Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-11879-948/2018 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovėms V. M. ir A. M. dėl sandorio pripažinimo galiojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Atsiliepimai į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sutarties kvalifikavimo preliminariąja ar pagrindine nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad siekiant atskirti preliminariąją sutartį nuo pagrindinės, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia, t. y. aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai (aiškiai) numanomas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Kasacinio teismo praktikoje preliminarioji sutartis įvardijama kaip organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. O pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Taigi, pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015).

16. Paprastai preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ar jo nesuformavimo kaip atskiro civilinės apyvartos objekto ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra, nes tai prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2014). Tačiau jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

17. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-04-10 šalių sudarytą sutartį kvalifikavo preliminariąja nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi ir, remdamasis CK 1.165 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, teisėtai atsisakė ją patvirtinti kaip pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į šias aplinkybes: pirma, tai, kad sudaryta sutartis yra tik preliminarioji, ir tai nurodyta pačioje sutartyje; antra, sutarties dalykas apibrėžtas kaip daikto savininko V. M. įsipareigojimas iki 2018 m. rugsėjo 1 d. parduoti būsimam pirkėjui apeliantui V. G. sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą –1,6000 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o būsimo pirkėjo – iki nurodyto termino nupirkti nekilnojamąjį daiktą, šios sutarties pagrindu sudarant daiktų pirkimo-pardavimo sutartį (Sutarties 1 punktas), t. y. įtvirtintas aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę daiktų pirkimo-pardavimo sutartį; trečia, sutartyje nustatytas terminas, per kurį pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta; ketvirta, sutartis sudaryta rašytine forma; penkta, nekilnojamojo daikto savininkas iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo įsipareigojo žemės sklypo neįkeisti, neišnuomoti tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržyti šių nekilnojamųjų daiktų bei teisių į jį. Pastarosios aplinkybės atitinka kasacinio teismo praktiką, aiškinančią preliminariųjų sutarčių sudarymo priežastis. Be kita ko, 2017-04-10 preliminariosios sutarties sudarymo metu 1,6000 ha ploto žemės sklypas, kurį V. M. ketino parduoti, o apeliantas nupirkti, ieškovui V. G. dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti parduotas, tą teismo posėdžio 2018-10-31 metu patvirtino ir ieškovas.

18. Pažymėtina, jog sudarant žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sandorius privaloma ne tik atsižvelgti į šalių tarpusavio susitarimus bet ir tai, kad sandoriai privalo būti sudaromi atsižvelgiant į Lietuvos respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme ( toliau -Žemės įsigijimo įstatymas) nustatytą tvarką. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas žemės sklypo žemės ūkio paskirties savininkas apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą privalėjo pranešti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui ir gauti tam leidimą. Leidimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas, jeigu asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų (Žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, 5 straipsnis). Pagal Žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį (sutartis) naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, – jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus.

19. Byloje nepateikta įrodymų, kad 2017-04-10 preliminarios sutarties sudarymo metu ieškovas buvo ginčo žemės sklypo bendraturtis, ar minėtos žemės naudotojas ne mažiau kaip vienerius metus, nėra duomenų ir apie tai, kad ieškovo žemė ribojosi su parduodama žeme, todėl spręstina, kad ieškovas neatitiko minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y., jis tuo metu neturėjo pirmumo teisės įsigyti V. M. parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Preliminarios sutarties sudarymą lėmė objektyvios priežastys – teisės aktų nustatyti reikalavimai. Kaip minėta ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad norint sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, reikėjo vienerius metus tą žemės sklypą nuomotis, todėl iš pradžių ir sudarė preliminarią sutartį. Apeliacinio teismo vertinimu šalių valia sudaryti preliminarią sutartį o ne pagrindinę buvo aiškiai išreikšta.

20. Apelianto teigimu, tai, kad ieškovas yra sumokėjęs visą nekilnojamojo daikto kainą, numatytą preliminariojoje sutartyje tai reiškia, kad sandoris yra įvykęs ir yra pagrindas preliminariąją sutartį pripažinti pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi.

21. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad avanso mokėjimas pagal preliminariąją sutartį neprieštarauja imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2012). Taigi, daikto kainos sumokėjimas pats savaime nesudaro pagrindo šalių sutartinių santykių kvalifikuoti pagrindine sutartimi ir tam dėl konkrečių byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei šioje nutartyje 16,17 punktuose nurodytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo.

22. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti egzistavo objektyvios kliūtys – teisės aktų nustatytas reikalavimas naudoti žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, todėl, nors ir buvo atlikti apelianto nurodomi veiksmai, turintys pirkimo-pardavimo sutarties požymių, tačiau tai nesudaro pagrindo šalių sudarytą sutartį kvalifikuoti ne kaip preliminariąją, o kaip pagrindinę sutartį. sutartis nėra pirkimo–pardavimo sutartis CK 6.305 straipsnio prasme, ji kvalifikuotina kaip preliminarioji sutartis dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ateityje (CK 6.165 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

23. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas ginčui išnagrinėti teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, ir teisingai šalių sudarytą sutartį kvalifikavo kaip preliminariąją, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartoja, ir konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

24. Ieškovas V. G. apeliaciniame skunde prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.