Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. 2016 m. spalio 4 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d. (toliau – ATPK), 126 straipsnio 4 dalį, 123 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 8 dalį bei nubaustas subendrinta 600 € bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. V. S. nubaustas už tai, jog 2016 m. liepos 3 d. 17.08 val. Kupiškio r. sav., kelio Daugpilis – Rokiškis – Panevėžys 62 kilometre, būdamas neblaivus, kai nustatomas vidutinis girtumas (1,96 promilės), vairavo automobilį MAZDA 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, ir tikrinančiam pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 ir 226 punktuose nurodytus reikalavimus.

Teismo posėdyje V. S. prašymą palaiko, prašo jį tenkinti. Paaiškino, jog išvadas dėl savo elgesio padarė, baudą sumokėjo, naujų teisės nusižengimų nepadarė, yra dirbantis, šeimoje auga nepilnametis vaikas, kuris mokosi kitoje vietoje, nei gyvena, dėl to teisės neturėjimas apsunkina gyvenimą ir sukelia nepatogumų. Nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), jai vairuoti yra reikalingas ir vairuotojo pažymėjimas, nes šiuo metu gali dirbti tik miške, o darbdavys miškakirtę iki darbo vietos ir parvairuoja atgal pats, kas taip pat sukelia nepatogumus darbe. Dėl negrąžinto vairuotojo pažymėjimo po teisės atėmimo vairuoti V. S. paaiškino, jog kelios dienos iki sustabdymo vairuojant neblaiviam jis pametė savo vairuotojo pažymėjimą ir nėra radęs. Tuo metu jau žadėjo kreiptis į „Regitrą“ dėl prarasto dokumento, bet nustačius, jog vairavo neblaivus ir atėmus teisę, nebesikreipė. Šiuo metu apie prarastą vairuotojo pažymėjimą taip pat nėra pranešęs.

Prašymas atmetamas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). ANK nėra numatyta galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, tačiau minėto kodekso 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Atsižvelgęs į tai teismas, nagrinėdamas V. S. prašymą, remiasi iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 329 straipsnio, reglamentavusio specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindus ir tvarką, nuostatomis. Pagal šį ATPK straipsnį, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, pagal asmens prašymą, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus – ir pagal Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktos medžiagos, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, nuo teisės atėmimo dienos yra praėję daugiau nei pusė termino, V. S. jam paskirtą piniginę baudą yra sumokėjęs (16-22 b. l.)), po nuobaudos paskyrimo nėra padaręs naujų teisės nusižengimų, už kurių padarymą jam būtų buvusi taikoma administracinė atsakomybė (23-24 b. l.), mokėsi ir atestuotas pagal alkoholio ir narkotikų žalos žmogaus sveikatai programą (5-6 b. l.), darbdavio V. G. individualios įmonės charakterizuojamas teigiamai (7-8 b. l.), seniūnijos pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai (9 b. l.), yra susituokęs ir augina nepilnametį vaiką (10 b. l.). Įvertinus tai galima būtų konstatuoti, jog formaliai yra pagrindas taikyti iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 329 straipsnyje numatytą teisės atėmimo termino trumpinimo institutą. Tačiau V. S. be to, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, transporto priemonei, kurią vairavo, nebuvo atlikta techninė apžiūra, tikrinančiam policijos pareigūnui taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Vairuotojo pažymėjimo V. S. nepateikė ir iki šiol (27 b. l.), teismo posėdyje paaiškino, jog kelios dienos iki sustabdymo jį pametė. Remiantis Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418, (toliau – Aprašas), 5 punktu (2015-02-19 įsakymo redakcija, galiojusi nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones dieną), tais atvejais, kai iki nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo asmuo vairuotojo pažymėjimo ir (arba) traktorininko pažymėjimo nepateikė ir jis nebuvo iš jo paimtas, nutarimą atimti teisę vairuoti vykdantys Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 225 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai imasi priemonių paimti asmens, iš kurio teisė vairuoti atimta, turimą vairuotojo pažymėjimą ir (arba) traktorininko pažymėjimą, t. y. ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarimo atimti teisę vairuoti priėmimo, o kai teisė vairuoti atimama teismo nutarimu, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tokio nutarimo gavimo policijos įstaigoje, raštu informuoja asmenį, iš kurio teisė vairuoti atimta, dėl vairuotojo pažymėjimo ir (arba) traktorininko pažymėjimo perdavimo saugoti policijos įstaigai. Remiantis Aprašo 6 punktu, jeigu asmuo, iš kurio teisė vairuoti atimta, vengia atiduoti policijai vairuotojo pažymėjimą ir (arba) traktorininko pažymėjimą ir toliau transporto priemonę vairuoja teisės vairuoti atėmimo laikotarpiu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 225 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai gali pratęsti teisės vairuoti atėmimo terminą tiek laiko, kiek buvo neteisėtai naudotasi vairuotojo pažymėjimu ir (arba) traktorininko pažymėjimu. Nors per nuobaudos atlikimo laiką nebuvo nustatyta, kad V. S. naudojosi vairuotojo pažymėjimu, tačiau tikėtina, kad jis tai galėjo padaryti, o jo teiginiai, kad jis likus kelioms dienoms iki sustabdymo jį pametė, teismo neįtikino. Nustačius, jog vairuotojo pažymėjimas per visą nuobaudos vykdymo terminą nebuvo grąžintas, apie tai, kad pažymėjimą yra pametęs, V. S. nėra pranešęs nei policijai, nei VĮ „Regitra“, tikėtina, jog šį pažymėjimą V. S. vis dar turi, neatmestina, jog gali ir naudoti. Beje, šiuo metu galiojanti Aprašo redakcija (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.), yra dar griežtesnė bei numato teisės atėmimo termino pratęsimą net ir nenustačius vairavimo su negrąžintu vairuotojo pažymėjimu fakto, pakanka vien tos aplinkybės, jog asmuo negrąžina vairuotojo pažymėjimo tą dieną, kai priimamas nutarimas jam atimti specialiąją teisę (Aprašo 5 p.). Taip pat teismas pažymi, jog V. S. teismo posėdyje pats pripažino, jog nuobaudos vykdymo metu vairuoja miškakirtę, tai yra ir toliau daro teisės nusižengimus, net jei ir už tai jam nėra skirta administracinė nuobauda. V. S. teiginiai, kad jis šią transporto priemonę gali vairuoti ir neturėdamas teisės, nes vairuoja ne keliais, o miške, yra teisiškai nepagrįsti. Pagal KET 14 punkto reikalavimus yra draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės (ar kuriems ji yra atimta), pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 dalies 3 punktą, transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Miškakirtė taip pat yra transporto priemonė (SEAKĮ 64 punktas), KET 14 punkte nėra išskirtos nei pievos, nei miškai, nei kitos teritorijos, kuriose negalioja KET 14 punkto reikalavimas. Šis draudimas vairuoti transporto priemones neturint teisės yra absoliutus, išskyrus tam tikras išimtis (pavyzdžiui, mokymas vairuoti, jei yra tam tikros kitos sąlygos, numatytos SEAKĮ 21 straipsnyje). Tuo labiau, jog ir tame pačiame miške, kuriame dirba V. S., yra keliai (KET 3.7 punkte nurodoma, jog kelias - eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, šiame punkte nėra eliminuojami keliai, esantys miškuose ar kitose vietose), juose vyksta eismas ir V. S. neišvengiamai jais vairuoja miškakirtę. Neįtikėtina, jog kaskart pervaryti miškakirtę į darbo vietą ir atgal ar ją patraukti į kitą vietą darbo vietose, ją vairuoja darbdavys. Kita vertus, SEAKĮ 2.12 punkte, apibrėžiančiame eismo įvykį, nurodoma, jog eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Tai yra, įvykus eismo įvykiui bet kurioje teritorijoje, viešoje ar privačioje, taip pat ir miške ar laukuose, asmenims yra taikomi KET reikalavimai, šių reikalavimų yra privaloma laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1-14-344/2007, 1-53-496-2007 ir pan.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 329 straipsniu, teismas

nutaria:

V. S. prašymą sutrumpinti teisės atėmimo terminą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties išsiuntimo (išdavimo) dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Kupiškio rajono apylinkės teismą.