- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-17
- Bylos Nr.
- 2-1780-1093/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21216-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- N. G.
- Atsakovas
- V. G.
- Advokatai
- Tomas Jaugelavičius, Andželika Šeikina
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovui V. G. (V. G.) dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo ir atsakovo V. G. priešieškinį ieškovei N. G. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė N. G. (buvusi pavardė G.) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. G., kurį patikslinusi, teismo prašo priteisti iš atsakovo V. G. išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui A. G., gim. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 365 eurų vaikui nuo ieškinio teismui pridavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pakeičiant Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintą ieškovės ir atsakovo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl nepilnamečio vaiko A. G. išlaikymo.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad dėl vaiko fizinės, psichinės ir psichologinės sveikatos būklės pablogėjimo padidėjo jo poreikiai. Sūnui reikalingas vaikų ir paauglių psichiatro bei medicinos psichologo paslaugos, reikalingas gydymas pas kardiologą, yra (duomenys neskelbtini), reikalingi akiniai, kurių gamyba ieškovei kainavo 110,20 Eurų. Atsakovas neatsižvelgia į pasikeitusius sūnaus poreikius bei pats gera valia nedidina vaikui reikalingo išlaikymo. Nors A. G. yra vienintelis ieškovės ir atsakovo nepilnametis vaikas, atsakovo skiriami 200 Eurų išlaikymo suma šiai dienai yra nepakankama. Ieškovės mėnesinis atlyginimas priklauso nuo išdirbio ir kartais siekia 650-635 Eur atskaičius mokesčius. Ieškovės gaunamas atlyginimas yra skiriamas išmokoms ir komunaliniams patarnavimams, sūnaus gydymui, lankymuisi pas psichologą, dietiniam maistui.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovo kylantis ginčas jau buvo spręstas teismine tvarka (Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) ir nustatytas nepilnamečio vaiko A. G. išlaikymo dydis – 200 Eurų. Faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą pakeisti priteisto išlaikymo dydį, nėra, todėl nėra ir pagrindo padidinti nepilnamečio vaiko išlaikymą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos turtinė padėtis iš esmės pasikeitė. Pateikti dokumentai nepatvirtina ieškovės finansinės padėties pablogėjimo. Turtinė atsakovo padėtis nepagerėjo, atsakovas neturi nei nekilnojamojo turto, nei automobilio. Gaunamas darbo užmokestis iš esmės nesikeitė. Atsakovas savanoriškai įsipareigojo mokėti ½ išlaidų, kurios susijusių su sūnaus psichologine pagalba. Akinių įsigijimo išlaidas atsakovas vertina kaip vienkartinio dydžio papildomas vaiko priežiūros išlaidas, kurios negali turėti įtakos periodinio išlaikymo dydžiui. Ieškovė neinformavo atsakovo apie akinių įsigijimo išlaidas ir nepasiūlė jas išsidalinti. Jei būtų informuotas apie šias vienkartinio pobūdžio papildomas vaiko priežiūros išlaidas, atsakovas būtų prie jų prisidėjęs. Ieškovė teigia, kad sūnui yra nustatytas (duomenys neskelbtini), tačiau medicininiuose dokumentuose nenurodyta, kad liga sūnui turi pasekmių ar kitaip įtakoja dabartinę vaiko sveikatos būklę. Ieškovės teigimu, ji vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžia 730 Eur, nors jos darbo užmokestis svyruoja nuo 350,53 Eur iki 900 Eur. Atsakovas siekia bendrauti ir bendrauja su sūnumi. Be teismo sprendimu nustatyto išlaikymo teikimo, atsakovas papildomai sūnui perka drabužius (kurių ieškovė sūnui neleidžia dėvėti), mokymo priemones, maistą, apmoka pramogas, psichologo paslaugas ir kt. Atsakovas papildomai, be teismo sprendimo nustatyto išlaikymo, savo valia prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo. Atsakovo veiksmai sukelia didelį ieškovės nepasitenkinimą, nes, jos manymu, tik ji gali spręsti klausimus dėl vaiko poreikių ir išimtinai disponuoti vaiko išlaikymui skirtais pinigais. Ieškovės nurodytas 730 Eur vaiko išlaikymo dydis kai kuriais mėnesiais yra didesnis už pačios ieškovės gaunamą darbo užmokestį ir tik nežymiai mažesnis už atsakovo gaunamą darbo užmokestį, nors asmenys, gaudami tokį darbo užmokestį privalo pragyventi ne tik patys, bet ir išlaikyti vaikus, o ieškovės teigimu, toks dydis turi būti skiriamas vien vieno vaiko išlaikymui. Nurodyti 730 Eur dydžio vaiko poreikiai per mėnesį neatsitinka protingumo kriterijų ir vaiko tėvų gaunamų pajamų.
4. Atsakovas V. G. pareiškė priešieškinį ieškovei, kurį patikslinęs teismo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir nustatyti tokią bendravimo tvarką: 1. V. G. kas antrą savaitgalį (metų porinę savaitę) savo nepilnametį sūnų A. G. paima penktadienį iš jo gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžina jį sekmadienį 18 val. į jo gyvenamąją vietą; 2. Šventes A. G. praleidžia: 2.1. porinių metų Šv. Kūčias ir pirmą Šv. Kalėdų dieną (ir tais atvejais kai šios dienos yra metų porinės savaitės savaitgalis) vaikas praleidžia su motina N. G.. Šiais metais tėvas V. G. antros Šv. Kalėdų dienos rytą 10 val. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parveža vaiką tą pačią dieną 18 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 2.2. neporinių metų Šv. Kūčias ir pirmą Šv. Kalėdų dieną vaikas praleidžia su tėvu V. G.. Neporiniais metais per Šv. Kūčias (t. y. gruodžio 24 d.) tėvas 10 val. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir antrą Šv. Kalėdų dieną (t. y. gruodžio 26 d.) 10 val. parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą; 2.3. porinių metų Didžiąją savaitę (Didįjį Ketvirtadienį, Didįjį Penktadienį ir šeštadienį) ir pirmą Šv. Velykų dieną (ir tais atvejais kai šios dienos yra mėnesio pirma pilna metų porinė savaitė ar metų porinės savaitės savaitgalis) vaikas praleidžia su motina N. G.. Porinių metų antrą Šv. Velykų dieną vaikas praleidžia su tėvu V. G.. Porinių metų antrą Šv. Velykų dieną 10 val. tėvas V. G. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną 18 val. parveža vaiką į vaiko gyvenamąją vietą; 2.4. neporinių metų Didžiąją savaitę (Didįjį Ketvirtadienį, Didįjį Penktadienį ir šeštadienį) ir pirmą Šv. Velykų dieną vaikas praleidžia su tėvu V. G.. Neporinių metų Didžiosios savaitės trečiadienį tėvas V. G. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 18 val. ir Šv. Velykų pirmą dieną 18 val. parveža vaiką į vaiko gyvenamąją vietą; 2.5. porinių metų Naujuosius metus vaikas sutinka su mama N. G., neporinių metų gruodžio 31 d. ir po to sekančią sausio 1 d. vaikas praleidžia su mama N. G. ir tais atvejais, kai šios dienos yra mėnesio pirma pilna metų porinė savaitė ar metų porinės savaitės savaitgalis; 2.6. neporinių metų Naujuosius metus vaikas sutinka su tėvu V. G., t. y. porinių metų gruodžio 31 d. 10 val. tėvas V. G. paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir po to sekančią sausio 1 d. 18 val. paveža jį į vaiko gyvenamąją vietą; 2.7. tėvas V. G. kiekvienais metais Tėvo dieną, jeigu tai nėra jo bendravimo su sūnumi savaitgalis, Tėvo dienos išvakarėse 18 val. paima sūnų A. G. iš jo gyvenamosios vietos ir sekmadienio 18 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą; 2.8. Motinos dieną sūnus praleidžia su motina N. G.. Jei Motinos diena yra savaitgalį, kurį tėvas V. G. turi praleisti su sūnumi, tėvas V. G. parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą šeštadienį 21 val.; 2.9. lyginiais metais A. G. savo gimtadienį švenčia su mama, nelyginiais – su tėvu; 2.10. kiekvieno iš tėvų gimtadienio dieną sūnus laiką praleidžia atitinkamai su motina arba tėvu; 2.11. Kovo 8-osios dieną A. G. praleidžia su motina N. G.. Jeigu Kovo 8-oji patenka į tėvo savaitgalio šeštadienį, tai tėvas V. G. pasiima vaiką sekmadienį 10 val. ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18 val. Jeigu Kovo 8-oji patenka į tėvo savaitgalio sekmadienį, tai tėvas V. G. parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 10 val.; 2.12. Sentikių Kalėdas A. G. praleidžia su motina N. G.. Jeigu Sentikių Kalėdos patenka į tėvo savaitgalio šeštadienį, tai tėvas V. G. pasiima vaiką sekmadienį 10 val. ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18 val. Jeigu Sentikių Kalėdos patenka į tėvo savaitgalio sekmadienį, tai tėvas V. G. parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 10 val.; 2.13. Sentikių Velykas (jei jos nesutampa su Katalikų Velykomis) A. G. praleidžia su motina N. G.. Jeigu Sentikių Velykos patenka į tėvo savaitgalį, tai tėvas V. G. parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 10.00 val. 3. Bendravimo atostogų metu tvarka: 3.1. kiekvienais metais V. G. turi teisę atostogauti su sūnumi iki 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų sūnaus vasaros atostogų metu ir iki 7 (septynių) kalendorinių dienų sūnaus žiemos atostogų metu. Apie numatomas atostogas iš anksto, ne vėliau kaip 1 (vieną) mėnesį iki atostogų pradžios, V. G. praneša N. G., nurodydamas apie numatomą bendrų su sūnumi atostogų pradžią ir pabaigą. V. G. pasiima sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos pirmą bendrų atostogų dieną 8 val. ryto (arba, susitaręs iš anksto, iš vakaro, bet ne vėliau kaip 19 val.) ir grąžina į jo nuolatinę gyvenamąją vietą po paskutinės atostogų dienos einančią paskutinę savaitgalio dieną 18 val.; 3.2. kiekvienas iš tėvų turi teisę su sūnumi A. G. numatytu jo bendravimo su sūnumi metu laikinai išvykti į užsienio valstybes ir įsipareigoja teikti vienas kitam informaciją, į kokią valstybę ir kuriam laikui išvyksta A. G. su vienu iš tėvų. Savo atostogų su sūnumi metu V. G. turi teisę išvykti su sūnumi iš Lietuvos Respublikos be rašytinio N. G. sutikimo; 3.3. V. G. ir N. G. savo atostogų su sūnumi A. G. metu sudaro galimybes kitam tėvui/motinai bendrauti su sūnumi telefonu, Skype programa arba kitomis susisiekimo priemonėmis ne mažiau kaip du kartus per savaitę ne mažiau nei vieną valandą balių iki atostogų suderintu laiku; 4. N. G. ir V. G. vienas kitam pateikia reikiamus sūnaus A. G. drabužius, vaiko dokumentus ir kitus daiktus, reikalingus buvimui ar išvykimui su vienu iš tėvų; 5. V. G. turi teisę bendrauti su sūnumi A. G. telefonu, Skype, Viber programomis arba kitomis susisiekimo priemonėmis kiekvieną dieną; 6. Jeigu sūnui A. G. atsitiks nelaimingas nutikimas, trauma, kitoks sunegalavimas ar susirgimas, kiekvienas iš tėvų, pas kurį tuo metu yra sūnus, privalo nedelsiant apie tai informuoti kitą tėvą; 7. N. G. ir V. G., kitam iš tėvų paprašius, privalo suteikti vienas kitam jų turimą informaciją, susijusią su sūnaus A. G. sveikata, jo gyvenamąja vieta, ugdymu ir kt.; 8. N. G. ir V. G. bendru sutarimu gali pakeisti vienkartinius bendravimo atvejus – keičiant bendravimo dieną, praleidimo su sūnumi laiką, paėmimo ir gražinimo sūnaus į gyvenamąją vietą ir/ar laiką, susitarti, kad vaiką paima ar parveža A. G., gim. (duomenys neskelbtini)., kuris yra pilnametis N. G. ir V. G. sūnus bei A. G. brolis; 9. Sūnaus A. G. ligos atveju N. G. ir V. G., atsižvelgdami išimtinai į sūnaus A. G. interesus, bendru sutarimu nustato laikiną bendravimo su sūnumi A. G. tvarką; 10. N. G. ir V. G. klausimais, susijusiais su sūnumi A. G., bendrauja tarpusavyje šiomis ryšio priemonėmis: N. G. tel.: (duomenys neskelbtini); el. p. adresas: (duomenys neskelbtini); V. G. tel.: (duomenys neskelbtini); el.p. adresas: (duomenys neskelbtini). Pasikeitus jų kontaktiniams duomenims, N. G. ir V. G. privalo vienas kitą informuoti apie jų kontaktinių duomenų pasikeitimą ne vėliau kaip per 24 val. po šių duomenų pasikeitimo.
Atsiliepimas
5. Atsakovas nurodė, jog nustatyta tvarka yra pernelyg nekonkreti ir neužtikrina galimybių atsakovui nuolat bendrauti su sūnumi. Nors bendravimo tvarkoje numatyta atsakovo teisė bendrauti su sūnumi savaitgaliais, ieškovė vis tiek neleidžia atsakovui matytis su sūnumi. Sūnui yra draudžiama bendrauti su atsakovu, neleidžiama skambinti telefonu, iš sūnaus atimtas atsakovo buto raktas. Atsakovui bandant susitarti su ieškove dėl bendravimo su sūnumi, ieškovė tokias atsakovo pareigas ignoruoja – neatsako į atsakovo skambučius, SMS žinutes. Atsakovui nupirkus drabužių sūnui, ieškovė uždraudė sūnui šiuos atsakovo nupirktus drabužius dėvėti. Taip pat ieškovė, siekdama apriboti atsakovo bendravimą su vaiku, net keletą kartų kreipėsi į policiją su žinomai melagingais pranešimais, kad neva atsakovas ją persekioja. Atsakovo skambučius ieškovei, kuriais atsakovas siekia susitarti dėl pasimatymo su sūnumi, ieškovė traktuoja kaip jos persekiojimą. Tokie ieškovės neteisėti veiksmai, kuriais atsakovui trukdoma bendrauti su sūnumi ir siekiama iš esmės nutraukti jų bendravimą, sąlygojo poreikį keisti nustatytą bendravimo tvarką – ją detalizuoti, aptarti daugiau bendravimo atvejų ir galimybių bei nauja nustatyta tvarka užtikrinti galimybę atsakovui dalyvauti auklėjant sūnų.
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu sutinka iš dalies - sutinka, kad bendravimo su sūnumi tvarka gali būti peržiūrėta, tačiau dalinai nesutinka su atsakovo pasiūlytu bendravimo su vaiku tvarka, taip pat nesutinka su atsakovo motyvais, remiantis kuriais bendravimo su vaiku tvarka gali būti peržiūrima pagal atsakovo pasiūlymus. Ieškovė teigia, kad niekada neprieštaravo, kad sūnus bendrautų su atsakovu, nuolat aiškindavo sūnui, kad nežiūrint į tai, kad su atsakovu šeimyniniai santykiai iširo, atsakovas išlieka jo tėvu ir jų bendravimas yra būtinas. Sūnus turi savo nuosavą mobilaus ryšio telefoną ir bet kuriuo metu gali pats susisiekti su tėvu, ieškovė nekontroliuoja sūnaus pokalbių su tėčiu. Atsakovo norą pirkti sūnui drabužius, avalynę ir kitus būtinus drabužius vertina teigiamai. Niekada nedraudė sūnui dėvėti atsakovo nupirktus drabužius ir nori paraginti atsakovą aktyviau prisidėti prie vaiko išlaikymo bet kokiu pavidalu: finansine parama, drabužiais ar kitais būtinais daiktais. Raktai nuo atsakovo buto yra saugomi namie ir vaikas žino, kokioje vietoje jie yra padėti, jais naudotis sūnui yra nedraudžiama. Ieškovė neignoruoja atsakovo skambučių ir SMS žinučių, tačiau atsakovas nesugeba konstruktyviai spręsti klausimų dėl bendravimo su vaiku. Atsakovas būna agresyvus, reikalauja paklusti tik jo pasiūlymams, ignoruoja vaiko, kaip asmenybės, interesus. Bendraudamas su ieškove, atsakovas 2022 m. du kartus vaiko akivaizdoje žemino ieškovę, kartą davė per veidą. Būtent dėl tokių atsakovo veiksmų buvo priversta kreiptis į policijos komisariatą su pareiškimu ir vieną kartą ieškovė kvietė policiją atvažiuoti į įvykio vietą. Sūnui eina (duomenys neskelbtini) metai, todėl, pritardama vaiko bendravimui su tėvu, ieškovė bando paaiškinti atsakovui, kad toks bendravimas turi būti organizuojamas paisant vaiko interesų. Būdamas paaugliu, sūnus nori bendrauti ir su savo draugais, praleisti su jais dalį laisvalaikio. Sūnus taip pat turi kitus artimus giminaičius – vyresnįjį brolį, tetą, senelį, kurie taip pat nori bendrauti su sūnumi ir su kuriais sūnus yra artimas. Sūnus negali ir neturi visą savo laisvalaikį skirti tik bendravimui su atsakovu. Vaikas lanko (duomenys neskelbtini), kuri yra adresu (duomenys neskelbtini), o sūnaus naujoji gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Sūnus nepanoro keisti mokyklos, todėl jo kelias iki mokyklos ir atgal užima tam tikrą laiko tarpą, todėl sūnui turi likti laiko pailsėti bei paruošti namų užduotis. Atsakovo spaudimas, daromas vaikui dėl bendravimo, neigiamai veika sūnaus psichinę sveikatą. Vaikas dažnai bendrauja su atsakovu per prievartą, atsisako savo planų, bendravimo su draugais. Sūnus, bijodamas atsakovo, norėdamas jam įtikti, negali laisvai vystytis kaip asmenybė. Nuolatiniai konfliktai su tėvu dėl bendravimo tvarkos neigiamai atsiliepia ir sūnaus mokslams. Kadangi nuolatinė konfliktinė situacija su tėvu dėl bendravimo tvarkos neigiamai paveikė sūnaus psichinę sveikatą, ieškovė su sūnumi kreipėsi pas psichologą, kur lankosi iki šiol.
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Tarnyba) išvadoje dėl ieškinio nurodė, kad reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) yra pareikštas atsižvelgiant į vaiko prioritetinius interesus. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, svarbu atkreipti dėmesį į berniuko poreikius, interesus, kurie kinta jam augant. Svarbiausia, kad jam būtų sukurtos visos sąlygos ir galimybės tinkamai vystytis, socialiai integruotis į visuomenę, galėtų nepilnametis patenkinti būtiniausius savo poreikius. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl kiekvienas iš tėvų turi įvertinti savo turtinę padėtį ir imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai.
8. Tarnyba išvadoje dėl priešieškinio nurodė, kad bendravimas tarp tėvo ir vaiko pirmiausia turi atitikti nepilnamečio geriausius interesus ir būti jam priimtinas. Bendraujant turi būti atsižvelgta į vaiko amžių, jo dienos režimą ir kitas tuo metu egzistuojančias aplinkybes. Atsakovas gan išsamiai detalizuoja ir įvardija konkrečias bendravimo tvarkos sąlygas, kurios galimai neprieštarauja nepilnamečio geriausiems interesams. Tarnyba atkreipė dėmesį į atsakovo prašomos patvirtinti tvarkos 3.1. punktą, kuriame atsakovas nurodo, kad kiekvienais metais turi teisę atostogauti su sūnumi iki 14 kalendorinių dienų sūnaus vasaros atostogų metu ir iki 7 kalendorinių dienų sūnaus žiemos atostogų metu. Tarnybos rekomendacija yra šį punktą pakeisti, kad vienais metais vienas iš tėvų gali atostogauti kartu su vaiku žiemos atostogų metu, o kitais metais - pavasario ir/ar rudens laikotarpiu (laikantis rotacijos principo), kadangi mokslo metų atostogos yra ne tik žiemą, bet ir rudenį bei pavasarį. Žiemos atostogų metu yra didžiosios metų šventės, kurių metu galioja bendravimo tvarka, nustatyta per šventes, dėl ko galimai gali nesusidaryti iki 7 dienų laikotarpis. Toks bendravimo nustatymas su vaiku atostogų metu atitiktų geriausius vaiko interesus, nes dažniausiai moksleivių atostogos trunka savaitę, tad tai užtikrintų vaiko stabilumą ir rutiną, lengvesnį sugrįžimą į mokyklą, gyvenimo ritmą. Sprendžiant klausimą dėl tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos, turi būti įvertintos abiejų tėvų pateiktos bendravimo tvarkos sąlygos ir nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuri atitiktų nepilnamečio geriausius interesus, būtų atsižvelgta į vaiko dienos režimą, amžių, jo užimtumą, teisę į poilsį, veiktų išimtinai vaiko interesais ir nesudarytų konfliktinių situacijų.
9. Teismo posėdžio metu ieškovės ir jos atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį prašė tenkinti iš dalies. Papildomai ieškovės atstovė nurodė, kad pablogėjo vaiko sveikata, jam nustatyta eilė susirgimų ir diagnozių. Ieškovės sūnui persirgus (duomenys neskelbtini) liga, atsirado kardiologinės problemos, dėl kurių ieškovė ketina kreiptis į privatų gydytoją. Taip pat vaikas reguliariai lanko psichologo konsultacijas, kas kainuoja 70 Eur/mėn., kadangi vaikas susiduria su psichologiniais sunkumais, kai motina verčia jį bendrauti su tėvu. Vaiko silpnas regėjimas, jam reikalingi akiniai. Vaikui reikalingas specialus dietinis maitinimas. Vaiką reikalinga leisti į būrelius. Ieškovė paaiškino, kad po persirgto meningito, vaikui reikėjo atstatinėti kalbą, dar darželyje buvo prasidėję galvos skausmai, tačiau darželyje buvo ramiau ir situacija nusistovėjo, tačiau kai sūnus pradėjo lankyti mokyklą, dėl pokyčių galvos skausmai labai sustiprėjo, dėl to sūnus vaikšto pas psichologą. Taip pat jam dėl to reikia ramybės, sanatorijų. Pas psichologą vaikas vaikšto nuo (duomenys neskelbtini) m. iki dabar. Regėjimas pablogėjo šiais metais. Psichologinė sveikata pablogėjo dėl to, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu. ji neverčia vaiko bendrauti su tėvu. mano, kad tėvas per griežtas, kritiškas vaiko atžvilgiu dėl smulkmenų, žemina vaiką. Pati tai girdėjo ir vaikas sakė, vaikas bijo tėvui pasakyti „ne“. Psichologo nuomone, vaiką įtakoja tėvų konfliktai. Nuo (duomenys neskelbtini) m. ieškovė su sūnum gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovė pakeitė darbą, kad darbo vieta būtų arčiau namų. Jos pajamos 900 Eur į rankas ir vaiko pinigai. Yra susituokusi, jai finansiškai padeda sutuoktinis. Nori vaikui sukurti geresnes gyvenimo sąlygas. Dėl atsakovo prašomos nustatyti patikslintos bendravimo su vaiku tvarkos paaiškino, kad iš esmės visos sąlygos jai priimtinos, išskyrus vieną - 3.2 punkte numatytą sąlygą, pagal kurią tėvas savo atostogų su sūnum metu turi teisę išvykti su sūnumi iš Lietuvos Respublikos be rašytinio motinos sutikimo. Ji nori, kad būtų nustatyta sąlyga, kad tėvas vaiką į užsienį gali išsivežti tik su jos notariniu leidimu, kadangi jai taip būtų ramiau, nes ji nepasitiki atsakovu, o davusi notarinį leidimą, ji žinotų, kur tėvas su vaiku bus išvykęs. Kol kas grėsmės, kad tėvas išveš vaiką į užsienį ir negrįš, nebuvo, tačiau ji tai nori žinoti dėl savęs.
10. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas palaikė priešieškinį ir prašė jį tenkinti, o ieškinį prašė atmesti. Atsikirsdamas į ieškinį, atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas vykdo savo pareigą ir priteistą išlaikymą ieškovei moka. Moka indeksuotą 281 Eur sumą kas mėnesį. Po to, kai buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo, niekas iš esmės nepasikeitė, dėl to nėra jokio pagrindo keisti išlaikymą, jį didinant. (Duomenys neskelbtini) vaikas persirgo prieš 2018 m. teismo sprendimą, ieškovė nepateikė duomenų, nei kad vaikui reikalingas dietinis maistas, nei kad jis tokiu maistu yra maitinamas. Pagal ieškovės nurodytas aplinkybes, vaikas maitinamas įprastu neriebiu maistu. Atsakovas prisideda prie išlaidų psichologui, kiekvieną mėnesį apmokėdamas pusę šių išlaidų – 35 Eur/mėn. Atsakovas būtų apmokėjęs ir pusę išlaidų už akinius, tačiau ieškovė neprašė. Nesutinka, kad ieškovė verčia vaiką bendrauti su tėvu, priešingai, ieškovė nenori, kad sūnus bendrautu su ieškovu, bando įdiegti kaltę tėvui. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė išleidžia jos nurodomą sumą vaiko poreikiams. Atsakovas paaiškino, kad moka išlaikymą ir sutiks mokėti papildomai, jei ieškovė paprašys. Vaikas sveikas. Pas psichologą liko lankytis kelis seansus. Atsakovas apie vaiko sveikatą sužino tik iš e-sveikatos, apie mokslus iš elektroninio dienyno, nes ieškovė nesidalina šia informacija su atsakovu. Dėl jo prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos 3.2 punkte numatytos sąlygos, su kuria ieškovė nesutinka, paaiškino, kad jei bus nustatyta jos sąlyga, kad vaikas su tėvu į užsienį gali išvykti tik gavę ieškovės notaro patvirtintą leidimą, atsakovas tokio leidimo niekada negaus. Šalių santykiai pašliję, o tai nėra pagrindas riboti tėvo ir sūnaus bendravimą. Atsakovas jau suremontavęs kambarį, nupirkęs lovą, tad vaikas turi, kur leisti laiką pas atsakovą. Atsakovas sutiko su jo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos korekcijas pagal Tarnybos išvados pastabas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinis tenkinamas visiškai.
11. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio A. G., gimusio (duomenys neskelbtini)., tėvai (b. l. 4). Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu (toliau ir – Teismo sprendimas) nutraukė N. G. ir V. G. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino (duomenys neskelbtini) sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 3.1. punktą nepilnamečio A. G. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, pagal 3.2. punktą iš atsakovo vaiko išlaikymui priteista po 200 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis iki vaiko pilnametystės, 3.3. punkte nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, pagal kurią tėvas su sūnumi bendrauja savaitgaliais, t. y. kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį (b. l. 8-9). Tiek ieškovė, tiek atsakovas prašo pakeisti minėtu Teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas – ieškovė dėl išlaikymo, o atsakovas dėl nustatytos bendravimo tvarkos. Teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išklausęs šalis ir jų atstovus, įvertinęs Tarnybos išvadą ir Tarnybos specialistų fiksuotą vaiko nuomonę, sprendžia, kad yra pagrindas tiek padidinti priteistą išlaikymą, tiek keisti nustatytą tėvo bendravimo su sūnumi tvarką.
Dėl priteisto išlaikymo padidinimo
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Taip pat priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.): bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas). Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
13. Kaip jau minėta, ieškovė prašo padidinti Teismo sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymą sūnui nuo 200 Eur iki 365 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, savo prašymą iš esmės motyvuodama padidėjusiais vaiko poreikiais dėl pablogėjusios vaiko sveikatos. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad reiškiant reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo iki 365 Eur, taip pat buvo remtasi ir teismų praktikoje nusistovėjusiu orientaciniu teiktino išlaikymo dydžiu – minimalios mėnesinės algos dydžiu. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis A. G. yra gimęs (duomenys neskelbtini), šiais metais jam sueis (duomenys neskelbtini). Dėl vaiko išlaikymo bylos šalys susitarė 2017 m., o Teismo sprendimu tokia sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga patvirtina (duomenys neskelbtini), kai vaikui buvo (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovės teiginių, kad po Teismo sprendimo priėmimo labai pablogėjo vaiko fizinė sveikata, nepatvirtina byloje esantys duomenys. Iš (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašo (b. l. 97-98) matyti, kad A. G. po 2018 m. nebuvo nustatytų sunkių susirgimų. Iš šio išrašo matyti, kad 2021 m. vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini), 2022 m. persirgo (duomenys neskelbtini), tačiau liekamųjų gydytinų kardiologinių sutrikimų, apie kuriuos kalbama patikslintame ieškinyje ir teismo posėdyje, vaikui nėra nustatytų. Ieškovės ir jos atstovės akcentuojamu (duomenys neskelbtini) vaikas persirgo prieš dešimt metų - 2013 m., kai jam nebuvo nė (duomenys neskelbtini) metų (b. l. 81-82). Tačiau minėti medicinos dokumentų išrašai patvirtina, kad vaikas 2018 m. konsultuotas dėl (duomenys neskelbtini), 2019 m. persirgo (duomenys neskelbtini), 2021 m. konsultuotas dėl (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovės teiginius apie pasikartojančius vaiko virškinimo sutrikimus patvirtina byloje esantys duomenys. Nors byloje nėra duomenų, kad vaikui paskirta speciali dieta, tačiau akivaizdu, kad esant jautriai virškinimo sistemai, siekiant išvengti ūmių susirgimų, turi būti skiriama daug dėmesio kokybiškam ir vaikui tinkančiam maistui. Medicinos dokumentų išrašas taip pat patvirtina, kad vaikui (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta miopija (trumparegystė) ir išrašytas akinių receptas (b. l. 94). Akinių gamyba kainavo 110,20 Eur (b. l. 95). Medicinos dokumentų išrašas (b. l. 83) patvirtina, kad vaikas 2018 m. – 2022 m. kiekvienais metais konsultuojamas dėl įvairių nusiskundimų – 2018 m. konsultuotas 8 kartus (duomenys neskelbtini), 2020 m. konsultuotas 5 kartus (duomenys neskelbtini), 2021 m. konsultuotas 2 kartus (duomenys neskelbtini), 2022 m. konsultuotas 2 kartus duomenys neskelbtini.). Ir šie nusiskundimai, palyginus su diagnozėmis, nustatytomis iki 2018 m., kas matyti iš (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašo (b. l. 97-98), iš dalies yra nauji (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini). Taigi vaiko fizinė sveikata iš esmės nėra gera, nors sunkių lėtinių ar pan. susirgimų ir nėra nustatyta. Vis tik ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, kiek konkrečiai ji turi išlaidų per mėnesį dėl nustatytų vaikui sveikatos sutrikimų. Lietuvoje vaikai visas sveikatos priežiūros paslaugas gauna nemokamai, tad išlaidų gydytojų konsultacijoms ieškovė nepatiria. Iš bylos duomenų taip pat matyti, šalių sūnus nuo (duomenys neskelbtini) lanko psichologo konsultacijas, kurias rekomenduojama tęsti (b. l. 76). Bylos šalys nurodė, kad psichologo konsultacijos per mėnesį kainuoja 70 Eur, šalys šias išlaidas dalinasi pusiau. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad vaikas jokių būrelių nelanko dėl to, kad nenori jų lankyti. Nuo 2019 m. vaikas kartu su motina gyvena už miesto, o mokyklą lanko mieste.
14. Taigi byloje nustatytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad nuo 2018 m., kai buvo priteistas išlaikymas A. G., jo poreikiai pasikeitė – padidėjo. Jie padidėjo dėl vaikui nustatytos trumparegystės, dėl ko nepilnamečiui yra reikalingi akiniai ir šie vaiko poreikiai nėra vienkartiniai (apie 10 Eur per mėnesį, perkant vienerius akinius į metus). Taip pat vaikui reikalinga tęsti psichologo konsultacijas, kurios yra mokamos (apie 70 Eur). Be to, vaiko poreikiai didėja ir dėl amžiaus – vaikui vien jau maisto reikia daugiau, plečiasi jo socialinis ratas, atsiranda daugiau bendravimo ir papildomų išlaidų. Šios aplinkybės yra visiems žinomos ir papildomo įrodinėjimo nereikalingos. Vaikas 2019 m. pakeitė gyvenamąją vietą – gyvena (duomenys neskelbtini), o mokyklą lanko (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad priteisto išlaikymo indeksacija padeda kompensuoti padidėjusias kainas, bet ne tėvų išlaidas padidėjusiems vaiko poreikiams tenkinti. Kad vaiko poreikiai padidėję ir tam reikalingos papildomos išlaidos, pripažįsta ir pats atsakovas, nes prie mokamo Teismo sprendimu priteisto išlaikymo papildomai moka ir už psichologo konsultacijas, taip pat teigia, kad ir už akinius būtų sumokėjęs, jei jo būtų buvę paprašyta.
15. Ieškovė neįrodinėja, kiek konkrečiai turi išlaidų padidėjusiems vaiko poreikiams tenkinti, ir prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą iki 365 Eur, o tai yra didesnė suma (855,75 Eur per mėnesį (365 EurX2+85,75 Eur (vaiko pinigai)) už teismų praktikoje nusistovėjusį reikalingų išlaidų vienam vaikui išlaikyti orientacinį dydį – minimalią mėnesinę algą, kurio (orientacinio dydžio), be kita ko, ir nereikia įrodinėti. Šiuo metu minimalios mėnesinės algos dydis po mokesčių yra 633 Eur. Teismo vertinimu, byloje nėra pagrindo išvadai, kad A. G. išlaikyti reikalinga skirti daugiau lėšų nei vienos mėnesinės algos dydis. Tokių aplinkybių ieškovė neįrodė.
16. Įvertinus bylos šalių turtinę padėtį, nustatyta, kad ji yra apylygė. Tiek ieškovė, tiek atsakovas dirba, gauna apylyges pajamas – ieškovės nurodymu, jos atlyginimas naujoje darbovietėje bus apie 900 Eur po mokesčių, atsakovo - apie 1 000 Eur. Šalys nė viena neturi išlaidų nuomai, nes ieškovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame name, atsakovas - pas savo motiną. Ieškovė ištekėjo ir gyvena santuokoje, atsakovas nevedęs, nė viena iš šalių daugiau nepilnamečių ar kitų išlaikytinių neturi. Teismas sprendžia, kad nė vienos iš šalių turtinė padėtis nėra iš esmės pasikeitusi, ji yra apylygė, dėl to tėvai išlaikymą A. G. turi teikti lygiomis dalimis.
17. Teismas, nustatęs, kad vaiko poreikiai po teismo sprendimo padidėjo, įvertinęs ieškovės įrodinėtas ir įrodytas jos papildomas išlaidas vaikui išlaikyti, į tai, kad augančiam šalių sūnui gyvenant su ieškove, ieškovei tenka daugiau rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, kasdienės vaiko veiklos organizavimu, emocinių poreikių tenkinimu, atlikti namų ruošos darbus, užtikrinti vaiko gerbūvį (gaminant maistą, tvarkant namus, vedant pas gydytojus ir pan.), kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant vaikus, į teismų praktikoje nusistovėjusį reikalingų išlaidų vienam vaikui išlaikyti orientacinį dydį – minimalios mėnesinės algos dydį (šiuo metu 633 Eur po mokesčių), į valstybės mokamus vaiko pinigus (šiuo metu 85,75 Eur), į tai, kad atsakovas pajėgus teikti ir padidintą išlaikymą, ką iš dalies ir daro, teismas ieškovės reikalavimą patenkina iš dalies ir priteistą išlaikymą padidina iki 274 Eur per mėnesį ((633 Eur – 85,75 Eur):2).
18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
19. Nepilnamečio sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimo
20. Kaip jau minėta, Teismo sprendimu buvo nustatyta tokia tėvo bendravimo su sūnumi tvarka – tėvas bendrauja su sūnumi savaitgaliais, t. y. kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį. Atsakovas prašo pakeisti šią bendravimo tvarką ir nustatyti jo bendravimo su sūnumi tvarką, nurodytą patikslintame priešieškinyje, pagal kurios esmines sąlygas tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio, taip pat aptartas bendravimas švenčių ir atostogų metu. Savo prašymą keisti Teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką atsakovas grindžia tuo, kad nustatyta tvarka yra nekonkreti, neužtikrina atsakovui galimybių nuolat bendrauti su savo sūnumi, dalyvauti jo auklėjime, kadangi atsakovė įvairiais būdais trukdo skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku. Ieškovė sutinka, kad tėvo bendravimo su sūnumi tvarka turi būti pakeista, kadangi šalių sūnus nenori viso savo laisvalaikio praleisti tik su tėvu, vaikas turi ir savo poreikių – draugų, giminaičių, su kuriais taip pat nori leisti savo laisvalaikį. Ieškovei iš esmės priimtinos ir patikslintu priešieškiniu prašomos nustatyti bendravimo tvarkos sąlygos, išskyrus vieną - 3.2 punkte numatytą sąlygą, pagal kurią tėvas savo atostogų su sūnum metu turi teisę išvykti su sūnumi iš Lietuvos Respublikos be rašytinio motinos sutikimo. Ieškovė nori, kad būtų nustatyta sąlyga, kad tėvas vaiką į užsienį gali išsivežti tik su jos leidimu, patvirtintu notaro, kadangi jai taip būtų ramiau, nes ji nepasitiki atsakovu, o davusi leidimą, žinotų, kur tėvas su vaiku bus išvykęs. Ieškovė taip pat paaiškino, kad kol kas grėsmės, kad tėvas išveš vaiką į užsienį ir negrįš, nebuvo, tačiau ji tai nori žinoti dėl savęs.
21. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
22. Civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad realiai Teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nebuvo vykdoma, ją vykdant, kilo ir kyla ginčai tarp tėvų, poreikį keisti nustatytą bendravimo tvarką išsakė abi šalys, tam pritarė ir Tarnyba. Teismo vertinimu, Teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka yra pernelyg siaura, neaptartas tėvo ir sūnaus bendravimas atostogų, šventinių dienų laikotarpiu, kiti atvejai, tėvai negeba susitarti vaiko bendravimo su tėvu klausimais, kyla ginčai, konfliktai, kas neigiamai veikia ir jautrų nepilnametį, dėl to šiuo atveju pagrindas keisti Teismo sprendimu nustatytą tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką yra.
23. Ieškovei iš esmės tinka atsakovo prašoma nustatyti jo bendravimo su sūnumi tvarka, tačiau su viena korekcija – kad atsakovas vaiką per atostogas galėtų į užsienį išsivežti tik su jos leidimu, patvirtintu notaro. Vis tik teismas tokio ieškovės prašymo netenkina, kadangi ieškovė nenurodė pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą teismui nustatyti bendravimo tvarkos 3.2. punkte numatytą sąlygą su ieškovės prašoma korekcija. Atsakovo teisė atostogų metu su sūnumi išvykti iš Lietuvos Respublikos, tik gavus ieškovės leidimą, patvirtintą notaro, iš esmės reiškia ne tik šios atsakovo teisės įgyvendinimo apsunkinimą, bet ir ribojimą, tačiau jokių duomenų, kad atsakovas praeityje būtų piktnaudžiavęs savo teise išvykti su sūnumi iš Lietuvos Respublikos, byloje nėra. Ir pati ieškovė nurodė, kad atsakovas nėra bandęs išvežti vaiką į užsienį ir negrįžti. Atsakovo teisės atostogų metu su sūnumi išvykti iš Lietuvos Respublikos įgyvendinimas, priklausomai nuo ieškovės valios, esant nekonstruktyviems šalių santykiams, reikštų riziką, kad atsakovas negalėtų pasinaudoti šia teise, taip pat reikštų nepagrįstą vaiko motinos kišimąsi į tėvo ir sūnaus bendravimą, o tuo pačiu ir atsakovo bei jo nepilnamečio sūnaus bendravimo varžymą. Iš prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 3.2 punkto matyti, kad kiekvienam iš tėvų nustatoma pareiga pranešti kitam tėvui, į kokią valstybę ir kuriam laikui išvykstama su vaiku. Taigi ieškovės išsakomas poreikis žinoti, kur atsakovas važiuotų su vaiku atostogauti, pagal prašomos patvirtinti bendravimo tvarkos sąlygas bus patenkintas.
24. Kaip matyti iš atsakovo prašomos patvirtinti jo bendravimo su sūnumi tvarkos sąlygų, ji yra klasikinė – nustatomas tėvo bendravimas su sūnumi kas antrą savaitgalį, aptartas tėvo ir sūnaus bendravimas atostogų, švenčių metu. Teismo vertinimu, prašoma patvirtinti bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, jo amžių (vaikui beveik (duomenys neskelbtini)), atitinka jo kasdienio gyvenimo ritmą, vaiko išsakytą nuomonę Tarnybos specialistams, kad su tėvu nori bendrauti, bendrauja savaitgaliais ir jam tiek bendravimo užtenka. Prašoma nustatyti tvarka mažintų erdvę kilti nesutarimams tarp vaiko tėvų, kurie neabejotinai neigiamai veikia jautrų vaiką. Dėl to teismas tenkina priešieškinį ir nustato atsakovo prašomą patvirtinti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką su korekcijomis, atsižvelgus į Tarnybos išvadą, kurioms šalys ir neprieštaravo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė, kurios ieškinys patenkintas iš dalies, buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1dalies 2 punktas). Dėl to dalį žyminio mokesčio, atsižvelgiant į patenkinto ieškinio reikalavimo dalį, valstybei turi atlyginti atsakovas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškovės ieškinio reikalavimas mokėtinas 131 Eur dydžio žyminis mokestis. Teismas laiko, kad buvo patenkinta 45 proc. ieškinio reikalavimo, dėl to atsakovas valstybei turi sumokėti 46 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 105 Eur žyminį mokestį (b. l. 27). Jo reikalavimas patenkintas visiškai, dėl to atsakovui iš ieškovės priteisiamas 105 Eur dydžio žyminis mokestis.
26. Valstybė patyrė 13,28 Eur pašto išlaidų. Šios išlaidos, atsižvelgus į bylos procesinę baigtį (kad abiejų šalių reikalavimai buvo patenkinti viena kitos atžvilgiu), dalintinos per pusę ir iš kiekvienos šalies valstybei priteistina po 6,64 Eur pašto išlaidų.
27. Bylos šalys naudojosi teisine pagalba byloje, tačiau teismui nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių duomenų, dėl to jos tarp šaliu neskirstomos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.(duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą, priteisiant iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 274 Eur (du šimtai septyniasdešimt keturi eurai) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 20 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir nustatant, kad išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise išlieka ieškovė N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą tėvo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką ir nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo V. G. bendravimo su sūnumi A. G. tvarką:
1. V. G. kas antrą savaitgalį (metų porinę savaitę) savo nepilnametį sūnų A. G. paima penktadienį iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžina jį sekmadienį 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą;
2.1. Porinių metų Šv. Kūčias ir pirmą Šv. Kalėdų dieną (ir tais atvejais kai šios dienos yra metų porinės savaitės savaitgalis) vaikas praleidžia su motina N. G.. Šiais metais tėvas V. G. antros Šv. Kalėdų dienos rytą 10.00 val. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parveža vaiką tą pačią dieną 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
2.2. Neporinių metų Šv. Kūčias ir pirmą Šv. Kalėdų dieną vaikas praleidžia su tėvu V. G.. Neporiniais metais per Šv. Kūčias (t. y. gruodžio 24 d.) tėvas 10.00 val. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir antrą Šv. Kalėdų dieną (t. y. gruodžio 26 d.) 10.00 val. parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą;
2.3. Porinių metų Didžiąją savaitę (Didįjį Ketvirtadienį, Didįjį Penktadienį ir šeštadienį) ir pirmą Šv. Velykų dieną (ir tais atvejais kai šios dienos yra mėnesio pirma pilna metų porinė savaitė ar metų porinės savaitės savaitgalis) vaikas praleidžia su motina N. G.. Porinių metų antrą Šv. Velykų dieną vaikas praleidžia su tėvu V. G.. Porinių metų antrą Šv. Velykų dieną 10.00 val. tėvas V. G. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną 18.00 val. parveža vaiką į vaiko gyvenamąją vietą;
2.4. Neporinių metų Didžiąją savaitę (Didįjį Ketvirtadienį, Didįjį Penktadienį ir šeštadienį) ir pirmą Šv. Velykų dieną vaikas praleidžia su tėvu V. G.. Neporinių metų Didžiosios savaitės trečiadienį tėvas V. G. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir Šv. Velykų pirmą dieną 18.00 val. parveža vaiką į vaiko gyvenamąją vietą;
2.5. Porinių metų Naujuosius metus vaikas sutinka su mama N. G., neporinių metų gruodžio 31 d. ir po to sekančią sausio 1 d. vaikas praleidžia su mama N. G. ir tais atvejais, kai šios dienos yra mėnesio pirma pilna metų porinė savaitė ar metų porinės savaitės savaitgalis;
2.6. Neporinių metų Naujuosius metus vaikas sutinka su tėvu V. G., t. y. porinių metų gruodžio 31 d. 10.00 val. tėvas V. G. paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir po to sekančią sausio 1 d. 18.00 val. paveža jį į vaiko gyvenamąją vietą;
2.7. Tėvas V. G. kiekvienais metais Tėvo dieną, jeigu tai nėra jo bendravimo su sūnumi savaitgalis, Tėvo dienos išvakarėse 18.00 val. paima sūnų A. G. iš jo gyvenamosios vietos ir sekmadienio 18.00 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą;
2.8. Motinos dieną sūnus praleidžia su motina N. G.. Jei Motinos diena yra savaitgalį, kurį tėvas V. G. turi praleisti su sūnumi, tėvas V. G. parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą šeštadienį 21.00 val.;
2.9. Lyginiais metais A. G. savo gimtadienį švenčia su mama, nelyginiais – su tėvu;
2.10. Kiekvieno iš tėvų gimtadienio dieną sūnus laiką praleidžia atitinkamai su motina arba tėvu;
2.11. Kovo 8-osios dieną A. G. praleidžia su motina N. G.. Jeigu Kovo 8-oji patenka į tėvo savaitgalio šeštadienį, tai tėvas V. G. pasiima vaiką sekmadienį 10.00 val. ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18.00 val. Jeigu Kovo 8-oji patenka į tėvo savaitgalio sekmadienį, tai tėvas V. G. parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 10.00 val.;
2.12. Sentikių Kalėdas A. G. praleidžia su motina N. G.. Jeigu Sentikių Kalėdos patenka į tėvo savaitgalio šeštadienį, tai tėvas V. G. pasiima vaiką sekmadienį 10.00 val. ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18.00 val. Jeigu Sentikių Kalėdos patenka į tėvo savaitgalio sekmadienį, tai tėvas V. G. parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 10.00 val.;
2.13. Sentikių Velykas (jei jos nesutampa su Katalikų Velykomis) A. G. praleidžia su motina N. G.. Jeigu Sentikių Velykos patenka į tėvo savaitgalį, tai tėvas V. G. parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 10.00 val.
3.1. Kiekvienais metais V. G. turi teisę atostogauti su sūnumi iki 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų sūnaus vasaros atostogų metu, kiekvienais neporiniais metais iki 7 (septynių) kalendorinių dienų sūnaus rudens atostogų metu ir kiekvienais poriniais metais iki 7 (septynių) kalendorinių dienų sūnaus žiemos ir pavasario atostogų metu. Apie numatomas atostogas iš anksto, ne vėliau kaip 1 (vieną) mėnesį iki atostogų pradžios, V. G. praneša N. G., nurodydamas apie numatomą bendrų su sūnumi atostogų pradžią ir pabaigą. V. G. pasiima sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos pirmą bendrų atostogų dieną 8.00 val. ryto (arba, susitaręs iš anksto, iš vakaro, bet ne vėliau kaip 19.00 val.) ir grąžina į jo nuolatinę gyvenamąją vietą po paskutinės atostogų dienos einančią paskutinę savaitgalio dieną 18 val.;
3.2. Kiekvienas iš tėvų turi teisę su sūnumi A. G. numatytu jo bendravimo su sūnumi metu laikinai išvykti į užsienio valstybes ir įsipareigoja teikti vienas kitam informaciją į kokią valstybę ir kuriam laikui išvyksta A. G. su vienu iš tėvų. Savo atostogų su sūnumi metu V. G. turi teisę išvykti su sūnumi iš Lietuvos Respublikos be rašytinio N. G. sutikimo;
3.3. V. G. ir N. G. savo atostogų su sūnumi A. G. metu sudaro galimybes kitam tėvui/motinai bendrauti su sūnumi telefonu, Skype programa arba kitomis susisiekimo priemonėmis ne mažiau kaip du kartus per savaitę ne mažiau nei vieną valandą balių iki atostogų suderintu laiku;
4. N. G. ir V. G. vienas kitam pateikia reikiamus sūnaus A. G. drabužius, vaiko dokumentus ir kitus daiktus reikalingus buvimui ar išvykimui su vienu iš tėvų;
5. V. G. turi teisę bendrauti su sūnumi A. G. telefonu, Skype, Viber programomis arba kitomis susisiekimo priemonėmis kiekvieną dieną;
6. Jeigu sūnui A. G. atsitiks nelaimingas nutikimas, trauma, kitoks sunegalavimas ar susirgimas, kiekvienas iš tėvų, pas kurį tuo metu yra sūnus, privalo nedelsiant apie tai informuoti kitą tėvą;
7. N. G. ir V. G., kitam iš tėvų paprašius, privalo suteikti vienas kitam jų turimą informaciją, susijusią su sūnaus A. G. sveikata, jo gyvenamąja vieta, ugdymu ir kt.;
8. N. G. ir V. G. bendru sutarimu gali pakeisti vienkartinius bendravimo atvejus – keičiant bendravimo dieną, praleidimo su sūnumi laiką, paėmimo ir gražinimo sūnaus į gyvenamąją vietą ir/ar laiką, susitarti, kad vaiką paima ar parveža A. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra pilnametis N. G. ir V. G. sūnus bei A. G. brolis;
9. Sūnaus A. G. ligos atveju N. G. ir V. G., atsižvelgdami išimtinai į sūnaus A. G. interesus, bendru sutarimu nustato laikiną bendravimo su sūnumi A. G. tvarką;
10. N. G. ir V. G. klausimais, susijusiais su sūnumi A. G., bendrauja tarpusavyje šiomis ryšio priemonėmis: N. G. tel.: (duomenys neskelbtini); el. p. adresas: (duomenys neskelbtini); V. G. tel.: (duomenys neskelbtini); el.p. adresas: (duomenys neskelbtini). Pasikeitus jų kontaktiniams duomenims, N. G. ir V. G. privalo vienas kitą informuoti apie jų kontaktinių duomenų pasikeitimą ne vėliau kaip per 24 val. po šių duomenų pasikeitimo.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo ir bendravimo tvarkos vykdyti skubiai.
Priteisti atsakovui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 105 Eur (šimtas penki eurai) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 46 Eur (keturiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš ieškovės N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 6,64 Eur (šešis eurus, 64 ct) bylinėjimosi išlaidų – už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.