas (duomenys neskelbtini), o asmeninis testamentas sudarytas po kelių dienų - (duomenys neskelbtini). Objektyvių duomenų, kad asmeniniame testamente išreikšta testatorės valia neatitiktų tikrosios jos valios, byloje nėra (CPK 178 str.).

Byloje buvo prašoma paskirti pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, kurios vėliau suinteresuotas asmuo atsisakė. Atkreiptinas dėmesys, jog šios kategorijos bylose (leidimų tvarka) apskritai neskiriame tokia ekspertizė, nes tik patvirtinus teisme asmeninį testamentą, jis įgauna teisinę galią ir testamentas gali būti ginčijamas teisme, jei mano, kad yra įstatyme numatyti pagrindai.

Iš testamento turinio, įrodymų visumos teismas sprendžia, jog testamentas atitinka asmeniniam testamentui keliamus reikalavimus: jame nurodytas testatorės vardas ir pavardė, testamento surašymo data, aiški testatorės valios išraiška, kam ji palieka visą savo turtą, jis yra pasirašytas. Testamente nėra nurodyta tik jo sudarymo vieta, kuri, pareiškėjos paaiškinimu yra testatorės V. Ž. bute, (duomenys neskelbtini), nes tuo metu Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, buvo sudėtinga epidemiologinė padėtis, todėl V. Ž. būdavo namuose. Įstatymas numato, kad vietos nenurodymas daro testamentą negaliojančiu tik tuo atveju, jei vietos negalima nustatyti kitais būdais arba ji nėra aiški iš kitų aplinkybių. Pareiškėja patvirtino, jog jis parašytas testatorės namuose, tai paneigiančių duomenų nėra, todėl laikytina, kad testamento surašymo vieta yra aiški ir kad testamentas atitinka įstatyme numatytus reikalavimus (CPK 178, 185 str.).

Civilinio kodekso 5.31 straipsnis numato, kad jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti notarui, jis turi būti pateiktas teismui tvirtinti ne vėliau kaip per vienerius metus po testatoriaus mirties. V. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), prašymas teismui pateiktas 2021-08-26, įstatymo nustatytas terminas nepraleistas.

Atsižvelgiant į tai, kad V. Ž. ranka surašytas (duomenys neskelbtini) testamentas atitinka Civilinio kodekso 5.30 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, todėl jis patvirtintinas (CPK 178, 185 str.).

Išaiškintina, kad asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys (esant pagrindui) įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Pareiškėjos kitas reikalavimas - įpareigoti Šiaulių miesto 3-iojo notarų biuro notarą neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo į V. Ž. turtą, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl asmeninio testamento patvirtinimo – yra perteklinis, nes šios kategorijos bylose sprendžiamas tik asmeninio testamento patvirtinimo klausimas, pareiškėja neprašė taikyti byloje laikinųjų apsaugos priemonių, o teismo nutartis dėl asmeninio testamento patvirtinimo įsigalioja jos priėmimo dieną, todėl gali būti pateikta notarui tą pačią dieną (CPK 185 str.).

Pareiškimas dėl asmeninio testamento patvirtinimo nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus, išskyrus nutartį leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą, apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos (Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1411-513/2019 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Patvirtinti palikėjos V. Ž., (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) surašytą asmeninį testamentą, kuriuo ji po mirties savo visą turtą paliko pareiškėjai I. P., (a. k. (duomenys neskelbtini)

Kitą prašymo dalį atmesti.

Nutartis neskundžiama.