Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-12-02 · Byla Nr. ATP-642-309/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-09-22Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-12-02Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-02
Bylos Nr.
ATP-642-309/2014
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-02346-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zigmas Kavaliauskas
Pažeidėjas
D. B.
Advokatai
Drąsutis Narmontas
Kategorijos
  • 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-642-309/20142Teisminio proceso Nr. 4-70-3-02346-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 39.4; 79.2. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2014 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį 6500 Lt bauda.

2014 m. spalio 20 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas D. B. atstovo advokato Drąsučio Narmonto pasirašytas apeliacinis skundas ir prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti, kadangi terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

2014 m. spalio 22 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismas atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. atstovo advokato Drąsučio Narmonto prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas D. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį ir atnaujinti apeliacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimo padavimo terminą ir perduoti apeliacinio skundo perdavimo klausimą iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.

Mano, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir neteisinga. Pasak pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė pačiam ar per atstovą skųsti priimtą nutarimą, yra tiesiogiai susijusi su konstitucine asmens teise į gynybą, todėl tais atvejais, kai svarstant tokio asmens teisę apskųsti procesinį sprendimą, kyla nors mažiausia tikimybė, jog nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių asmuo negalėjo paduoti skundo, jos turėtų būti vertinamos asmens, kurio teisės buvo pažeistos, naudai. Pateikia UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2014 m. spalio 28 d. pažymą, iš kurios matyti, kad jis šioje bendrovėje dirba vairuotoju-ekspeditoriumi, nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2014 m. spalio 4 d. buvo išsiųstas į komandiruotę Lietuva-Čekija-Vokietija-Belgija-Lietuva. Taigi jis Lietuvoje nebuvo minėtu laikotarpiu, tai yra nebuvo Lietuvoje tiek teismo šaukimo į 2014 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdį įteikimo metu (2014 m. rugsėjo 16 d.), tiek 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimo paskelbimo metu. Nebūdamas Lietuvoje negalėjo susirasti ir atstovo, kuris jį atstovautų byloje. Po skundžiamo teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimo paskelbimo iki 2014 m. spalio 4 d., t. y. jo grįžimo į Lietuvą praėjo 12 dienų, tai daugiau nei pusė termino, kuris pagal įstatymą yra skiriamas asmeniui apskųsti tokio pobūdžio bylose teismo nutarimą. Terminą praleido apeliaciniam skundui pateikti tik 7 dienas, tai yra skundą pateikė per mažiau nei 20 dienų nuo skundžiamo nutarimo jam įteikimo dienos. Net jeigu skaičiuoti terminą nuo 2014 m. spalio 4 d., kai jis grįžo į Lietuvą, tai ir nuo šios datos skaičiuojant jis apeliacinį skundą padavė praėjus mažiau nei 20 dienų (apeliacinis skundas teismui įteiktas 2014 m. spalio 20 d.).

Pareiškėjo teigimu, 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimas jam buvo įteiktas 2014 m. spalio 10 d., 2014 m. spalio 17 d. sudarė sutartį su advokatu, o jau 2014 m. spalio 20 d. buvo pateiktas apeliacinis skundas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad dešimties dienų terminas apeliacinio skundo paruošimui ir pateikimui laikytinas protingu ir būtinu šiems veiksmams atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N (575)-4689/2011). Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad jis būtų piktnaudžiavęs teise paduoti skundą ar, kad žinodamas apie priimtą nutarimą, sąmoningai nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis. Iš esmės sąžiningai procesiškai besielgiantis asmuo, praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau nurodęs termino praleidimo priežastis ir pateikęs įrodymus, neturėtų prarasti vieno pagrindinių teisių - teisės apskųsti nutarimą apeliacine tvarka. Visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino, todėl padarė klaidingą išvadą jis praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti be svarbių priežasčių.

Pasak pareiškėjo, jis apie 2014 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdį sužinojo iš sutuoktinės būdamas ne Lietuvoje, tada skambino į teismą telefonu (duomenys neskelbtini), atsiliepė moteris, jai nurodė, kad nespėja grįžti ir prašė bylos nagrinėjimą teismas atidėtų. Jam buvo pasakyta, kad jį informuos. Kadangi jam nenurodė, kad vis tiek bylą nagrinės, nors jis ir ne Lietuvoje, ir negali atvykti į teismo posėdį, o pasakė, kad informuos, buvo įsitikinęs, kad bylos 2014 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje po jo skambučio nenagrinės, o, kaip ir nurodė telefonu, informuos, kaip jis suprato, apie kitą posėdžio datą. Jei jis šioje vietoje ir suklydo dėl jam iš teismo žodžiu pateiktos informacijos „jus informuos“ turinio, tai yra sąžiningas suklydimas. Jam nebūtų motyvo skambinti į teismą tam, kad pasakyti, jog nagrinėtų bylą be jo, kaip nurodo teismas, kad jis to prašė paskambinęs. Visgi jis į teismą skambino tam, kad informuotų, jog jo nėra Lietuvoje, kad nespėja grįžti į teismo posėdį, ir kad bylos nagrinėjimą atidėtų. Jo tokio veikimo nebūtų galima vertinti kaip nesidomėjimo bylos eiga, kaip kad nepagrįstai vertina pirmosios instancijos teismas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant prašymą dėl atnaujinimo praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės, tarpe jų teisė į apeliaciją kuri yra teisės į teisminę gynybą sudėtinė dalis, ar asmuo nepraras galimybės kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo. Be to, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, nepiktnaudžiauja, ar terminas nėra praleistas dėl įvykusios klaidos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendžiant, ar asmuo prarado apeliacijos teisę, reikia įvertinti taip pat ir pažeidimo pobūdį. Svarbu, ar procedūros pažeidimas gali būti siejamas su netinkamu naudojimusi proceso suteiktomis teisėmis, ar su įvykusia klaida. Kitaip tariant, turi būti vertinama, ar asmuo viso proceso eigoje ir apskundimo procedūroje elgėsi sąžiningai. Sąžiningai procese dalyvavę asmenys negali prarasti pagrindinės procesinės teisės - apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka.

Be to, pasak pareiškėjo sprendžiant termino atnaujinimo klausimą atsižvelgtina ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neturėdamas (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jo atžvilgiu administracinė byla nutraukta nesant pažeidimo sudėties, ir kuris yra įsiteisėjęs. O teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarime padarytos išvados aiškiai prieštarauja įsiteisėjusio minėto (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo išvadoms.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

ATPK 296 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, jeigu skundas buvo paduotas praleidus nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas.

Iš bylos duomenų visumos matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. spalio 22 d. nutartimi atsisakė priimti apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimo, kadangi praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas. ATPK 302⁴ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas dėl apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo dienos. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam D. B. apie 2014 m. rugsėjo 22 d. Teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, t. y. 2014 m. rugsėjo 16 d. teismo šaukimas įteiktas jo šeimos nariui – žmonai. 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimo nuorašas D. B. buvo išsiųstas į namus, 2014 m. rugsėjo 25 d. korespondencijos dėžutėje buvo paliktas pranešimas apie jo vardu gautą laišką. Iš pateiktų duomenų matyti, kad D. B. iš komandiruotės grįžo 2014 m. spalio 4 d., jam siųstą laišką su nutarimo nuorašu jis pasiėmė 2014 m. spalio 10 d.

Atskirajame skunde nurodo, kad jis nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2014 m. spalio 4 d. buvo komandiruotėje darbo reikalais užsienio valstybėje. Taip pat teigia, kad jis 2014 m. rugsėjo 22 d. skambino į teismą prašydamas bylos nenagrinėti jam nedalyvaujant.

Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog įstatyme numatytas trumpas terminas apeliaciniam skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje apeliacinį skundą nebus ginama. Aplinkybės, jog D. B. praleido apeliacinio skundo terminą, nes buvo išvykęs į komandiruotę ir buvo pateikęs prašymą nenagrinėti bylos jam nedalyvaujant, nelaikytinos svarbiomis priežastimis dėl kurių buvo praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas.

ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Kaip jau minėta, D. B. apie teismo posėdį buvo pranešta laiku ir tinkamai. ATPK nėra nurodyta svarbių asmens nedalyvavimo bylos nagrinėjime priežasčių, todėl šiuo atveju, vadovaujantis ATPK 149 straipsnio 4 dalimi, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 37 straipsnis, kuriame nurodytos svarbios priežastys nedalyvauti procese. Šiame straipsnyje nėra nurodyta, kad išvykimas į komandiruotę užsienio valstybėje laikytina svarbia priežastimi nedalyvauti procese. Byloje nėra jokių rašytinių duomenų apie tai, kad D. B. teismui pateikė prašymą bylos nenagrinėti jam nedalyvaujant ir nurodė svarbias priežastis dėl ko negali dalyvauti bylos nagrinėjime. Be to teismas atsižvelgia į tai, kad D. B. apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta 2014 m. rugsėjo 16 d. t. y. 6 dienos iki teismo posėdžio, iš komandiruotės grįžo 2014 m. spalio 4 d. t. y. 9 dienoms likus iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos, ir daro išvadą, kad D. B. savo procesine teise pateikti apeliacinį skundą nesinaudojo operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, jo nurodytos priežastys dėl kurių nespėjo pateikti apeliacinio skundo laiku nelaikytinos svarbiomis, todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Remiantis, tuo kas išdėstyta, daroma išvada, kad Šiaulių apylinkės teismas priimdamas 2014 m. spalio 22 d. nutartį, nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, todėl priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ir jos naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti D. B. atskirojo skundo ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas