Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-854-889/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-10
Bylos Nr.: e2A-854-889/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01644-2018-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Žmurko“
Atsakovas: A. B.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-854-889/2022Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01644-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.5; 2.6.20.1; 2.6.8.6; 2.6.10.5.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žmurko“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Žmurko“ ieškinį atsakovei A. B. dėl piniginio reikalavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 6 292,00 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2018 m. birželio 27 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki visiško teismo procesinio sprendimo įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. Ieškovė nurodė, jog 2017 m. lapkričio mėnesį žodinio susitarimo pagrindu pagal atsakovės A. B. užsakymą, pateiktą ieškovės atstovui S. B., suteikė paslaugas – parengė ir suderino miškotvarkos projektą sklypui, suteikė miško biržės atrėžimo paslaugas, tačiau atsakovė 2018 m. birželio 22 d. pateiktos PVM sąskaitos faktūros 6 292,00 Eur dydžio sumai neapmokėjo, nors turėjo sumokėti iki 2018 m. birželio 27 d. Taip ieškovė ne tik negavo atlyginimo už paslaugų atlikimą, tačiau ir patyrė nuostolių, kadangi pagal ieškovės užsakymą buvo parengtas miškotvarkos projektas, jo galutinė gavėja yra atsakovė, pasinaudojusi ieškovės sukurtu projektu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žmurko“ atsakovei A. B. 2 060 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta jokių faktų, patvirtinančių, jog atsakovė norėjo su ieškove ar jos atstovu sudaryti sutartį dėl tarpininkavimo. Atsakovė turėjo tikslą – sutvarkyti dokumentus miško iškirtimui, norėjo mišką parduoti, o S. B., įvertinęs atsakovės miško kokybę, norėjo mišką nupirkti. Ieškovės dalyvavimą galima būtų laikyti patvirtintu dėl pateiktų dokumentų, tokių kaip 2017 m. lapkričio 25 d. Miškotvarkos projekto parengimo paslaugų suteikimo sutartis, tačiau nenustatyta, kuri sutartis buvo sudaryta pirmiau ar ji buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir ar realiai buvo sudaryta. Byloje nėra duomenų, kad R. V. ir A. Š., sudarydami sutartis ar išrašydami sąskaitas, būtų pasidomėję, kokiais pagrindais ieškovė nori parengti projektą jai nepriklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype.

2.2. Nėra jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė, jeigu buvo sudaryta žodinė sutartis, buvo informuota apie tarpininkavimo paslaugų kainą. Teismas sutiko su atsakovės pozicija tuo klausimu, kad ginčijama 6 292,00 Eur suma už miškotvarkos projekto parengimą ir biržių atribojimą, dokumentų parengimą, kai atsakovė būtų gavusi tik 976,17 Eur pelno, yra nelogiška. Taip pat visiškai neaišku, kodėl ieškovė išrašė tokią sąskaitą atsakovei, kai, pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovė sumokėjo už projektus.

2.3. Teismas nenustatė, jog tarp šalių būtų buvusi sudaryta rašytinės formos sutartis. Teismas nustatė, kad atsakovė pradėjo derinti miško pardavimo klausimą su S. B., t. y. atsakovė neneigia, o S. B. pripažino, kad jis pasiūlė savo paslaugas, tačiau nei su juo, nei su ieškove atsakovė sutarties dėl tarpininkavimo nesudarė. Šiuo atveju faktų visuma patvirtina tai, kad atsakovė neišreiškė valios sudaryti tarpininkavimo sutartį, o ieškovas (ir jo atstovas S. B.) nesiėmė priemonių įforminti šalių santykį, paslaugų ar tarpininkavimo mastą, kainą už tarpininkavimą. Galima būtų teigti, jog atsakovė su ieškove sudarė žodinę tarpininkavimo sutartį, tačiau ir tam faktui patvirtinti ieškovė nepateikė jokių įrodymų. Tai, kad šalys pradėjo derybas dėl galimybės ateityje pirkti / parduoti mišką, nereiškia, kad šalys sudarė žodinį sandorį. Atsakovė neatliko jokių konkliudentinių veiksmų, kurie liudytų, kad ji sudarė žodinę sutartį su ieškove.

2.4. Teismas nurodė, jog šiuo atveju labiau tikėtina, kad A. B. susirado L. (S. B.) pagal pažįstamo rekomendaciją ir siekė parduoti mišką, tačiau L. (S. B.), įvertinęs miško kokybę, nusprendė mišką pirkti pats ir pasisiūlė atsakovei padėti sutvarkyti dokumentus. Nurodė, kad tai atsakovei nekainuos, nes buvo tikras, kad jis galės mišką pirkti. Tačiau atsakovei nesutikus parduoti miško, buvo stengiamasi sudaryti pagrindą (imituojant susitarimą tarp šalių) reikalavimams pareikšti sudarant sutartis tarp projektuotojo ir UAB „Žmurko“ dėl atsakovės miško sklypo. Teigti, kad A. B. pasinaudojo ieškovės paslaugomis ir po to neatsiskaitė, pagrindo nėra, nes už projektus ji atsiskaitė ir projektuotojai jai jokių pretenzijų neturėjo. Ieškovės pateikta 2018 m. birželio 22 d. PVM sąskaita faktūra 6 292,00 Eur sumai, išrašyta A. B., yra nepagrįsta jokiais įrodymais. Analogiškai vertintinos ir miško biržės atrėžimo paslaugos.

2.5. Teismas nenustatė atsakovės valios sudaryti su ieškove rašytinę ar žodinę sutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, įrodymams ir teisinei reglamentacijai, teismas ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

3.1. Ieškovė pažymi, kad nei ieškinyje, nei kituose procesiniuose dokumentuose nebuvo įrodinėjama, kad ieškovę ir atsakovę sieja tarpininkavimo santykiai, o teismo sprendime bandoma paneigti aplinkybę, kad atsakovė su ieškove ar jos atstovu norėjo sudaryti sutartį dėl tarpininkavimo. Ieškovės su atsakove nesiejo tarpininkavimo teisiniai santykiai. Ieškovę ir atsakovę siejo paslaugų teikimo santykiai, ieškovė (jos atstovas) veikė atsakovės interesais, kadangi, atlikus paslaugas, buvo siekiama ir ketinama įsigyti atsakovei priklausančiame sklype esančią medieną (mišką iškirtimui). Todėl manytina, kad teismas, teisingai nekvalifikavęs ieškovės ir atsakovės teisinių santykių, tinkamai neišnagrinėjo bylos.

3.2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi nuoseklios pozicijos, jog atsakovė siekė ir norėjo parduoti jai priklausantį mišką iškirtimui. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pati atsakovė, nurodžiusi, kad paties sklypo parduoti neketino. Taigi atsakovei siekiant išlikti sklypo savininke, o ieškovei atlikus visus būtinus ir pakankamus veiksmus, reikalingus medienos įsigijimui, būtent dėl ieškovės suteiktų paslaugų atsakovė gavo materialinės naudos. Jei ieškovė nebūtų užsakiusi ir parengusi miškotvarkos projekto ir nebūtų atrėžta miško biržė, atsakovė nebūtų galėjusi parduoti miško iškirtimui. Tačiau atsakovė ne tik nepardavė ieškovei miško išsikirtimui, tačiau ir liko skolinga už suteiktas paslaugas. Susiklosčiusi situacija nulėmė tai, kad atsakovė ir ieškovė tarėsi ne tiek dėl projekto parengimo, kiek dėl veiksmų, kurie būtini siekiant parduoti mišką išsikirtimui.

3.3. Byloje nustatyta, kad atsakovei už sklype esančios medienos iškirtimą buvo pasiūlyta 24 000 Eur, taigi kiek didesnė suma, nei atsakovė gavo. Iš bylos duomenų matyti, kad už projektus atsakovė nesumokėjo. Ant dokumentų nėra atsakovės parašų, apie tariamus mokėjimus paliudijo tik pati atsakovė ir jai pavaldi darbuotoja. Ieškovė nuosekliai įrodinėjo, kad faktines išlaidas, patirtas parengiant projektus, sumokėjo ieškovės atstovas S. B.. Tai patvirtino tiek liudytojas S. B., tiek ir pati atsakovė; ji duodama paaiškinimus nurodė, kad neva padavė pinigus grynaisiais S. B. (grąžino jo sumokėtas sumas), tačiau, nors ir yra auditorė, neprašė jokio rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad už paslaugas sumokėta. Akivaizdu, jog asmuo, turintis auditoriaus kvalifikaciją, suvokia ir supranta finansinės atskaitomybės dokumentų reikšmę ir prasmę. Todėl vien atsakovės ir jos darbuotojos teiginiai, kad už faktinį projektų parengimą sumokėta S. B., negali būti laikoma įrodančiais, kad ji yra sumokėjusi už faktinį projektų parengimą.

3.4. Faktinė situacija yra priešinga, nei nurodyta teismo sprendime: atsakovė nėra sumokėjusi už projektų parengimą, net neskaitant ieškovės atstovo darbo.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1. Atsakovė teigia, jog ieškovė neatliko jokio veiksmo atsakovės naudai, neturėjo jokių išlaidų ar nuostolių, susijusių su atsakovei ir kitiems bendraturčiams parengtu miškotvarkos projektu. Tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta nei rašytinė, nei žodinė sutartis. Apie tai, kad ieškovė nori įsigyti jos ir brolio mišką, atsakovė sužinojo tik 2018 m. gegužės mėnesį, t. y. tik po to, kai gavo leidimą kirsti mišką ir pati atsakovė pradėjo ieškoti pirkėjų.

4.2. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, jog byloje pateiktos Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties tarp S. B. ir UAB „Žmurko“ išrašas neįrodo, kad tokia sutartis buvo sudaryta. Apeliantės argumentai, kad ieškovę ir atsakovę siejo paslaugų teikimo santykiai, jog ieškovės veiksmų rezultatas nulėmė atsakovės gautą materialinę naudą, kad, jeigu ieškovė nebūtų užsakiusi ir parengusi miškotvarkos projekto ir nebūtų atrėžta miško biržė, atsakovė nebūtų galėjusi parduoti sklype esančio miško išsikirtimui, kad ieškovė užsakė, parengė ir sumokėjo už miškotvarkos projektą, miško biržės atrėžimą ir visus dokumentus perdavė atsakovei, o atsakovė ne tik nepardavė ieškovei miško išsikirsti, tačiau ir liko skolinga už suteiktas paslaugas, yra melagingi ir nepagrįsti. Atsakovė pabrėžia, kad nei žodinė, nei rašytinė sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta. Atsakovė kalbėjosi su S. B. dėl miško pardavimo. S. B. kaip suinteresuotas fizinis asmuo, norintis gauti pinigų už tarpininkavimą iš miško pirkėjų, pasisiūlė padėti atsakovei – surasti asmenis, kurie parengtų miškotvarkos ir biržių atrėžimo projektus, nors žinojo ir suvokė, kad miško atsakovė negalės parduoti, kol bendraturtė nesusitvarkys palikimo dokumentų. Atsakovė, gavusi projektus, 2018 m. sausio mėn. atsiskaitė su S. B., perdavusi jam grynaisiais pinigais 650 Eur. Bylos nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu S. B. teigė, kad nereikalauja iš atsakovės jokių pinigų, taip pat teigė, kad ieškovė neskolinga. Ieškovė taip pat nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių turėtas išlaidas už tariamai suteiktas paslaugas. Miškotvarkos projektą parengė miško savininkų kooperatyvas „Privati girininkija“, o biržių atrėžimo projektą parengė A. Š., dirbantis pagal individualios veiklos pažymą. Ieškovė nepatyrė jokių išlaidų dėl šių projektų parengimo, taip pat nesumokėjo ir S. B. už tariamai jo suteiktas paslaugas.

4.3. Ieškovės byloje pateikti dokumentai yra sudaryti fiktyviai (tikėtina, prieš pat ieškinio pateikimą teismui) tam, kad ieškovė turėtų pagrindą reikalauti iš atsakovės atlyginti už ieškovės neva suteiktas paslaugas. Nei S. B., nei ieškovė nebuvo atsakovės įgalioti pasirašinėti sutartis su paslaugų teikėjais (projektų rengėjais), todėl šiuose dokumentuose nurodytas turinys yra neteisingas ir neteisėtas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, jog atsakovė neišreiškė valios sudaryti sutarties su ieškove, todėl ieškovės su atsakove nesiejo nei tarpininkavimo, nei paslaugų teikimo santykiai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

7. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Iš 2017 m. birželio 29 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad A. B., A. B. ir A. J. asmeninės nuosavybės teise priklausė 3,18 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miško ūkio paskirties, esantis (duomenys neskelbtini).

8. 2017 m. lapkričio 27 d. miško savininkų kooperatyvas „Privati girininkija“, atstovaujamas direktoriaus R. V., ir A. B. sudarė Miškotvarkos projekto parengimo paslaugų suteikimo sutartį, paslaugų kaina – 300 Eur ir 21 proc. PVM (3.1 punktas); vykdytojas įsipareigojo parengti individualų miškotvarkos projektą, atitinkantį Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.

9. Teismui pateikta dar viena analogiška tik kitos datos – 2017 m. lapkričio 25 d. – Miškotvarkos projekto parengimo paslaugų suteikimo sutartis, sudaryta tarp miško savininkų kooperatyvo „Privati girininkija“, atstovaujamo direktoriaus R. V., ir užsakovės UAB „Žmurko“, paslaugų kaina – 300 Eur ir 21 proc. PVM (3.1 punktas); vykdytojas įsipareigojo parengti individualų miškotvarkos projektą, atitinkantį Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus miško valdai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), miško plotas – 3,18 ha.

10. 2018 m. birželio 14 d. miško savininkų kooperatyvas „Privati girininkija“, atstovaujama direktoriaus R. V., išrašė pinigų priėmimo kvitą už miškotvarkos projektą 363 Eur sumai, pagal UAB „Žmurko“ įgaliojimą kvitą apmokėjo S. B..

11. Parengtas miškotvarkos projektas 2018 m. sausio 22 d. įregistruotas Miškų kontrolės skyriuje.

12. Teismui pateikta 2018 m. sausio 15 d. Miškotvarkos parengimo paslaugų sutartis, sudaryta tarp A. Š. ir UAB „Žmurko“, vykdytojas A. Š. už 250 Eur įsipareigojo parengti individualų miško valdos, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), miško plotas – 3,18 ha, planą. 2018 m. sausio 29 d. A. Š. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 5 A. B., A. B. ir A. J. už biržių atribojimą, dokumentų paruošimą, paslaugų kaina – 250 Eur, paslaugas priėmė A. B.. 2018 m. sausio 29 d. kasos pajamų orderis patvirtina, kad A. Š. priėmė iš A. B. 250 Eur pagal 2018 m. sausio 29 d. sąskaitą faktūrą Nr. 5.

13. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad nuo 2018 m. balandžio 20 d. dovanojimo sandorio pagrindu 3,18 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miško ūkio paskirties, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso A. B. ir A. B. asmeninės nuosavybės teise.

14. Teismui pateiktas 2018 m. lapkričio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0004/18/F-1068, patvirtinantis, kad buvo bendraujama dėl miško kirtimo, L. S. atsakovei siūlė 24 000 Eur už žemę su mišku, buvo keliami kausimai dėl atsiskaitymo.

15. 2018 m. gegužės 29 d. atsakovė sudarė Medienos pirkimo–pardavimo nenukirstų miškų sutartį, jos pagrindu savo dalį, t. y. 3 305 m³ likvidinės medienos išsikirtimui pardavė UAB „Platelių šilas“ už 9 315,5 Eur sumą, pirkėja privalėjo išskaičiuoti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (1 397,33 Eur) ir sumokėti 7 918,17 Eur sumą iki 2018 m. birželio 3 d., o darbus atlikti nuo 2018 m. birželio 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. Analogišką sutartį sudarė ir A. B.. 2018 m. birželio 1 d. UAB „Platelių šilas“ pervedė A. B. 7 918,17 Eur.

16. 2018 m. birželio 22 d. UAB „Žmurko“ direktorius J. Ž. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą 6 292,00 Eur sumai (su PVM) už paslaugas: miškotvarkos projekto derinimą (nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. balandžio 30 d.), kaina 3 000 Eur, ir miško biržės atrėžimo paslaugas (nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. balandžio 30 d.), kaina 2 200 Eur.

17. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės skolą nurodytos sąskaitos faktūros pagrindu. Laikėsi pozicijos, kad žodinio susitarimo pagrindu atsakovei A. B. suteikė paslaugas, jas A. B. priėmė, gavo naudą, pasinaudojo paslaugų rezultatu, bet neatsiskaitė.

18. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju svarbu akcentuoti laisvės sudaryti sutartį principą: niekas negali priversti ar nuspręsti už šalį sudaryti sutartį, ar nesudaryti sutarties, išskyrus, jei tai prieštarauja įstatymams (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 ir 2 dalys). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyvios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Konkreti sutartis gali būti sudaryta tik suderinta šalių valia ir laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011).

19. Siekiant nustatyti, dėl kokių teisinių santykių šalys susitarė, faktus reikia vertinti kompleksiškai, atsižvelgiant į jų visumą ir tarpusavio sąryšį. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai šalių tikrųjų ketinimų nustatyti negalima, sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis suteiktų analogiški šalims protingi asmenys. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas atsiskaityti. CK 6.720 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Pagal šio straipsnio 3 dalį, už suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka; jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos; šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį.

20. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovė siekė su ieškove ar jos atstovu sudaryti sutartį dėl tarpininkavimo. Atsakovė turėjo tikslą – sutvarkyti dokumentus miško iškirtimui, norėjo mišką parduoti, o S. B., įvertinęs atsakovės miško kokybę, norėjo mišką nupirkti. Tokį atsakovės tikslą patvirtina į bylą pateikta 2017 m. lapkričio 27 d. sutartis, sudaryta tarp miško savininkų kooperatyvo „Privati girininkija“, atstovaujamo direktoriaus R. V., ir A. B.. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė neneigia parengtą projektą gavusi ir juo pasinaudojusi, tačiau laikosi pozicijos, jog už projekto parengimo paslaugas atsiskaitė. Pasisakydama dėl į bylą pateiktos 2017 m. lapkričio 25 d. Miškotvarkos projekto parengimo paslaugų suteikimo sutarties, sudarytos tarp miško savininkų kooperatyvo „Privati girininkija“, atstovaujamo direktoriaus R. V., ir užsakovės UAB „Žmurko“, dėl atsakovei ir bendraturčiams priklausiusio miško miškotvarkos projekto parengimo teisinės reikšmės, kolegija pažymi, jog ši sutartis neįrodo ieškovės ir atsakovės susitarimo dėl tam tikrų paslaugų suteikimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, kokiu pagrindu ieškovė pasirašė su sutarties vykdytoju sutartį dėl atsakovei priklausiančios miško valdos projektavimo (nepateiktas joks tokį atstovavimą pagrindžiantis dokumentas – sutartis ar įgaliojimas). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog dviejų sutarčių dėl tos pačios paslaugos suteikimo sudarymas niekaip logiškai nepaaiškinamas. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, dėl šios situacijos atlikto ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kuri sutartis buvo sudaryta pirmiau ar ji buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir ar realiai buvo sudaryta. Byloje taip pat nėra duomenų, kad R. V. ir A. Š., sudarydami sutartis ir išrašydami sąskaitas, būtų pasidomėję, kokiais pagrindais ieškovė nori parengti projektą jai nepriklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype.

21. Kolegija atmeta kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, jog teismas nepagrįstai tyrė, ar šalis siejo tarpininkavimo santykiai, nes ieškovė tokio fakto neįrodinėjo – ji laikėsi pozicijos, jog šalis siejo paslaugų suteikimo teisiniai santykiai. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog tarp šalių susiklosčiusių (įrodinėjamų) santykių tinkamas teisinis kvalifikavimas yra teismo prerogatyva; sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog pagal savo pobūdį ieškovės įrodinėjami santykiai atitiktų tarpininkavimo teisinių santykių požymius; be to, tarpininkavimo santykiai yra viena iš paslaugų suteikimo teisinių santykių rūšių.

22. Ieškovė nagrinėjamu atveju laikėsi pozicijos, jog su atsakove buvo sudaryta žodinė sutartis. CK 1.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Įstatymas nereikalauja privalomos rašytinės tarpininkavimo sutarties formos, taigi aplinkybės dėl tokios sutarties sudarymo gali būti įrodinėjamos visais leistinais įrodymais – taip pat ir liudytojų parodymais (CPK 178 straipsnis).

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėdama, jog ją su atsakove siejo žodinė paslaugų suteikimo sutartis, visiškai nepagrindė atsakovės intereso tokią sutartį sudaryti, ypač turint omenyje ieškovės įrodinėjamą suteiktų paslaugų kainą – 6 292,00 Eur. Duomenų, jog šalys būtų sutarusios dėl būtent tokios paslaugų kainos byloje nėra, be to, ieškovė nepagrindė ir neįrodė, kokias paslaugas suteikė už nurodytą kainą. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog 6 292,00 Eur suma už miškotvarkos projekto parengimą ir biržių atribojimą, dokumentų parengimą, kai atsakovė būtų gavusi tik 976,17 Eur pelno (7 918,17 Eur (likvidinės medienos, parduotos išsikirtimui, kaina) –– 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio – 650,00 Eur (suma, sumokėta už projektus) – 6 292,00 Eur (ieškovės reikalaujama suma), yra nelogiška ir vertintina kaip nepagrįsta. Suma, apskaičiuota už atsakovei parengtus dokumentus, sudaro tik 650 Eur. Palyginusi šią sumą su ieškovės reikalaujama sumokėti suma ir ieškovei neįrodžius, kokias papildomas nurodytos vertės paslaugas ji suteikė atsakovei, kolegija atsakovės interesą sudaryti nurodyto pobūdžio ir vertės sutartį su ieškove laiko neįrodytu.

24. Vertindama atsakovės valią sukurti su ieškove jos įrodinėjamus sutartinius santykius, kolegija akcentuoja pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė miško pardavimo klausimą pradėjo derinti su S. B., t. y. atsakovė neneigė, o S. B. pripažino, kad jis pasiūlė savo paslaugas, tačiau atsakovė teigia, jog nei su juo, nei su ieškove tarpininkavimo sutarties nesudarė. S. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis minėjo A. B., jog paslaugos nieko nekainuos, tačiau tikėjosi, jog galės nupirkti atsakovės ir jos brolio mišką, iškirsti gerą medieną ir gauti pelno, todėl pasiūlė didžiausią sumą – 24 000 Eur. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tai, kad šalys tarėsi dėl galimybės ateityje pirkti / parduoti mišką, nereiškia, jog šalys sudarė žodinį sandorį dėl tarpininkavimo paslaugų. Atsakovė neatliko jokių konkliudentinių veiksmų, kurių pagrindu būtų galima nuspręsti, kad ji sudarė žodinę sutartį su ieškove UAB „Žmurko“. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ir atsakovė bendravo projektų rengimo metu. Nustatytų faktų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė išreiškė valią sudaryti tarpininkavimo sutartį, ypač turint omenyje tą faktą, jog, kaip jau minėta, S. B. parodė, kad jis nurodė A. B., jog paslaugos nieko nekainuos.

25. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai leidžia labiau tikėtinai teigti, jog atsakovė susirado L. (atsakovė nurodo, jog tokiu vardu jai prisistatė S. B.) pagal pažįstamo rekomendaciją ir siekė parduoti mišką, S. B., įvertinęs miško kokybę, nusprendė mišką pirkti pats (su draugu) ir, kadangi nebuvo sutvarkyti miško dokumentai, pasisiūlė atsakovei padėti sutvarkyti dokumentus. Nurodė, kad tai atsakovei nekainuos, nes buvo tikras, kad jis galės nupirkti mišką. Tačiau vėliau atsakovė nesutiko parduoti miško S. B.. Kainos, kurias už parengtus projektus sumokėjo atsakovė, atitiko rinkos kainas, nurodytas projektuotojo R. V. atsakovės advokatei atsiųstame elektroniniame laiške. Kaip matyti iš atsakovės pateikto susirašinėjimo žinutėmis turinio, tarp atsakovės ir asmens, įvardyto kaip L. S., vyko bendravimas žinutėmis dėl miško pirkimo, už žemę su mišku atsakovei buvo pasiūlyta 24 000 Eur suma, buvo keliami kausimai dėl atsiskaitymo, tačiau konkrečių duomenų ar konkliudentinių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti, kad tarp ieškovės UAB „Žmurko“ ir atsakovės A. B. buvo sudarytos kokios nors žodinės sutartys, nenustatyta.

26. Kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovė yra juridinis asmuo, veikiantis kaip tam tikros srities profesionalas, jai taikytini griežtesni atidumo ir rūpestingumo ir profesionalumo standartai, taigi ji turėtų pasirūpinti tokiu sutartinių santykių įforminimu, kad būtų aiškus tiek sutartinių santykių pobūdis, tiek esminiai sandorio elementai. Nepasirūpinusi pakankamu santykių įforminimu, ieškovė prisiėmė riziką, jog, kilus ginčui, galimybė įrodyti sutartinių santykių egzistavimą gali būti ribota. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai nėra pakankami nei šalių suderintai valiai sukurti sutartinius santykius konstatuoti, nei esminiams tokio sandorio elementams nustatyti: neįrodytas nei paslaugų, dėl kurių neva susitarta, pobūdis, nei kaina. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiga įrodyti santykių faktą ieškovei tenka ir pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis).

27. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog iš bylos duomenų matyti, kad už projektus atsakovė nesumokėjo; ant dokumentų nėra atsakovės parašų, apie tariamus mokėjimus paliudijo tik pati atsakovė ir jai pavaldi darbuotoja; ieškovė nuosekliai įrodinėjo, kad faktines išlaidas, patirtas rengiant projektus, sumokėjo ieškovės atstovas S. B., tai patvirtino tiek liudytojas S. B., tiek ir pati atsakovė, ji duodama paaiškinimus nurodė, kad neva padavė pinigus grynaisiais S. B. (grąžino jo sumokėtas sumas), tačiau, nors ir yra auditorė, neprašė jokio rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad už paslaugas sumokėta. Ieškovės nuomone, vien atsakovės ir jos darbuotojos teiginiai, kad už faktinį projektų parengimą sumokėta S. B., negali būti laikoma įrodančiais, kad ji yra sumokėjusi už faktinį projektų parengimą. Kolegija atmeta šiuos ieškovės argumentus kaip nepagrįstus. 2018 m. sausio 29 d. kasos pajamų orderis patvirtina, kad A. Š. priėmė iš A. B. 250 Eur pagal 2018 m. sausio 29 d. sąskaitą faktūrą Nr. 5, ant orderio pasirašė atsakovė A. B.. 2018 m. birželio 14 d. miško savininkų kooperatyvas „Privati girininkija“, atstovaujamas direktoriaus R. V., išrašė pinigų priėmimo kvitą už miškotvarkos projektą 363 Eur sumai, pagal UAB „Žmurko“ įgaliojimą kvitą apmokėjo S. B.. Atsakovė laikėsi pozicijos, jog ji perdavė pinigus S. B.. Šią jos poziciją patvirtino liudytoja S. M.; ji nurodė, jog atsakovė mokėjo pinigus S. B., tik nematė, kokią sumą, nes pinigų perdavimo metu į liudytoją stovėjo nugara. Atsiskaitymo už projektus faktą patvirtina ir S. B. pozicija, jog jis neturi atsakovei jokių pretenzijų. Tai, kad atsakovė neprašė jokio rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad už paslaugas (suteiktas miško savininkų kooperatyvo „Privati girininkija“) sumokėta, nepaneigia atsiskaitymo už projektus fakto, nes atsakovės poziciją patvirtina kitų byloje ištirtų įrodymų visuma: atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojos parodymai.

28. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju neįrodyta atsakovės valia sudaryti su ieškove žodinį sandorį, taigi, ieškovei neįrodžius susitarimo tarp šalių fakto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.

29. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

31. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, apeliacinio proceso metu patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

32. Atsakovė pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų, prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovės. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus tokio pobūdžio išlaidų dydžio, todėl, ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistinas teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei A. B. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žmurko“ 700 Eur (septynių šimtų eurų) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

TeisėjaiRaimonda AndrulienėAurimas BrazdeikisMilda Skersienė