- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-15
- Bylos Nr.
- e2S-621-618/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14534-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST“
- Pareiškėjas
- J. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „EDS INVEST“, antstolis M. P., D. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. V. prašo iškelti jai bankroto bylą; jos bankroto administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“; patvirtinti bankroto administratorės UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ nurodytą 880,11 Eur lėšų sumą, reikalingą bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtinti 1 000 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos ir jos išlaikomos nepilnametės dukros būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; nustatyti keturių mėnesių terminą fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti, skaičiuojant šį terminą nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Pareiškime nurodė, jog:
1.1. Skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminų suėję, dydis viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas, t. y. pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai sudaro 435 308,63 Eur. Pareiškėjos skolinius įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminai suėję, sudaro 435 308,63 Eur dydžio skolinis įsipareigojimas UAB EDS INVEST, kilęs iš 2007 m. spalio 31 d. laidavimo sutarčių Nr. 65/2007, 66/2007 (toliau – Laidavimo sutartys) už UAB „Herdas Group“ piniginių prievolių pagal 2007 m. spalio 31 d. kredito sutartį Nr. LOAN_46227 vykdymą, kuria pareiškėja kartu su savo broliu D. K. įsipareigojo atsakyti kaip laiduotojai, jeigu kredito gavėja UAB „Herdas Group“ neįvykdys arba įvykdys netinkamai kredito gavėjo prievoles pagal kreditavimo sutartį UAB „Medicinos bankui“. Pareiškėja Laidavimo sutartį sudarė nemanydama ir nežinodama, jog laidavimo įsipareigojimus galbūt prisiima neribotam laikotarpiui, manė, jog tai tėra formalumas. Sudarant Laidavimo sutartis UAB „Herdas Group“ vienintelis akcininkas buvo pareiškėjos brolis D. K.. Pareiškėjos žiniomis, UAB „Herdas Group“ finansinė būklė sudarant kreditavimo sutartį buvo labai gera, todėl ji, „padėdama“ broliui ir jo įmonei, sutiko pasirašyti Laidavimo sutartis, nepasitarusi su teisininkais, pati negebėdama įvertinti Laidavimo sutarčių galimų pasekmių ir manydama, kad tai tėra formalumas. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. liepos 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-610-124/2012 pripažino UAB „Herdas Group“ bankrutavusia. Kredito gavėjai UAB „Herdas Group“ bankrutavus ir neįvykdžius kreditavimo sutarties, UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl skolos priteisimo iš pareiškėjos ir D. K., dėl ko Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-1070-273/20114 pagrindu buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas antstolio M. P. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0123/12/01525. 2024 m. rugsėjo 26 d. nepadengtą pareiškėjos įsiskolinimą sudaro: 245 698,15 Eur skolos, 178 627,09 Eur palūkanos ir 10 983,39 Eur vykdymo išlaidos antstoliui. Įsiskolinimo mokėjimo terminas yra suėjęs. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 20 d. sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „Medicinos bankas“ perleido reikalavimo teises UAB „EDS INVEST“ į pareiškėjos ir D. K. vardu susidariusį įsiskolinimą pagal 2012 m. spalio 16 d. Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą. Nurodė, kad iš solidaraus skolininko taip pat yra vykdomas išieškojimas, bet pareiškėja su solidariu skolininku jokių ryšių ilgą laiką nepalaiko.
1.2. Pareiškėja nurodė, kad giminaičiai padovanojo 38 000,00 Eur skoliniams įsipareigojimams padengti. Pareiškėja 2007 m. balandžio 24 d. – 2007 m. rugpjūčio 31 d. dirbo Vytauto Didžiojo universitete Letonikos centre referente 0,5 etato, 2008 m. vasario 5 d. – 2013 m. birželio 28 d. laikotarpiu dirbo Vytauto Didžiojo universitete Letonikos centre referente 0,5 etato. Pareiškėją taip slėgė itin didelio dydžio teismų priteisti skoliniai įsipareigojimai, kad jai sutriko sveikata, ji dėl nuolatinės įtampos dėl savo ir savo dukters ateities ir nervinio išsekimo nebegalėjo atlikti savo darbo užduočių, negalėjo susikaupti, jautė nuolatinę įtampą, dėl ko buvo priversta išeiti iš darbo. Ilgą laiką ji niekur nedirbo dėl rimtai pašlijusios psichinės sveikatos, nuolatinės įtampos ir negebėjimo susikaupti darbui, sutelkti dėmesio, todėl nors pareiškėja ir dėjo pastangas, tačiau jai nepavykdavo susirasti naujo darbo ir įsidarbinti, ir tai lėmė, jog ji negalėjo dar labiau sumažinti įsiskolinimo kreditoriui. Prie pareiškėjos sutrikusios sveikatos prisidėjo ir artimųjų rimtos sveikatos problemos bei netektys. Per tą laiką sunkiai susirgo ir mirė senelis, kurį pareiškėja globojo ir kuriuo rūpinosi. Taip pat mirė pareiškėjos tėvas, kas pareiškėją paveikė dar labiau. Pareiškėjos mamos sveikata taip pat smarkiai suprastėjo – E. K. nuo 2019 m. lapkričio 22 d. išduotas neįgalumo pažymėjimas (suteikta II grupės invalidumo grupė, darbingumas – 35 proc.), pastaruoju metu ji patiria nuolatinių sveikatos problemų, todėl pareiškėja dėl to labai išgyvena ir yra priversta rūpintis savo senyvo amžiaus mama. 2017 m. sususio 24 d. teismo sprendimu buvo nutraukta jos ir R. V. santuoka, nepilnametės dukros A. V. gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėja. Teismo sprendimu buvo patvirtinta, jog R. V. nepilnametės dukters išlaikymui mokės periodinėmis įmokomis po 150 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės, bet jis tokio išlaikymo neteikia. 2023 m. kovo 7 d. pareiškėja sudarė Darbo sutartį Nr. 163 su UAB „Bipa“, pagal ją įsidarbino projektų vadovo asistente. Darbo sutartis buvo terminuota – iki 2023 m. gegužės 8 d. Pareiškėja labai stengėsi kuo geriau atlikti darbo pareigas, todėl darbdavė UAB „Bipa“ su pareiškėja 2023 m. gegužės 5 d. sudarė Darbo sutarties Nr. 163 pakeitimą, kuriuo sutarė, jog darbo sutartis yra neterminuota. Pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis sudaro 300,00 Eur/mėn neatskaičius mokesčių, kadangi pareiškėja dirba tik 10 valandų per savaitę. Taip pat jai yra mokama 135,00 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už nekonkuravimą, pareiškėja norėtų dirbti visą darbo dieną, tačiau UAB „Bipa“ šiuo metu nėra poreikio ir nėra tiek darbo, kad pareiškėja galėtų dirbti daugiau negu 10 valandų per savaitę.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS INVEST“ pateikė atsiliepimą, juo prašo netenkinti prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Kreditoriaus vertinimu, pareiškėja negali būti laikoma sąžininga Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) prasme, o bankroto procesu bandoma pasinaudoti kaip formalia priemone atsikratyti skolinių įsipareigojimų vykdymo. Pareiškėja dabartinėje darbovietėje UAB „Bipa“ projektų vadovo asistente įsidarbino tik 2023 m. kovo mėnesį. Iš pateiktos darbo sutarties matyti, jog pareiškėja nuo pat įsidarbinimo dienos dirba vos 2 valandas per dieną, t. y. 10 valandų per savaitę, „Sodros“ duomenimis, pareiškėjai yra mokamas 435,00 Eur dydžio darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, kuris nesiekia net 1/2 dalies Lietuvoje nustatytos minimaliosios mėnesinės algos. Pažymi, kad pareiškėja yra jauno amžiaus, darbinga, todėl akivaizdu, kad turi galimybes dirbti ne tik dalį darbo dienos, tačiau ir gauti daug didesnes pajamas ir tokiu būdu kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriumi. Pareiškėja prašo patvirtinti 1 000,00 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį jos bei dukters būtiniesiems poreikiams tenkinti. Ši suma beveik tris kartus viršija pareiškėjos gaunamas pajamas. Remiantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 7 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikso civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 minimalios mėnesinės algos, kuri atskaičius mokesčius yra 708,42 Eur. Pareiškėja turi pagrįsti ir įrodyti 291,58 Eur sumą. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, rodančių siekį sumažinti kreditorių reikalavimus ar realų siekį skolas (jų dalį) grąžinti per paskutinių 3 metų terminą iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Nėra aišku, iš kokių lėšų tuo atveju, jeigu pareiškėjai būtų iškelta bankroto byla, būtų tenkinami kreditorių reikalavimai ir apmokamos bankroto administravimo išlaidos. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja netinkamai atskleidžia turtinę padėtį. 2022 m. spalio 16 d. metais mirė pareiškėjos tėvas S. E. K., tačiau pareiškėja po tėvo mirties atsisakė jai priklausančios palikimo dalies. Iš byloje pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, kokias pajamas pareiškėja gavo per paskutinį 3 metų laikotarpį, kokią jų dalį skyrė atsiskaityti su kreditoriais, kokią dalį savo poreikiams tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 25 d. nutartimi pareiškėjai J. V. iškėlė bankroto bylą.
4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos nemokumo, pažymėjo, jog pareiškėjos skolos, kurios mokėjimo terminas yra suėję, suma (435 308,63 Eur) viršija 25 MMA (23 100 Eur pareiškimo pateikimo metu ir 23 874 Eur nutarties priėmimo metu).
5. Pasisakydamas dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų, vertino laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 21 d. iki 2024 m. lapkričio 21 d. Teismas pažymėjo, jog nenustatė, jog yra pagrindas neabejotinai teigti, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 21 d. iki 2024 m. lapkričio 21 d. atliko nesąžiningus veiksmus, galėjusius turėti reikšmingą įtaką jos nemokumui. Teismas pareiškėjos veiksmuose nenustatė nesąžiningumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „EDS INVEST“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti J. V. fizinio asmens bankroto bylą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Byloje nebuvo pateikta jokių duomenų bei įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, dėl kokių objektyvių priežasčių pareiškėja nesugebėjo susirasti darbo, dirbti visą darbo dieną (visu etatu) bent jau už minimalų Lietuvoje mokamą darbo užmokestį. Toks pareiškėjos pasyvus elgesys skolinių įsipareigojimų atžvilgiu turi būti vertinamas kaip turintis nesąžiningumo požymių.
6.2. Nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėja siekė grąžinti skolą kreditoriui net ir dovanotomis lėšomis, kurios vertintinos kaip didelis įnašas į skolos grąžinimą. Pagrindinis pareiškėjos tikslas buvo ne sumažinti turimus įsipareigojimus, o išsaugoti turtą – kūrybines dirbtuves su rūsiu, esančias (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kreipėsi į pradinę kreditorę UAB „Medicinos bankas“ (toliau – ir Pradinis kreditorius) su prašymu sustabdyti varžytines, įsipareigodama sumokėti 25 000,00 Eur, pasitelkusi artimuosius giminaičius. Šios informacijos pareiškėja pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo neatskleidė ir galbūt tikslingai nutylėjo, siekdama sudaryti teismui įspūdį, jog dėjo pastangas mažinti turimus finansinius įsipareigojimus. Minėtą turtą, esantį (duomenys neskelbtini) pareiškėja išsaugojo bei 2017 m. rugsėjo 18 d. dovanojimo sutartimi Nr. 7KV-5416 neatlygintinai perleido savo broliui A. K., kuris minėtą turtą 2018 m. vasario 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi perleido tretiesiems asmenims.
6.3. Pareiškėja vertinamuoju laikotarpiu atsisakė priimti po tėvo mirties atsiradusį palikimą. Pareiškėja šios informacijos pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo vėlgi neatskleidė ir galbūt tikslingai nuslėpė, o šis faktas paaiškėjo tik kreditoriui pateikus atsiliepimą į pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Palikimo atsisakymo metu pareiškėja nedirbo, savo skolinių įsipareigojimų nevykdė, todėl akivaizdu, jog pareiškėja, elgdamasi nesąžiningai kreditoriaus atžvilgiu, iš esmės sumažino savo turtą ir taip sukėlė realią grėsmę, kad jos įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti, ir tokiu būdu pažeidė kreditoriaus interesus (kreditorius yra kreipęsis į teismą su ieškiniu dėl minėto sandorio pripažinimo negaliojančiu).
6.4. Pareiškėja nepateikė duomenų, jog vertinamuoju laikotarpiu siekė įvykdyti įsipareigojimus turimam kreditoriui geruoju, tai yra byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėja būtų siekusi susitarti su kreditoriumi, antstoliu dėl skolų vykdymo išdėstymo, atidėjimo, modifikavimo ar skolos sumažinimo.
6.5. Pareiškėja neplanuoja skirti jokių lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti bei bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, jos gaunamų pajamų net neužtektų patenkinti savo bei dukters būtinuosius poreikius. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja yra sąžininga FABĮ prasme.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja J. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
7.1 Pareiškėja viso vykdymo proceso metu kreditorės atžvilgiu veikė sąžiningai, rūpestingai vykdė įsipareigojimus, t. y. įgyvendino juos pagal galimybes, nuolatos balansuodama tarp įsipareigojimų vykdymo ir galimybės bent minimaliai pragyventi. Pareiškėja, be kita ko, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, objektyviai trukdžiusių realizuoti jai priklausiusį turtą ir (ar) iš jo išieškoti.
7.2 Pažymėjo, jog, atsiradus galimybei įsidarbinti, pareiškėja ėmėsi iniciatyvos ir pradėjo dirbti, taip ne blogindama, o gerindama savo finansinę būklę (padėtį). Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėja nebuvo ir nėra abejinga savo finansinei situacijai ir prievolėms, prisiimtoms prieš kreditorę.
7.3 Prie pareiškėjos bendros nemokumo būklės prisidėjo ir vis dar prisideda ir tai, kad pareiškėja gyvena kartu su pensinio amžiaus motina E. K., apie kurios sveikatos būklę įrodymai pateikti. Medicininiai duomenys patvirtina, kad pareiškėjos motina nuolat susiduria su rimtomis sveikatos problemomis, dėl kurių jai reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba kasdienėje veikloje. Pareiškėjos galimybes dirbti visu etatu apribotos, kadangi didelę jos laiko dalį užima rūpinimasis motina, kurios sveikatos būklė nuolat kelia papildomų iššūkių. Pareiškėjos broliai prie mamos priežiūros neprisideda. Pareiškėja yra priversta balansuoti tarp darbo paieškos, siekdama dengti įsipareigojimus kreditorei ir būtinybės užtikrinti savo motinos gerovę.
7.4 Nurodė, jog pareiškėja nesiekė sąmoningai pažeisti kreditoriaus interesų, priešingai, pareiškėja gerino kreditorės finansinę padėtį artimųjų turto sąskaita. Pažymėjo, jog pareiškėja atsisakė savo tėvo velionio S. E. K. palikimo. Paaiškino, kad sandorio sudarymą lėmė šeiminės aplinkybės, t. y. (i) tai, kad pareiškėjai įsipareigojimus padėjo vykdyti tėvas S. E. K. bei senelis J. S. K., ir (ii) tai, kad pareiškėjai esant itin sunkioje finansinėje padėtyje, ir esant būtinybei pasirūpinti negaluojančia mama prie pareiškėjos poreikių gerokai finansiškai (būtinaisiais pirkiniais) prisidėjo (prisidėdavo) tiek motina, tiek iki mirties tėvas S. E. K. bei brolis A. K.. Pareiškėjos sprendimas atsisakyti paveldėjimo nebuvo priimtas siekiant išvengti finansinių įsipareigojimų ar pažeisti kreditoriaus interesus. Šis sprendimas buvo nulemtas išimtinai asmeninių šeiminių ir moralinių priežasčių, kurios nėra susijusios su pareiškėjos nesąžiningumu kreditorės atžvilgiu. Tai reiškia, kad jos veiksmai negali būti vertinami kaip tyčinis ar nesąžiningas kreditoriaus teisių pažeidimas, nes jie atitiko velionio aiškiai išreikštą valią ir buvo priimti remiantis šeiminiu susitarimu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog vertinamuoju laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 21 d. iki 2024 m. lapkričio 21 d. pareiškėja neatliko nesąžiningų veiksmų, kurie galėjo turėti reikšmingą įtaką jos nemokumui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog per vertinamąjį laikotarpį pareiškėja įsidarbino, vertino, jog taip minimaliai pagerėjo pareiškėjos finansinė būklė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog palikimo atsisakymo negalima vertinti kaip pareiškėjos nesąžiningumo, atsižvelgiant į kitus byloje pateiktus duomenis, o būtent į pareiškėjos naudai sudarytas pinigų dovanojimo sutartis.
12. Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog pareiškėja yra nesąžininga, kadangi: (i) pareiškėja elgėsi pasyviai skolininkų įsipareigojimų atžvilgiu, įsidarbino tik 2023 m. kovo mėnesį, dirba tik 2 valandas per dieną, nors prieš tai dešimtmetį nedirbo; (ii) nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiškėja siekė grąžinti skolą; (iii) nurodė, jog vertinamuoju laikotarpiu atsisakė priimti atsiradusį palikimą; (iv) pareiškėja nepateikė duomenų, jog vertinamuoju laikotarpiu siekė vykdyti įsipareigojimus; (v) mano, jog pareiškėja neplanuoja skirti jokių lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti bei bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, jos gaunamų pajamų net neužtektų patenkinti savo bei dukters būtinuosius poreikius. Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pareiškėjos (ne)sąžiningumo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto kontekste.
13. FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.
14. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reglamentuota, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
15. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas turi būti sistemiškai aiškinamas su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi FABĮ nustatyta fizinio asmens bankroto tvarka turi teisę pasinaudoti tik sąžiningas fizinis asmuo.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022. Teismų praktika. 2022, 58, p. 164-179).
17. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas).
18. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-313/2022. Teismų praktika. 2022, 58, p. 180-193).
19. Taigi skolininko sąžiningumas yra vertinamas individualiai, kiekvienu atveju vertinant subjektyvųjį ir objektyvųjį elementą, kurių visuma leidžia nuspręsti, ar asmuo laikytinas sąžiningu. Taip pat asmens pasyvumas, nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sudarymas sąlygų jiems didėti gali būti laikomi nesuderinamais su sąžiningumo reikalavimu ir yra laikytini atskiru (savarankišku) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 44 punktas).
20. Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas).
21. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 41 punktas; 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 28 punktas).
22. Civilinėje teisėje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Ši taisyklė taikytina ir teismui sprendžiant bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui klausimą.
23. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja yra nemoki, skolos viršija 25 MMA. Pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai sudaro 435 308,63 Eur. Minėti skoliniai įsipareigojimai kilę iš 2007 m. spalio 31 d. laidavimo sutarčių Nr. 65/2007, 66/2007 už UAB „Herdas Group“ piniginių prievolių vykdymo pagal 2007 m. spalio 31 d. kredito sutartį Nr. LOAN_46227, kuria pareiškėja kartu su savo broliu D. K. įsipareigojo atsakyti kaip laiduotojai, jeigu kredito gavėja UAB „Herdas Group“ neįvykdys arba įvykdys netinkamai kredito gavėjo prievoles pagal kreditavimo sutartį UAB „Medicinos bankui“.
24. Apeliantė argumentuoja, jog pareiškėja nesiekė grąžinti skolos vertinamuoju laikotarpiu, pažymėjo, daugiau nei dešimtmetį nedirbo, o įsidarbinusi dirba tik dvi valandas per dieną. Tai, apeliantės įsitikinimu, sudaro pagrindą pareiškėją vertinti kaip nesąžiningą.
25. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja 2007 m. balandžio 24 d.– 2007 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu dirbo Vytauto Didžiojo universitete Letonikos centre referente 0,5 etato, 2008 m. vasario 5 d. – 2013 m. birželio 28 d. laikotarpiu dirbo Vytauto Didžiojo universitete Letonikos centre referente 0,5 etato. Sutiktina su apeliante, jog laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2023 m. kovo 7 d. nėra duomenų apie pareiškėjos darbo santykius. Tačiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai pareiškėjos elgesį vertinti kaip nesąžiningą kreditorės atžvilgiu. Vertinant pareiškėjos elgesį aktualiu laikotarpiu, nustatyta, kad 2023 m. kovo 7 d. pareiškėja įsidarbino UAB „Bipa“ projektų vadovo asistente, dirba 2 valandas per dieną, t. y. 10 valandų per savaitę, jai yra mokamas 435 Eur dydžio darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių.
26. Vien tai, kad pareiškėja nedirbo ilgiau nei dešimtmetį, neįvertinus, kokie veiksniai tai nulėmė, taip pat nenustačius kitų reikšmingų aplinkybių, neteikia pagrindo pareiškėją laikyti nesąžininga. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vertinamuoju laikotarpiu pareiškėja savo elgesiu nebuvo pasyvi, ji siekė gerinti savo finansinę situaciją. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2017 m. sausio 24 d. sprendimu buvo nutraukta pareiškėjos ir jos sutuoktinio santuoka, nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėja. Nepilnametei dukrai išlaikymo buvęs pareiškėjos sutuoktinis neteikia, pareiškėja 2024 m. spalio 16 d. kreipėsi į valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (toliau – ir VSDFV) dėl vaiko išlaikymo išmokos, ji būtų mokama iš valstybės lėšų. Su pareiškėja gyvena pensinio amžiaus motina E. K., kuri yra patyrusi miokardo infarktą, turi II grupės invalidumą, jai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos finansiniai sunkumai kilo ne dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo, bet dėl objektyvių, ne visada nuo jos valios priklausančių aplinkybių, todėl nesudaro pagrindo pareiškėjos elgesį dėl anksčiau nurodyto pripažinti nesąžiningu.
27. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog pareiškėja vertinamuoju laikotarpiu nesiekė grąžinti skolos ir dėl to yra nesąžininga.
28. Bylos duomenimis nustatyta, jog kreipimosi į teismą metu pareiškėja neturi jokio nekilnojamojo turto, taip pat ir transporto priemonių. Pareiškėjos turtas buvo realizuotas vykdant priverstinį skolos išieškojimą - pagal 2015 m. balandžio 16 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0123/12/01525, parduotos dalys žemės sklypo; pagal 2016 m. balandžio 29 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0123/12/01525-2 parduotas gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kiti inžineriniai statiniai. Pažymėtina, kad vykdant finansinius įsipareigojimus pagal turimą prievolę, pareiškėjai buvo suteikta artimųjų giminaičių finansinė pagalba. 2016 m. gruodžio 1 d. pinigų dovanojimo sutartimi pareiškėjos tėvas S. E. K. padovanojo pareiškėjai 13 000 Eur sumą, aiškiai nurodydamas, kad lėšos skiriamos pareiškėjos įsiskolinimui UAB „Medicinos bankas“ padengti. Tą pačią dieną, t. y. 2016 m. gruodžio 1 d., bankiniu pavedimu S. E. K. pervedė 13 000 Eur UAB „Medicinos bankas“, mokėjimo paskirtyje nurodydamas: „Dengiama J. V. skola UAB „Medicinos bankui“. Vėliau, 2016 m. gruodžio 2 d., pareiškėjos senelis J. S. K. padovanojo pareiškėjai dar 12 000 Eur, taip pat su tikslu padengti pastarosios įsiskolinimą UAB „Medicinos bankas“. Aplinkybė, kad prie pareiškėjos prievolių vykdymo buvo aktyviai prisidėta artimųjų asmenų lėšomis, patvirtina ne pareiškėjos siekį išvengti prievolių vykdymo ar sąmoningai pažeisti kreditoriaus teises bei teisėtus interesus, bet, priešingai – pagrindžia jos sąžiningą ketinimą vykdyti finansinius įsipareigojimus, pasitelkiant artimųjų disponuojamus finansinius išteklius.
29. Apeliantė teigia, jog artimų giminaičių piniginėmis lėšomis buvo norima ne sumažinti turimus įsipareigojimus, o išsaugoti turtą – kūrybines dirbtuves su rūsiu, esančias (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėja, kaip ir nurodė apeliantė, kreipėsi į pradinį kreditorių su prašymu stabdyti paskelbtas varžytines objekto, esančio (duomenys neskelbtini), įsipareigojant sumokėti 25 000 Eur, pasitelkiant artimuosius giminaičius. Tokia pinigų suma ir buvo sumokėta kreditorei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė, perėmusi pradinės kreditorės reikalavimus, neturi teisinio pagrindo kvestionuoti sprendimų, kuriuos priėmė pradinė kreditorė, įskaitant sprendimą sustabdyti varžytynes mainais į 25 000 Eur sumokėjimą. Apeliantė yra saistoma visų ankstesnio kreditoriaus sprendimų. Kadangi pareiškėjos tikslas – turtą išsaugoti, o ne įsipareigojimus mažinti – tai nurodo subjektyvų skolininko ar jo artimųjų motyvą, tačiau teisiniu požiūriu svarbiausia, kad pradinės kreditorės sprendimu varžytynės buvo sustabdytos po 25 000 Eur sumokėjimo. Perėmusi reikalavimą, apeliantė perima ir su tuo susijusius teisinius sprendimus bei pasekmes – įskaitant jau įvykdytus susitarimus ir atliktus mokėjimus.
30. Apeliantė teigia, jog vertinamuoju laikotarpiu pareiškėja atsisakė palikimo, nepateikė duomenų apie pastangas vykdyti įsipareigojimus, neketina skirti lėšų kreditorių reikalavimams ar bankroto administravimo išlaidoms padengti, o jos pajamos nepakankamos net būtiniesiems jos ir dukters poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog palikimo atsisakymo negalima vertinti kaip pareiškėjos nesąžiningumo, atsižvelgiant į kitus byloje pateiktus duomenis, t. y. pareiškėjos naudai sudarytas pinigų dovanojimo sutartis.
31. Nagrinėjamu atveju pareiškėja sudarė laidavimo sutartis, t. y. pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai kilo iš laidavimo sutarčių, kurių pagrindu pareiškėja kartu su savo broliu D. K. įsipareigojo atsakyti kaip laiduotojai, jeigu kredito gavėjas UAB „Herdas Group“ neįvykdys arba įvykdys netinkamai kredito gavėjo prievoles pagal kreditavimo sutartį UAB „Medicinos bankui“. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. liepos 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-610-124/2012 pripažino UAB „Herdas Group“ bankrutavusia. Kredito gavėjai UAB „Herdas Group“ bankrutavus ir neįvykdžius kreditavimo sutarties, UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl skolos priteisimo iš pareiškėjos ir D. K., dėl ko Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-1070-273/20114 pagrindu buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas antstolio M. P. kontoroje, vykdomojoje byloje Nr. 0123/12/01525. 2024 m. rugsėjo 26 d. nepadengtą pareiškėjos įsiskolinimą sudarė 245 698,15 Eur skola, 178 627,09 Eur palūkanos ir 10 983,39 Eur vykdymo išlaidos antstoliui. Pažymėtina, kad pareiškėja yra skolininkė vykdomojoje byloje, tačiau jos prievolė kreditorei kilo ne dėl asmeninio įsipareigojimo ar gauto kredito, o dėl to, kad ji laidavo už juridinio asmens – bendrovės – prievolių įvykdymą, kartu su savo broliu prisiimdama solidariąją laiduotojo atsakomybę.
32. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4799-959/2025 pagal UAB „EDS INVEST“ ieškinį atsakovams J. V., D. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuriuo, be kita ko prašoma, pripažinti negaliojančiu ab initio J. V. 2022 m. lapkričio 21 d. sudarytą vienašalį palikimo atsisakymo sandorį. Ieškinyje nurodyta, jog sudarydami ginčijamus sandorius (atsisakydami palikimo), atsakovai savo veiksmais atsisakė turtinės teisės į žemiau nurodytą palikimą sudarantį turtą (kiekvienas iš atsakovų atsisakė po): 1/3 dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/6 dalį transporto priemonės Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1/3 dalį piniginių indėlių, buvusių Atsakovų tėvo banko sąskaitoje, esančioje Luminor Bank AS.
33. Asmuo yra laisvas priimti ar atsisakyti priimti palikimą ir negali būti įpareigotas tą padaryti (CK 5.50 straipsnis), tačiau visgi šie jo veiksmai turi būti vertinami ir įpėdinio sąžiningumo jo kreditorių atžvilgiu aspektu. Vertinant apeliantės argumentus dėl pareiškėjos nesąžiningumo atsisakant palikimo dalies, pažymėtina, jog nors pareiškėja atsisakė palikimo dalies, tačiau palikimas į kurį būtų pretendavusi pareiškėja sudarė tik minėtas turto dalis kartu su bendraturčiais. Akivaizdu, kad net ir pareiškėjai priėmus šį palikimą ir pardavus šį turtą, gautų piniginių lėšų nebūtų pakankamai, kad būtų galima įvykdyti visus įsipareigojimus kreditorei. Apeliantė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą vertinti, kad pareiškėjai akcentuojamą palikimą priėmus ir turtą pardavus gautina suma būtų nulėmusi esminį pareiškėjos finansinės būklės ir galimybės atskaityti su kreditore pokytį. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pakankamo objektyvaus pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytus faktinius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais. Be to, apeliantė yra pareiškusi ieškinį, kuriuo siekia nuginčyti pareiškėjos pareikštą atsisakymą nuo palikimo. Tuo atveju, jei ieškinys būtų patenkintas, atsirastų teisinis pagrindas nukreipti išieškojimą į turtą, kuris, pripažinus palikimo atsisakymą negaliojančiu, taptų pareiškėjos nuosavybe.
34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad yra pagrindas pareiškėjai iškelti bankroto bylą, nes pareiškėja yra nemoki, o šioje bylos stadijoje FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytos sąlygos objektyviai ir vienareikšmiškai nenustatytos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad nagrinėjamu atveju atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą neatitiktų nei skolininko, nei kreditorių interesų. Atsisakymas iškelti bankroto bylą nepašalintų pareiškėjos nemokumo, o fizinio asmens bankroto proceso metu būtų sudarytos sąlygos atkurti pareiškėjos mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą ir siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
35. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų pažymėtina, kad pareiškėjos sąžiningumo aspektas gali būti vertinamas ir iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, bankroto proceso metu. Pareiškėjos nesąžiningumas gali būti pagrindas teismui nutraukti iškeltą fizinio asmens bankroto bylą. FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamos sąlygos, kurių nors vienai esant, teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą bankroto byla nutraukiama, kai paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus per paskutinius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo ar negalėjo atkurti mokumo iškėlus bankroto bylą dėl šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų veiksmų ar 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytų žalingų įpročių. Paaiškėjus tokioms aplinkybėms įstatyme įtvirtinta bankroto administratoriaus pareiga kreiptis į teismą dėl iškeltos fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pagal FABĮ 24 straipsnio 9 punktą, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 punkto 2 dalį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotais šios teisės normos išaiškinimais. Šioje byloje nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pareiškėjai bankroto bylą iškėlė nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir priimti priešingą procesinį sprendimą, dėl to ji paliekama nepakeista, o suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.