Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. S. ir A. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, institucija, byloje teikianti išvadą – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai I. S. ir A. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami panaikinti 2022 m. liepos 1 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą Nr. VPI-34-(51.1) Dėl vardo pakeitimo, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos I. S. prašymą dėl pareiškėjų vaiko vardo pakeitimo bei įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti (duomenys neskelbtini) civilinės būklės akto įrašą apie Lietuvos Respublikos piliečio A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimą, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pakeičiant vardą iš „A.“ į „A.“ ir išduoti naują gimimo įrašą liudijantį dokumentą.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste, gimė pareiškėjo ((duomenys neskelbtini)piliečio) ir pareiškėjos ((duomenys neskelbtini)pilietės) sūnus A. S. ((duomenys neskelbtini) pilietis). (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijos Maskvos srities civilinės metrikacijos išduotame gimimo liudijime VII-IK Nr. 764952 pareiškėjų vaiko vardas įrašytas „A.“, (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos išduotame gimimo įrašą liudijančiame gimimo įraše, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjų vaiko vardas taip pat įrašytas „A.“. Tačiau pareiškėjų vaiko tikrasis vardas yra A., t. y. su raide „x“, nes būtent tokį vardą savo vaikui jie išrinko. Dėl to pareiškėja 2022 m. birželio 14 d. kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu pakeisti nepilnamečio sūnaus A. vardą į A., tačiau 2022 m. liepos 1 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvada Nr. VPI-34-(51.1) Dėl vardo pakeitimo, vadovaujantis Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. IR-333 „Dėl asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“, prašymas dėl vardo pakeitimo netenkintas. Pareiškėjai su minėta išvada nesutinka, kadangi, jų vertinimu, vardai „A.“ ir „A.“ nėra tapatūs, tad tokiu būdu vaikui yra sukuriamos dvi skirtingos tapatybės. Atsisakymas pakeisti vaiko vardą pažeidžia pareiškėjų bei jų nepilnamečio sūnaus teises ir teisėtus interesus, jų šeimos privatų gyvenimą, juos diskriminuoja. Grįsdami minėtus savo reikalavimus, taip pat pažymi, kad tiek ginčijamos Civilinės metrikacijos skyriaus išvados priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas numato galimybę civilinės būklės aktų įrašus daryti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalis ir 4 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 12² punktas).

Suinteresuotas asmuo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškimu ir prašė jį atmesti, bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) įtraukiant į apskaitą pareiškėjų vaiko gimimą, kūdikio vardą A. įrašė vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 52 punktu, kuriame nurodyta, kad įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą gimimą, duomenys apie vaiką ir jo tėvus gimimo įraše perrašomi iš užsienio valstybės institucijos išduoto dokumento, patvirtinančio gimimo įregistravimą. Pareiškėjos pateiktame Rusijos Federacijos Maskvos srities civilinės metrikacijos skyrių vyriausiosios valdybos Krasnoznamensko miesto apygardos ir Odincovo miesto apygardos civilinės metrikacijos skyrių tarprajoninės valdybos skyriaus Nr. 3 išduotame vaiko gimimo liudijime vaiko vardas įrašytas A., rusų kalba ?., atitinkamai įtraukiant į apskaitą vaiko gimimą ir sudarant vaiko gimimo įrašą vardas perrašytas A.. Taigi, įtraukiant į apskaitą I. S. sūnaus gimimą ir (duomenys neskelbtini) sudarant gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) bei jame nurodant vaiko vardą A., buvo vadovautasi pateiktais pareiškėjos dokumentais, pirmiau nurodytais teisės aktais bei asmenvardžių transkribavimo iš rusų kalbos į lietuvių kalbą taisyklėmis. Pareiškėjos I. S. pateiktas 2022 m. birželio 14 d. prašymas dėl nepilnamečio sūnaus vardo A. pakeitimo į A. nebuvo tenkintas, remiantis Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 „Dėl asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 4 ir 12² punktais. Įvertinus pareiškėjos prašymą, nebuvo nustatyta pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintas išimtis, bei Taisyklių 12².1-12².3 papunkčiuose įtvirtintus vardo keitimo pagrindus.

Byloje išvadą teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateiktoje išvadoje nurodė, kad nesutinka su pareiškimu, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, dėl pareiškimo reikalavimų sprendžiant teismo nuožiūra. Paaiškino, kad vardas A. neatitinka Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos „Civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Asmens vardas ir pavardė civilinės būklės aktų įrašuose rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka“ ir Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio nuostatos „Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lietuviškais rašmenimis.“ Pažymėjo, kad asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 „Dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ 4 punkte nustatyta, jog Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų lietuvių kalbos rašybos taisyklių, kitų teisės aktų ar rekomendacijų, nustatančių vardų ir pavardžių rašymą, atsižvelgiant į vardo ir pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju, iš rusų kalbos ?. užrašant lietuviškais rašmenimis (transkribuojant) pagal Kalbos komisijos taisykles rašoma A.. Taip pat ?. rašoma A. užrašant lotyniškais rašmenimis (transliteruojant) pagal Kiriliškų rašmenų transliteravimo lotyniškos abėcėlės rašmenimis taisykles, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2022 m. birželio 30 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-8. A. yra nesugramatinta vardo forma, sugramatinta vardo forma – A..

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisako atkurti, pakeisti, papildyti, ištaisyti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą, pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja teismas (CPK 514 straipsnio 2 dalis).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste, gimė sutuoktinių I. S. ((duomenys neskelbtini) piliečio) ir A. S. ((duomenys neskelbtini) piliečio) sūnus A. S. ((duomenys neskelbtini) pilietis). Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjų pateikti santuokos liudijimas, įrašo Nr. 119, (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijos Maskvos srities civilinės metrikacijos skyrių vyriausiosios valdybos Krasnoznamensko miesto apygardos ir Odincovo miesto apygardos civilinės metrikacijos skyrių tarprajoninės valdybos skyriaus Nr. 3 išduotas gimimo liudijimas VII-IK Nr. 764952, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 13 d. Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotas gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2022 m. liepos 1 d. išvada “Dėl vardo pakeitimo” Nr. VP1-34-(51.1) netenkino pareiškėjos pateikto prašymo dėl nepilnamečio vaiko vardo „A.“ pakeitimo į „A.“.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Toks konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė. Reikalavimas užtikrinti lietuvių valstybinės kalbos statusą, suponuoja, be kita ko, būtinybę lietuviškuose dokumentuose rašyti lietuvių kalba, lietuviškais rašmenimis. Ne mažiau svaresnis reikalavimas yra gerbti asmens santykinę autonomiją, lemiančią, be kita ko, asmens teisę į tapatybę, apsisprendimo laisvę, teisę į vardą, teisę į orumą, teisę į privataus gyvenimo gerbimą. Nors lietuviškuose dokumentuose asmenvardžius privalu rašyti lietuviškais rašmenimis, jų rašymas reglamentuotinas atspindint objektyvų faktą, jog piliečiai gali turėti ir tokius asmenvardžius, kurių originali rašyba paklūsta kitokioms nei lietuvių kalbos taisyklėms. Taigi, asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima naudoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo. Būtent šių dviejų minėtų reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimas, tarpusavio pusiausvyra yra reglamentuotini Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatyme.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, prašydami panaikinti (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą ir įpareigoti pakeisti jų sūnaus vardą „A.“ į „A.“, kaip teisinį savo reikalavimų pagrindą nurodo aptariamojo Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir 4 straipsnio 2 dalies, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 12² punkto nuostatas.

Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtis ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardus ir pavardes Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. tautybė – nenurodyta, jo motinos (duomenys neskelbtini) pilietės tautybė nurodyta – (duomenys neskelbtini), tėvo (duomenys neskelbtini) piliečio tautybė – nenurodyta, vadinasi, galimybės pareiškėjų nepilnamečio vaiko vardo rašymui taikyti minėtą Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtiną išimtį nėra.

Kitos pareiškėjų paminėtos išimtys įtvirtintos Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, nustatančiuose, kad vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis, Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi laikantis šių reikalavimų: 1) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniškos abėcėlės (be diakritinių ženklų) ar lotyniško pagrindo rašmenimis, nurašomi paraidžiui lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų); 2) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų). Šiuo atveju pirmiausiai svarbu suprasti, kad dokumento šaltinis – tai Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas ir (arba) išduotas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas ar civilinės būklės akto įrašą liudijantis dokumentas, teismo sprendimas, kuriais remiantis Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka rašomi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 1 straipsnyje nurodytuose dokumentuose (Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi, šitaip ne vien apibrėžta aptariamoji sąvoka, bet ir įtvirtinta atitinkamų institucijų pareiga asmenvardį nurašyti arba perrašyti į lietuvišką dokumentą remiantis jo įrašu dokumento šaltinyje. Byloje esančiame dokumento šaltinyje – (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijos Maskvos srities civilinės metrikacijos skyrių vyriausiosios valdybos Krasnoznamensko miesto apygardos ir Odincovo miesto apygardos civilinės metrikacijos skyrių tarprajoninės valdybos skyriaus Nr. 3 išduotame gimimo liudijime VII-IK Nr. 764952, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjų sūnaus vardas įrašytas „A.“ („?.“). (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos išduotame gimimo įrašą liudijančiame gimimo įraše, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjų vaiko vardas taip pat įrašytas „A.“. Kaip matyti, byloje nėra dokumento šaltinio, kuriame nepilnamečio Lietuvos Respublikos piliečio A. S. vardas būtų įrašytas „A.“, vadinasi, negali būti taikomos Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintos išimtys.

Atsižvelgiant į nurodytas nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad suinteresuotas asmuo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pagrįstai nenustatė pagrindo tenkinti prašymą dėl pareiškėjų nepilnamečio vaiko vardo pakeitimo. Suinteresuotas asmuo, atsisakydamas tenkinti prašymą, be kita ko, rėmėsi ir Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 „Dėl asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ 4 ir 12² punktais. Šių taisyklių 4 punkte nurodyta, kad pasirinktas vardas, į kurį keičiamas turimas vardas, be kita ko, turi neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog valstybinės kalbos vartojimo ir apsaugos taisyklės priskirtinos prie viešosios tvarkos valstybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2006). Taisyklių 12² punkte nustatyti pagrindai, kuriais remiantis jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė gali būti keičiami, kai norima juos rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu: 12².1. jis arba jo tėvai ar vienas iš jų yra ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis ir norima šiais rašmenimis užrašyti jo tautinio vardyno vardą ir (ar) pavardę pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles; 12².3. jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje. Kaip jau aptarta, tokių pagrindų byloje nenustatyta.

Kvestionuotini ir pareiškėjų abstraktūs teiginiai, kad atsisakymas pakeisti vaiko vardą pažeidžia jų bei sūnaus teises ir teisėtus interesus ir prieštarauja aukščiau minėtiems teisės aktams, kadangi pareiškėjai nenurodė ir neįrodė, kokių konkrečiai nepatogumų (sietinų su galimybe laisvai keliauti, dalyvauti viešame gyvenime ar pan.) jų bei vaiko atžvilgiu kelia Lietuvos Respublikos piliečio A. S. vardo įrašymas gimimo įraše lietuviškais rašmenimis, juolab, kai tapačiai vaiko vardas įrašytas ir minėtame dokumento šaltinyje (CPK 178 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, pareiškėjų prašymas dėl suinteresuoto asmens išvados panaikinimo bei įpareigojimo pakeisti vaiko vardą atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 516 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.