- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-20
- Bylos Nr.
- 2A-1742-392/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-16333-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Jadvyga Mardosevič, Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- S. P., A. V., O. V., J. K., N. K., K. Č., N. P., J. P., A. B., O. B.
- Ieškovas
- D. L.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. P., A. V. ir O. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-78-430/2011 pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovams S. P., J. K., N. K., A. V., O. V., K. Č., N. P., J. P., A. B. ir O. B. dėl teisės gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą be bendraturčių sutikimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvadą duodanti valstybinė institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. L. pareikštu ieškiniu ir vėlesniu jo patikslinimu teismo prašė pripažinti jai teisę gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir leidimą rekonstruoti objekte Paribio g. 31-1 pagal UAB „Sitas“ ir V. Š. įmonės parengtą rekonstravimo projektą be bendraturčių sutikimo. Ieškovė nurodė, kad 2007 metais nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2008 metais pradėjo šio buto paprastojo remonto darbus, kurie peraugo į rekonstrukciją. Atsakovai yra pastato bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. 2010-06-11 ieškovė kreipėsi į atsakovus, prašydama jų sutikimo dėl buto rekonstrukcijos, tačiau atsakovai sutikimo nedavė, nurodė, kad ieškovės jau padaryti buto pakeitimai yra savavališka statyba, be to, dėl atliekamų darbų skilinėja jų butų sienos ir lubos. Ieškovės nuomone, toks bendraturčių atsisakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes visi pakeitimai atlikti tik ieškovei priklausančio buto viduje ir jokių atsakovų interesų nepažeidžia.
Atsakovai K. Č., S. P., J. K., A. V., O. V. ir N. P. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė atliekamais rekonstrukcijos darbais siekė ne pagerinti savo buto būklę, o sukurti naują objekto dalį – rūsį. Buvo pagilintos rūsio grindys, statinio fasade įrengtos durys, langas, namo rūsio perdangoje įrengta anga ir laiptai. Atliekamais darbais buvo pakeistos statinio laikančios konstrukcijos, o kasant rūsį sujudintas gruntas, kas pakeitė pagrindo, ant kurio stovi pastatas, būklę. Dėl atliekamos rekonstrukcijos yra reali grėsmė tolimesnei pastato būklei blogėti, rekonstrukcijos darbų eigoje atsakovų butuose atsirado įtrūkimai sienose ir lubose, tokius savavališkos rekonstrukcijos padarinius likviduoja patys gyventojai, o ne neteisėtus veiksmus atliekanti ieškovė. Ieškovės vykdomai rekonstrukcijai reikėjo bendraturčių sutikimo, tačiau pradėjusi darbus 2008 metais, ji dėl bendraturčių sutikimo pasikreipė tik 2010 m. birželį, po to, kai atsakovai kreipėsi į atitinkamas valstybės institucijas dėl ieškovės neteisėtai atliekamų darbų. Atsakovų teigimu, jų sutikimas rekonstrukcijai neturi teisinės reikšmės, nes ieškovė neturi galimybės įteisinti savavališkai atliktų darbų.
Atsiliepimas
Atsakovai O. B. ir A. B. nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
Trečiasis asmuo, nepareikšiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad pagal iki 2010-10-01 galiojusią Statybos įstatymo redakciją statytojas tam, jog gautų statinio projektavimo sąlygų sąvadą, po to ir statybos leidimą, be kitų privalomų reikalavimų privalėjo pateikti ir žemės sklypo bei statinio bendraturčių sutikimą, jeigu žemės sklypas ir rekonstruojamas statinys priklauso bendrosios nuosavybės teise keliems bendraturčiams. 2010-10-01 įsigaliojo nauja Statybos įstatymo redakcija, kurioje nėra numatyta tokio dokumento kaip projektavimo sąlygų sąvadas. Ieškovė nėra pateikusi prašymo gauti leidimą rekonstruoti statinį, statinio rekonstravimo projekto bei kitų teisės aktų nustatytų dokumentų.
Išvadą duodanti valstybinė institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad gavus atsakovų nustatyta tvarka suderintus ir patvirtintus sutikimus, ieškovė turės galimybę inicijuoti savavališkos rekonstrukcijos įteisinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino ieškovei D. L. teisę nustatyta tvarka teikti dokumentus leidimui rekonstruoti gauti ir gauti leidimą rekonstruoti butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Sitas“ ir V. Š. įmonės parengtą rekonstravimo projektą be atsakovų S. P., J. K., N. K., A. V., O. V., K. Č., N. P., J. P., A. B. ir O. B. sutikimo.
Teismas nurodė, kad ginčo teisiniai santykiai yra atsiradę iki Statybos įstatymo pakeitimo, nes buto rekonstrukcija buvo atliekama 2008 metais, tačiau dėl reikalavimo gauti bendraturčių sutikimą esminių pakeitimų įstatyme nepadaryta, pasikeitė tik santykis su nelegalia statyba, nes dabar numatyta galimybė įteisinti savavališką statybą. Be to, Statybos įstatymas yra specialusis, todėl bendroji taisyklė, kad įstatymas atgaline tvarka negalioja, nagrinėjamo ginčo atveju netaikytina. Teismas taip pat nurodė, kad kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą. Su planuojama statyba (rekonstrukcija) nesutinkantis bendraturtis privalo nurodyti ir įrodyti protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą rekonstrukcijai pagrindus. Teismas nustatė, kad atsakovai buvo supažindinti tiek su rekonstrukcijos projektine dokumentacija, tiek su realiai atliktais darbais. Tuo tarpu atsakovų motyvai dėl atsisakymo duoti sutikimą rekonstrukcijai ne kartą keitėsi, buvo nurodytos skirtingos pozicijos dėl jų interesų pažeidimo, atsakovai nenurodė faktų, kodėl rekonstrukcijos projektas pažeidžia jų kaip bendraturčių teises, nepateikė specialistų išvadų, kitų patikimų duomenų, patvirtinančių, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis jų gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, todėl atsakovų atsisakymą duoti sutikimą rekonstrukcijai teismas pripažino nemotyvuotu ir trukdančiu ieškovei įgyvendinti teisę į rekonstrukciją. Ieškovė teismo prašė pripažinti teisę gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir leidimą rekonstruoti objektą, tačiau, pasikeitus įstatiniam reglamentavimui, neliko tokio dokumento kaip projektavimo sąlygų sąvado, todėl teismas, neišeidamas iš pareikšto reikalavimo ribų, sukonkretino reikalavimą, pripažindamas ieškovei teisę nustatyta tvarka teikti dokumentus leidimui rekonstruoti gauti ir gauti leidimą rekonstruoti be atsakovų sutikimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai S. P., A. V. ir O. V. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovų teigimu, ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl projektavimo sąlygų sąvado ir leidimo rekonstrukcijai gavimo be atsakovų sutikimo, jau buvo atlikusi rekonstrukcijos darbus. Visi šie darbai buvo atlikti iki paprašant atsakovų sutikimo ir pripažinti savavališkomis statybomis, o ieškovė iki šiol yra neįvykdžiusi reikalavimo likviduoti šios statybos padarinius. Atsakovai nebuvo informuoti apie atliekamus rekonstrukcijos darbus, todėl jie turi teisę nesutikti su šia rekonstrukcija. Be to, rekonstrukcija jau yra atlikta ir jos priežastiniai padariniai pradėjo atsirasti kitų gyventojų butuose, todėl atsakovai pagrįstai atsisakė duoti sutikimą, nes siekė apsaugoti savo interesus. Atsakovai taip pat nurodė, kad prašymas atlikti rekonstrukciją be bendraturčių sutikimo, kai ji jau atlikta, yra niekinis, o šiai dienai ieškovė yra įpareigota likviduoti savavališkos statybos padarinius. Ieškovė galėtų mėginti nebent įteisinti nelegalias statybas, tačiau pripažinti, kad savavališkos statybos be bendraturčių sutikimo šiuo atveju yra galimos, yra neteisėtas teismo sprendimas, nes rekonstrukcija turėjo būti atlikta esant leidimui rekonstruoti. Bendraturčiai neginčija ieškovės teisės į rekonstrukciją apskritai, tačiau jos pasirinktas būdas ir priemonės – savavališkos statybos, bendraturčių ignoravimas, nesupažindinimas su projektu bei atsiradusios pasekmės kitų bendraturčių nuosavybėje, pagrįstai sudarė prielaidas nesuteikti sutikimo šiuo atveju.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovė D. L. su atsakovų S. P., A. V. ir O. V. apeliaciniu skundu nesutiko. Nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2011-06-23 kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą ieškiniu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ši civilinė byla buvo sustabdyta iki bus išnagrinėtas ieškovės ir atsakovų ginčas. Ieškovė taip pat nurodė, kad teismas vienareikšmiškai nėra įpareigotas priimti tik sprendimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, galimi ir kiti alternatyvūs sprendimai, vertinant visas ginčo aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Todėl dar nėra žinoma, koks gali būti teismo sprendimas dėl padarinių šalinimo. Šiuo metu galiojantis Statybos įstatymas numato tam tikras alternatyvas asmeniui, t. y. asmuo turi teisę per tam tikrą laiką kreiptis į atsakingas institucijas dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo. Ieškovė ne kartą yra nurodžiusi, kad yra atlikti visi privalomi priešprojektiniai tyrimai, ekspertizės, tačiau nebuvo gautas statinio bendraturčių sutikimas. Ieškovės atlikti darbai pastato pastovumo nesumažino. Atsakovų teiginys, kad rūsys, iškastas po viso buto plotu, pakeitė namo stabilumą ir namas pradėjo skilti, neparemtas jokiais įrodymais. Rūsys nebuvo naujai iškastas, jame buvo atlikti tik rekonstrukcijos darbai. Atsakovai motyvuotai nepagrindė, nenurodė faktų, kodėl ši rekonstrukcija pažeidžia jų kaip bendraturčių teises, nepateikė specialistų išvadų, kitų patikimų duomenų, patvirtinančių, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis jų gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos.
Atsakovų S. P., A. V. ir O. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovei D. L. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 22-23). 2008 metais ieškovė atliko šio buto rekonstrukcijos darbus: pagilino rūsio patalpas, įrengė laiptus į rūsį, lauko sienose įrengė duris ir langą (t. I, b.l. 37-73, t. II, b.l. 204-219). 2010-06-09 savavališkos statybos aktu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos nustatė, kad buto rekonstrukcijos darbai buvo atliekami neturint statybos leidimo ir statinio projekto su įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais (t. II, b.l. 11-13). Atitinkamai ieškovė buvo įpareigota iki 2011-04-01 savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – atstatyti į buvusią padėtį pagilintas dalies rūsio grindis, panaikinti pastato fasade įrengtas duris ir langą, panaikinti rūsio perdangoje įrengtą angą ir laiptus (t. II, b.l. 16, 19). 2010-06-11 ieškovė kreipėsi į gyvenamojo namo, kuriame yra jai nuosavybės teise priklausantis butas, bendraturčius – atsakovus – dėl sutikimo aukščiau nurodytiems rekonstrukcijos darbams davimo (t. I, b.l. 12-18, 20-36). Atsakovai atsisakė duoti prašomą sutikimą motyvuojant tuo, kad ieškovės vykdomi rekonstrukcijos darbai yra savavališki, jų įteisinti ieškovė neturi galimybės, be to, darbų eigoje atsakovų butuose atsirado įtrūkimai, pasikeitė pagrindo, ant kurio stovi pastatas, būklė (t. I, b.l. 19, 142-179).
Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad 2011-06-23 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su ieškiniu dėl aukščiau aptartos savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kurio pagrindu yra pradėta civilinė byla Nr. 2-13475-101/2011. Nurodyta byla buvo sustabdyta, kol bus išnagrinėtas šioje byloje kilęs ginčas, kadangi ieškovė, įgijusi teisę gauti rekonstrukcijos leidimą be atsakovų sutikimo, turėtų galimybę inicijuoti savavališkos rekonstrukcijos įteisinimą (t. III, b.l. 192).
Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovė jai nuosavybės teise priklausančio buto rekonstrukciją atliko savavališkai, t. y. neturėdama leidimo rekonstruoti statinį (Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalis, 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl ko Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius. Jų šalinimo tvarka reglamentuojama Statybos įstatymo 28 straipsnyje. Šio straipsnio 2–5 dalyse nustatyta, kad Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pareikalavus iš statytojo (užsakovo) pašalinti savavališkos statybos padarinius, nugriaunant statinį arba išardant savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis, šis turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl tokio dokumento išdavimo Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; jis turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą gauna statybą leidžiantį dokumentą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija panaikina asmeniui pateiktą reikalavimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t. y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės savavališkai atlikti rekonstrukcijos darbai gali būti įteisinti pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsniu. Šiame įstatyme nenumatyta jokių ribojimų, dėl kurių ieškovė negalėtų siekti savavališkos rekonstrukcijos įteisinimo. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas (t. III, b.l. 124).
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad savavališka rekonstrukcija gali būti įteisinta esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, turi būti konstatuota, kad savavališkos rekonstrukcijos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų; antra, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008). Pirmasis faktas konstatuojamas suinteresuotiems asmenims išreiškiant sutikimą su rekonstrukcijos darbais, o antrojo konstatavimas yra atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų prerogatyva.
Taigi, ieškovė turi tiesioginį suinteresuotumą šioje byloje ir jos reiškiami reikalavimai negali būti laikomi niekiniais ar nesukeliančiais teisinių pasekmių. Teismui pripažinus, kad ieškovė be atsakovų sutikimo turi teisę gauti rekonstrukciją leidžiantį dokumentą, ji įgytų galimybę siekti savavališkos rekonstrukcijos įteisinimo, o tam būtinas atsakovų kaip bendraturčių sutikimas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 ir 6 punktai).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors atsakovai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą ieškovės atliktiems rekonstrukcijos darbams, tačiau šis atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme. Šiuo atveju atsakovai nepateikė neginčijamų įrodymų, kad dėl atliktos rekonstrukcijos yra esmingai pažeistos jų teisės ar įstatymo saugomi interesai. Atsakovų nurodomos faktinės aplinkybės, jog darbų eigoje jų butuose atsirado įtrūkimai, pasikeitė pagrindo, ant kurio stovi pastatas, būklė, grindžiamos ne patikimais ir objektyviais rašytiniais įrodymais, o tik atsakovų asmeniniais paaiškinimais. Tuo tarpu ieškovė, priešingai, pateikė į bylą ne vieną rašytinį įrodymą, paneigiantį atsakovų atsikirtimus. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ 2010-04-30 techninės būklės patikrinimo aktas patvirtina, kad ieškovės rekonstruoto rūsio pagrindinių laikančių konstrukcijų techninė būklė gera ir tenkina esminį statinio reikalavimą „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ (STR 2.01.01 (1): 2005), atsiradusios deformacijos neturi avaringumo požymių ir galėjo įvykti dėl įvairių priežasčių, rūsio įrengimas po pirmo buto patalpomis pastato pastovumo nesumažino (t. I, b.l. 79). Firmos „Tyrimai ir projektai“ 2008-11-17 dalinės ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad buto rekonstrukcijos projektinio pasiūlymo konstrukcinė dalis gali būti rekomenduojama tvirtinti, pataisius pagal dalinės ekspertizės akto privalomas pastabas (t. II, b.l. 205), kas ir buvo padaryta. Tai patvirtina 2009-04-14 dalinės ekspertizės akto išvada, kad buto perplanavimo techninio projekto konstrukcinė dalis rekomenduojama tvirtinti (t. II, b.l. 206). Aptarti rašytiniai įrodymai teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad ieškovės atlikti buto rekonstrukcijos darbai nepažeidė atsakovų kaip gyvenamojo namo bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Apeliantų kartu su skundu pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo fiksuoti apeliantų butuose esantys įtrūkimai nepaneigia išdėstytos teismo išvados, nes šis protokolas nepagrindžia įtrūkimų atsiradimo priežasčių. Jie galėjo atsirasti ir dėl namo amžiaus (pastatytas 1961 m.) ir dėl ankščiau atliktų rekonstrukcijų, taip pat dėl kitų priežasčių.
Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.