Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. M. ir R. K., atstovaujamos globėjos ir turto administratorės R. M., prašymą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys – VĮ ,,Turto bankas“, Vilniaus miesto 9-asis notarų biuras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-37812-905/2017 pripažino R. K. neveiksnia tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse, tame tarpe ir paveldėjimo teisinių santykių srityje, ir jos globėja bei turto administratore paskyrė seserį R. M., o taip pat tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse ir savitvarkos įgūdžių srityje ribotai veiksnia ir jos rūpintoja šiose srityse paskyrė seserį R. M.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų R. M. ir R. K. tėvas D. K.. D. K. mirė būdamas našliu, kitų vaikų, be pareiškėjų, jis neturėjo, todėl po palikėjo D. K. mirties palikimą per įstatyme nustatytus terminus turėjo teisę priimti palikėjo pirmosios eilės įpėdinės - dukros R. M. ir R. K.. Palikimo per įstatyme nustatytus terminus pareiškėja R. M. nepriėmė dėl sveikatos būklės, t. y. patirtos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, po ko reabilitacijos laikotarpiu, (duomenys neskelbtini) patyrus (duomenys neskelbtini), pareiškėja buvo nedarbinga imtinai iki (duomenys neskelbtini). Pareiškėja R. K. 2017-12-06 teismo sprendimu pripažinta neveiksnia, todėl savarankiškai priimti palikimo negalėjo, o jos globėja R. M. per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą į teismą dėl leidimo išdavimo priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu nesikreipė ir terminą praleido dėl sveikatos būklės. Po palikėjo mirties liko turtas - 5/8 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 5/8 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 5/8 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Palikėjas neturi pareiškėjoms žinomų įsipareigojimų ar kreditorių, todėl palikimas nėra apsunkintas prievolėmis. Pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, R. M. 2020-06-19 susisiekė su notaru, tačiau šis paaiškino, kad paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjai R. M. negali būti išduotas, kadangi, nors ir neženkliai, tačiau yra praleistas 3 mėnesių įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti ir nėra išspręstas jos neveiksnios sesers R. K. palikimo priėmimo klausimas. Kadangi palikėjo turtą sudaro nekilnojamasis turtas, palikimas nėra suvaržytas prievolėmis ir įsipareigojimais, palikimo priėmimas atitiks neveiksnaus asmens R. K. interesus.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja sutiko bylą nagrinėti iš esmės suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant, teismas išnagrinėjo bylą iš esmės suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. M. palaikė prašymą jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad, tėvui mirus, vienintelės paveldėtojos yra ji ir jos sesė. Nurodė, kad ji yra savo sesers globėja, tačiau neturėjo galimybės per tris mėnesius kreiptis dėl palikimo priėmimo, o kadangi yra ir sesės globėja, ji turi gauti leidimą palikimo priėmimui sesers vardu. (duomenys neskelbtini) ji patyrė didelę traumą, ji (duomenys neskelbtini). Kadangi Lietuvoje pradėjo plisti liga COVID-19, buvo ilgai atidedama operacija, (duomenys neskelbtini) buvo atlikta tik (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėtis. 2020 m. gegužės pradžioje pareiškėja vėl patyrė traumą. Pareiškėjos žiniomis, palikėjas kreditorių neturėjo.

Prašymas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad palikėjas D. K. mirė (duomenys neskelbtini). 2020-06-30 Gyventojų registro pažymos Nr. GR.1A5944 duomenimis, D. K. buvo našlys, turėjo du vaikus – R. M. ir R. K.. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausė 5/8 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)); 5/8 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 5/8 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)). 2020-06-30 VĮ ,,Registrų centras“ testamentų registro išrašo duomenimis, nėra įregistruota testatoriaus sudarytų testamentų. Pareiškėja nurodė, kad yra savo sesers R. K. globėja, nurodytas aplinkybes patvirtina pateiktas 2017 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-37812-905/2017. 2017 m. gruodžio 6 d. teismo sprendimu buvo pakeistas 2010 m. sausio 27 d. teismo sprendimas ir R. K. pripažinta neveiksnia turtinių santykių srityse, t. y. (duomenys neskelbtini). Be to, R. K. pripažinta ribotai veiksnia šiose srityse (duomenys neskelbtini). Minėto sprendimo pagrindu R. K. nustatyta globa tose srityse, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu, ir šiose srityse jos globėja bei turto administratore paskirta R. M., o tose srityse, kuriose ji pripažinta ribotai veiksnia R. M. paskirta jos rūpintoja.

Pareiškėja nurodė, kad kreiptis dėl palikimo priėmimo savo bei savo sesers vardu ji negalėjo dėl svarbių priežasčių, t. y. patirtos traumos. Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) epikrizė patvirtina, jog pareiškėja R. M. (duomenys neskelbtini) patyrė traumą, dėl kurios jai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atlikta (duomenys neskelbtini). 2020-05-04 Medicinos duomenų išrašo/siuntimo duomenimis, pareiškėja R. M. (duomenys neskelbtini) patyrė pakartotinę traumą.

CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vadovaujantis CK 5.51-5.53 straipsniais, atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės notarą dėl turto aprašo sudarymo, įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.3 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad tiek pati pareiškėja R. M., tiek globotinės R. K. vardu pareiškėja R. M. nėra priėmusi palikimo.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos R. M. ir R. K. yra pirmos eilės D. K. įpėdinės pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turinčios teisę paveldėti pagal CK 5.11 straipsnį kartu su kitais pirmos eilės įpėdiniais. Ginčo dėl pareiškėjų teisės paveldėti dėl D. K. palikimo nėra kilę, o paveldėjimo teisės liudijimas į D. K. palikimą kol kas nėra išduotas (CPK 178 straipsnis). Tai patvirtina, jog įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Be to, byloje nėra duomenų, liudijančių, jog pareiškėjos palikimo būtų atsisakiusios, pateikdamos per tris mėnesius nuo jo mirties pareiškimą dėl to notarui (CK 5.60 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Po D. K. mirties pareiškėjos prašymą teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateikė 2020-07-07. Nors pareiškėjos CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido daugiau nei vieną mėnesį, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tokio termino praleidimą lėmė ne pareiškėjų sąmoningas siekis savo neveikimu atsisakyti priimti tėvo palikimą, bet tai, jog pareiškėja R. M., būdama savo sesers pareiškėjos R. K. globėja ir turto administratorė, dėl (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) patirtų traumų ir jai atlikto gydymo, negalėjo priimti palikimo savo bei savo sesers vardu. Minėtas aplinkybes pagrindžia pareiškėjos teismui pateikti dokumentai bei pareiškėjos, davusios priesaiką, paaiškinimai teismo posėdžio metu. Pripažindamas minėtą aplinkybę svarbia CK 5.57 straipsnio 1 dalies prasme, teismas įvertina ir tai, kad pareiškėjos siekia įgyvendinti teisę į joms itin artimo asmens – tėvo, palikimą, be to, suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ neatlieka valstybei paveldėjimo procedūrų dėl palikėjo turto. Taigi, įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atnaujinti pareiškėjoms praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą D. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams (CK 5.57 straipsnis).

CK 3.244 straipsnio 3 dalis nustato, kad visais atvejais reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. CK 3.240, 3.243, 3.244 straipsniai nustato, kad globėjas privalo tvarkyti globotinio turtą išimtinai tik paties globotinio interesais. Kadangi pareiškėja R. M. per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti neveiksnios globotinės vardu, pareiškėja teikia prašymą atnaujinti terminą priimti palikimą neveiksnios R. K. vardu, o kartu prašo teismo leidimo šiam veiksmui atlikti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 579 straipsnyje numatyta, kad prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo paduodami CK numatytais atvejais. Vadovaujantis CK 5.56 straipsniu, neveiksnių šioje srityje ir ribotai veiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl leidimo išdavimo sandoriui, susijusiam su globotinės nekilnojamuoju turtu, sudaryti turi visapusiškai įvertinti pareiškėjo pateiktus įrodymus apie globotinės interesų apsaugos garantijas ir tik įsitikinęs, kad jos nebus pažeistos, teismas turi prerogatyvą suteikti leidimą tokio pobūdžio sandoriui sudaryti.

Įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, taip pat pareiškėjos paaiškinimais nustatytas aplinkybes, jog po D. K. mirties liko palikimas, kurį sudaro nekilnojamasis turtas, o duomenų apie palikėjo kreditorius byloje nėra, R. K., būdama pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, turi teisę paveldėti mirusio tėvo palikimą (CK 5.11 straipsnis).

Teismas išaiškina, kad CK 5.53 straipsnis numato, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, todėl siekiant apsaugoti neveiksnaus asmens interesus bei užtikrinti jo teisių ir interesų apsaugą bei gynimą, kad netektų dengti galimų palikėjo skolų savo turtu, atsižvelgiant į CPK XXXIX skyriaus esmę bei tikslus, į tai, kad teismas, išduodamas teismo leidimą, privalo būti aktyvus ir vykdyti apsaugines (prevencines) funkcijas, pareiškėjos prašymas tenkintinas, nurodant, kad palikimą globotinės R. K. vardu galima priimti tik pagal apyrašą. Pareiškėjai išaiškintina, kad CK 5.53 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Per dvi savaites nuo išdavimo antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas dėl turto apyrašo sudarymo negalioja ir bet kuris įpėdinis turi teisę kreiptis į notarą dėl naujo vykdomojo pavedimo išdavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 577-578, 579-582 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujamos globėjos R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjai R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamai globėjos R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą terminą (duomenys neskelbtini) mirusio D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams.

Leisti pareiškėjai R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neveiksnios globotinės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu priimti D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal apyrašą.

Nustatyti, kad pareiškimas apie palikimo priėmimą turi būti paduotas palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą pareiškėja su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Kita nutarties dalis neskundžiama.