Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Karoliniškių būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Karoliniškių būstas“ ieškinį atsakovui K. P. ir trečiajam asmeniui UAB „Soscredit“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria ieškovo UAB „Karoliniškių būstas“ ieškinys atsakovui K. P. ir trečiajam asmeniui UAB „Soscredit“ dėl skolos priteisimo buvo paliktas nenagrinėtas.

Nustatyta, kad ieškovas UAB „Karoliniškių būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo K. P. 302,63 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. 2015 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2015 m. spalio 7 d., 9.00 val.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-07 nutartimi ieškovo UAB „Karoliniškių būstas“ ieškinį atsakovui K. P. ir trečiajam asmeniui UAB „Soscredit“ dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtą. Teismas nustatė, kad į 2015-10-07 parengiamąjį teismo posėdį ieškovas ar jo atstovas neatvyko, įrodymų pagrindžiančių neatvykimo priežastis nepateikė. Į minėtą posėdį taip pat neatvyko atsakovas ir trečiasis asmuo. Ieškovo atstovui teismo šaukimas per Elektroninių paslaugų portalą įteiktas tinkamai dar 2015-08-25 dieną. Ieškovas įrodymų, kurie leistų pripažinti neatvykimo priežastis svarbiomis nei parengiamojo teismo posėdžio metu, nei iki parengiamojo teismo posėdžio nepateikė, todėl laikė, jog yra įstatyminis pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Karoliniškių būstas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-07 nutartį ir grąžinti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodė, jog ieškovas savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, o priešingai, aktyviai bandė išsiaiškinti, kam priklauso įsiskolinimas. Nuspręsdamas ieškinį palikti nenagrinėtą, teismas turėjo įvertinti, jog ieškovas bus priverstas pakartotinai kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir kad tai užvilkins procesą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas K. P. prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad į bylą ieškovo pateiktas prašymas sustabdyti bylą negali būti laikomas ieškovo pozicijos išraiška, todėl tokio prašymo padavimas nesuteikė ieškovui pagrindo nedalyvauti parengiamajame teismo posėdyje. Be to, ieškovo prašymą dėl bylos sustabdymo teismas ketino išnagrinėti parengiamojo posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, jog parengiamojo teismo posėdžio metu galėjo būti nagrinėjamas ne tik šis ieškovo prašymas, bet ir kiti ginčo klausimai, ieškovo neatvykimas nenurodant jokių priežasčių, visiškai pagrįstai leido teismui ieškinį palikti nenagrinėtą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tik tuomet, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė civilinio proceso normas (CPK 329 str.) arba netinkamai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas (CPK 330 str.). Nagrinėjamu atveju tokių pažeidimų, priimant procesinį sprendimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, atskirojo skundo motyvais konstatuoti nėra pagrindo.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą. Tačiau civilinio proceso paskirtis – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų išsprendimą. Į pirmą vietą iškėlus materialiosios tiesos nustatymo tikslą, proceso koncentracija turėtų tapti jam pavaldi. Kilus šių dviejų tikslų kolizijai (CPK 2 str.), pirmenybę reikia skirti tiesos nustatymo tikslui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1309/2012).

Nagrinėjamoje byloje teismas ieškinį paliko nenagrinėtą vadovaudamasis CPK 296 str. 1 d. 5 p., kuris taikomas tuomet, kai ieškovas ar jo atstovas neprašęs nagrinėti bylą jam nesant, į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo UAB „Karoliniškių būstas“ atstovas apie 2015-10-07 vyksiantį teismo posėdį buvo informuotas išsiuntus jam teismo šaukimą per Elektroninių paslaugų portalą (EPP), t.y. ieškovui apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai. Be to, ieškovui taip pat buvo išsiųsta ir 2015-08-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar ją nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant negauta. Minėtų aplinkybių neginčija ir apeliantas.

Apeliacinės instancijos teismas neginčija fakto, jog ieškovas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs prašymą dėl bylos sustabdymo, tačiau minėtas prašymas nesudaro pagrindo ieškovui neatvykti į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį. Be to, akcentuotina ir tai, jog 2015-08-24 teisėjos rezoliucija ant prašymo dėl bylos sustabdymo ir 2015-08-24 nutartimi, kuri buvo ieškovui įteikta tinkamai, teismas nusprendė, jog UAB „Karoliniškių būstas“ prašymas dėl bylos sustabdymo bus nagrinėjamas 2015-10-07 parengiamajame teismo posėdyje.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją ir ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, tokioje situacijoje ieškinio palikimas nenagrinėto neatitinka pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). CPK normas būtina aiškinti ir taikyti remiantis civilinio proceso teisės principais, aiškinamos normos turiniui reikia suteikti tokią reikšmę, kad ji atitiktų principų dvasią ir jiems neprieštarautų, todėl visos CPK normos turi būti aiškinamos sistemiškai, siejant su CPK įtvirtintais principais. Esant konkrečioms situacijoms, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012).

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, o priešingai, aktyviai bandė išsiaiškinti, kam priklauso įsiskolinimas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nustatė, jog byloje buvo pateiktas ieškinys bei gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį. Nusprendus bylą nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovas dubliko ginčijamos nutarties priėmimo dieną teismui dar nebuvo pateikęs. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas nebuvo pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadijos, nes į pirmąjį parengiamąjį teismo posėdį 2015-10-07 nei viena iš šalių neatvyko, dėl ko ieškinys ir buvo paliktas nenagrinėtas.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką ginčo klausimu, ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012 BUAB„AVG statyba“ v UAB „Medtec‘o LT“, UAB „Schato“ ir UAB „Vilso prekyba“). Šiuo atveju negalima visiškai sutikti su apeliantu, kad tiek jis vykdė teismo nurodymus ir aktyviai dalyvavo procese, nes pranešimo apie nedalyvavimą teismo posėdyje, kuriame turėjo būti nagrinėjamas jo pateiktas prašymas, ieškovas teismui nepateikė.

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, prieinama prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas UAB „Karoliniškių būstas“ ieškinį nenagrinėtą, procesinių teisės normų nepažeidė, nes tuo metu egzistavo visos aplinkybės, leidusios teismui taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto teisinius padarinius.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.). Sutiktina, kad ieškinį palikus nenagrinėtą galimai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, gali būti pažeista ieškovo teisė į jos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir proceso dalyviai pakartotinai bus priversti atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau buvo atliktos, tačiau konstatuotina, kad ieškinio palikimą nenagrinėtu lėmė pasyvus ieškovo ir/ar jo atstovų elgesys bei jo/jų procesiniai veiksmai (neveikimas).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas buvo taikytas pagrįstai, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.