Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“, AS, ieškinį atsakovei L. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė ir pradinė kreditorė AB „Swedbank“ sudarė Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį. Atsakovė sutarties tinkamai nevykdė, dėl ko susidarė įsiskolinimas.

Atsakovė atsiliepimo nepateikė, tačiau prašo išdėstyti skolą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė AB „Swedbank“ ir atsakovė 2021 m liepos 30 d. sudarė Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 20-037154-RK(24-011206-KK), kuria atsakovei buvo suteiktas 1 500 Eur kredito limitas 4 mėn., mokant 18 proc. metines palūkanas; bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 2 576,72 Eur. 2024 m. sausio 18 d. pretenzija AB „Swedbank“ ragino sumokėti įsiskolinimą. 2019 m. sausio 7 d. Perleidimo sutartimi pradinė kreditorė reikalavimo teisę į atsakovės 1 422,77 Eur negrąžintą kreditą, 66,19 Eur palūkanas, delspinigius perleido ieškovei. 2024 m. kovo 26 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę apie reikalavimo teisės perleidimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-469/2010).

CK numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymui (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalyje). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas.

Atsakovė nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko susidarė įsiskolinimas. Tuo pagrindu ieškovė, perėmusi reikalavimo teisę, turi teisę prašyti atsakovės sumokėti visą negrąžinta paskolą, t. y. 1 422,77 Eur, nesumokėtas mokėjimo palūkanas – 66,19 Eur, todėl šiose dalyse ieškinys tenkintinas.

Jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta, skolininkas privalo sumokėti kreditoriui netesybas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju Sutartimi buvo sulygta dėl 0,05 proc. delspinigių, todėl iš atsakovės ieškovei priteistini 120,60 Eur delspinigiai paskaičiuoti nuo susidariusios skolos už 162 dienas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimis, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 25 d.) iki sprendimo už akių visiško įvykdymo.

Patenkinus visus ieškinio reikalavimus, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 36,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis), valstybei – 26,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Šio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle, todėl sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovė prašo išdėstyti priteistą sumą, o ieškovė su tokiu prašymu nesutinka, kadangi atsakovė nepateikė jokių tokio prašymo motyvų bei nuo 2024 m. kovo 26 d. (reikalavimo teisės perleidimo momento) neatliko nė vieno mokėjimo. Visgi teismas, atsižvelgdamas į skolos sumą, į tai, kad atsakovės sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, iš to kad atsakovė pripažįstą esančią skolą ir jos nevengia, tačiau labiau tikėtina jos nedengia dėl sunkios materialinės padėties, o ne esant jos tyčiai, sprendimo vykdymas išdėstytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo „PlusPlus Capital“, AS ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui „PlusPlus Capital“, AS, juridinio asmens kodas 11919806, 1 422,77 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimt dviejų eurų 77 centų) negrąžintą kreditą, 66,19 Eur (šešiasdešimt šešių eurų 19 centų) mokėjimo palūkanas, 120,60 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų 60 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 609,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. birželio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 36,00 Eur (trisdešimt šešių eurų 0 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimo vykdymą civilinėje byloje Nr. e2-9542-476/2024 išdėstyti 5 (penkių) mėnesių terminui, įpareigojant atsakovę L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei 4 (keturis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo mokėti po 325,00 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus 0 centų), paskutinįjį 5 (penktą) mėnesį likusią priteistą sumą kartu su bylinėjimosi išlaidomis ir 5 procentų procesinėmis palūkanomis. Atsakovei ilgiau kaip 10 (dešimt) kalendorinių dienų vėluojant vykdyti bent vieną mėnesinį mokėjimą, ieškovė įgyja teisę reikalauti vykdyti visus įsipareigojimus prieš terminą (įskaitant teisę reikalauti visų numatytų sumų sumokėjimo prieš nurodytus terminus) ir kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Priteisti iš atsakovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 26,22 Eur (dvidešimt šešių eurų 22 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, nurodant jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.