Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo E. L. iškelta administracinė byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 88 str. 5 d. nutraukta, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. lapkričio 27 d. E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas AM Nr. 056552 už tai, kad 2013 m. lapkričio 27 d. patikrinimo metu nustatyta, jog E. L., būdamas (duomenys neskelbtini) zoologijos sodo vadovas, neteisėtai nelaisvėje laikė ir eksponavo nepaženklintus šių rūšių gyvūnus: rudąją mešką (Ursus artos), Šiaurės Amerikos meškėnus (Procyon lotor) – 4 vnt., urvines antis (tadorna tadorna), bei nepateikė minėtų gyvūnų rūšių teisėtą įgijimą ir įvežimą į Lietuvos Respubliką liudijančių dokumentų kopijų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 6 p., 6²p. 3 d., 40 p. reikalavimus, Lietuvos Respublikos laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 12.2 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos saugojimo rūšių naudojimo tvarkos aprašo 50 punkto reikalavimus. Tokie E. L. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 88 str. 5 d.

2013 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos nutarimu E. L. pripažintas kaltu padaręs ATPK 88 str. 5 d. numatytą pažeidimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 600 Lt bauda, konfiskuojant Šiaurės Amerikos meškėnus (Procyon lotor) – 4 vnt. ir rudąją mešką (Ursus artos).

2013 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. L. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus skundas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013-12-09 nutarimo panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos E. L. nutraukimo.

Skundžiamu 2014 m. vasario 6 d. nutarimu Klaipėdos rajono apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. L. atstovo skundą patenkino ir E. L. pagal ATPK 88 str. 5 d. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – Inspekcijos vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus V. M. 2013-11-13 priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 607 AM 105054 palikti nepakeistą.

Nurodo, kad nesutinka su 2014 m. vasario 6 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. II-4-586/2014, kadangi Teismas netinkamai įvertino administracinėje byloje esančius įrodymus, neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas (jas pažeisdamas), todėl šis nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas.

2013-11-27 atlikus patikrinimą asociacijoje „(duomenys neskelbtini) zoologijos sodas“ (toliau – Asociacija), esančioje (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad E. L. neteisėtai nelaisvėje laikė ir eksponavo nepaženklintus šių rūšių gyvūnus: rudąją mešką (Ursus arctos), Šiaurės Amerikos meškėnus (Procyon lotor) – 4 vnt., urvines antis (tadorna tadorna). E. L. nepateikė minėtų gyvūnų rūšių teisėtą įsigijimą ir įvežimą į Lietuvos Respublikos teritoriją liudijančių dokumentų kopijų. Tai atlikus Asociacijos patikrinimą nustatė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) pareigūnai kartu su Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – Agentūra), Lietuvos zoologijos sodo specialistais.

Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 6 punkte yra nurodyta, kad draudžiama prekiauti gyvūnais, jeigu tai prieštarauja Tarybos Reglamento (EB) Nr. 338/97 bei Komisijos Reglamento (EB) Nr. 865/2006 reikalavimams arba prekyba jais keltų ekologinę grėsmę.

Rudoji meška (Ursus ardos) yra įtraukta į Reglamento (EB) Nr. 338/97 A priedą. Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 338/97 8 straipsnio nuostatomis A priede išvardytų rūšių egzempliorius draudžiama įsigyti komerciniams tikslams, viešai demonstruoti komerciniams tikslams, naudoti pasipelnymui, prekybai ir pan. Šie draudimai netaikomi, kai egzemplioriui yra išduotas komercinio naudojimo sertifikatas, vadovaujantis Komisijos Reglamento (EB) Nr. 865/2006 48 straipsnio nuostatomis.

Agentūra, kaip kompetentinga Reglamento (EB) Nr. 338/97 valdymo institucija, atsakinga už leidimų ir sertifikatų išdavimą, patvirtina, kad Asociacijoje laikomai rudajai meškai nėra išduotas komercinio naudojimo sertifikatas ar kitas dokumentas, leidžiantis komercinį šio egzemplioriaus naudojimą.

Asociacijos vadovas nurodė, kad minima rudoji meška į Lietuvos Respubliką iš Ukrainos įvežta 2004 metais. Kadangi Asociacijos vadovas nepateikė jokių saugomos rūšies laukinio gyvūno teisėtą įgijimą ir įvežimą į Lietuvos Respubliką patvirtinančių dokumentų, darytina išvada, kad šis griežčiausiai saugomos kategorijos laukinis gyvūnas į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtas neteisėtai, pažeidžiant nustatytus nacionalinius (Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės), europinius (Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 338/97 bei Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 865/2006) ir tarptautinius (CITES konvencija) teisės aktų reikalavimus dėl laukinių gyvūnų įvežimo, nelaisvėje laikomas nepaženklintas (Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo pažeidimas). Agentūra neišdavė leidimų ar sertifikatų šio gyvūno įvežimui į Lietuvos Respubliką. Prieš atsiveždamas rudąją mešką Asociacijos vadovas turėjo gauti Gamtos tyrimo centro išvadą dėl gyvūno laikymui skirtos vietos įvertinimo. Nei patikrinimo metu, nei vėliau Gamtos tyrimo centro išvada dėl meškos laikymui skirtos vietos įvertinimo pateikta nebuvo.

Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo 46 punktas nustato, kad visi nelaisvėje laikomi saugomi gyvūnai, įrašyti į Reglamento (EB) Nr. 338/97 A, B, C priedus, turi būti paženklinti. Įsigijęs nepažymėtą, jei gyvūnas yra tinkamo žymėti amžiaus, savininkas turi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jo įsigijimo dienos šį gyvūną pažymėti. Agentūros duomenimis, Asociacijoje nelaisvėje laikoma meška nėra paženklinta iki dabar ir jai nėra išduota Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pažyma dėl neženklinimo.

Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 62 punkto 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama prekiauti gyvais paprastaisiais meškėnais (Procyon lotor), kadangi ši rūšis gali sukelti invazijų į natūralias ekosistemas grėsmę ir sutrikdyti jų pusiausvyrą. Draudimas nelaisvėje laikyti šios rūšies gyvūnus taip pat įtvirtintas ir laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 12.2 punkte. Asociacijos vadovas 2013-11-15 raštu Agentūrai patvirtino, kad meškėnų (Procyon lotor) teisėto įsigijimo dokumentų pateikti negali, kadangi tokių neturi. Asociacijos vadovas prašymą išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą Agentūrai pateikė 2012-01-29. Pažymėtina, kad Agentūros specialistai nuo 2012-01-29 iki 2013-11-27 daugiau nei 10 kartų ragino Asociacijos vadovą pateikti trūkstamus nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus ir pašalinti trūkumus, trukdančius išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą. Leidimas įkurti zoologijos sodą nesuteikia asmeniui teisės nelaisvėje laikyti ir komerciniais tikslais naudoti neteisėtai į Lietuvos Respublikos teritorija įvežtus, neteisėtai įgytus, nustatyta tvarka nepaženklintus ar komercinio naudojimo sertifikatų neturinčius laukinius gyvūnus.

Pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310, 12 punktą: draudžiama asmenims nelaisvėje laikyti: (...) 12.2. p. visų rūšių laukinius gyvūnus, nurodytus Draudžiamų laikyti nelaisvėje laukinių gyvūnų rūšių sąraše (Taisyklių 2 priedas), išskyrus atvejus, kai šie gyvūnai yra teisėtai įgyti iki 2009 m. rugsėjo 1 d. (krokodilai – iki Taisyklių įsigaliojimo dienos), arba jie laikomi mokslo ir mokymo įstaigose ar zoologijos soduose, turinčiuose išduotą leidimą įkurti zoologijos sodą, nurodytą Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos apraše, arba buvo laikinai paimti globos tikslais vadovaujantis Laukinės gyvūnijos įstatymu.

Taisyklių 2 priedo draudžiamų laikyti nelaisvėje laukinių gyvūnų rūšių sąraše nurodyta: 10. Paprastasis meškėnas (Procyon lotor).

Administracinės atsakomybėn traukiamo asmens E. L. kaltė visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga, veika teisingai kvalifikuota, administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo taisyklių, kurios nustatytos ATPK 30 str., 302 str. Protokolą surašė ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, kuriam suteikti įgalinimai tai daryti (ATPK 242 str., 2591 str. 2 d.). E. L. paskirta ATPK 88 str. 5 d. sankcijoje numatyta nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

2013-11-27 E. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad patikrinimo metu nustatyta, jog jis, būdamas (duomenys neskelbtini) zoologijos sodo vadovas, neteisėtai nelaisvėje laikė ir eksponavo nepaženklintus rudąją mešką, 4 Šiaurės Amerikos meškėnus, urvines antis bei nepateikė minėtų gyvūnų teisėtą įsigijimą ir įvežimą į LR liudijančių dokumentų kopijų, tuo pažeidė Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 6 p., 6² p. 3 d., 40 p., Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 12.2 p., Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo 50 p. reikalavimus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013 m. gruodžio 9 d. nutarimu E. L. buvo pripažintas kaltu padaręs ATPK 88 str. 5 d. numatytą pažeidimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 600 Lt bauda, konfiskuojant Šiaurės Amerikos meškėnus (Procyon lotor) – 4 vnt. ir rudąją mešką (Ursus artos).

Atsakomybė pagal ATPK 88 str. 5 d. atsiranda tik dėl prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių pažeidimo, bet neatsiranda dėl jų laikymo ir naudojimo taisyklių pažeidimų.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Komisijos reglamentas (EB) Nr. 865/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo taisykles, taip pat Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą. Taip pat iš dalies ginčo teisiniams santykiams reikšmingi yra Laukinės gyvūnijos įstatymas, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimas Nr. 261 „Dėl Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos ir 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo“ (su pakeitimais), aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. D1-533/B1-310 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“, aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. D1-622 „Dėl saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, aplinkos ministro 2006 m. vasario 3 d. įsakymas „Dėl reikalavimų dokumentų blankų formų spausdinimui ir dokumentų blankų formų patvirtinimo“ Nr. D1-69.

Komisijos reglamento (EB) Nr. 865/2006 8 straipsnis nustato dokumentų išdavimą ir naudojimą laikantis šio reglamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97, ypač pastarojo Reglamento 11 straipsnio 1–4 dalių nuostatų bei vadovaujantis juose nustatytomis sąlygomis. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 8 straipsnis nustato laukinės faunos ir floros komercinės veiklos kontrolę. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad A priede išvardytų rūšių egzempliorius draudžiama pirkti, siūlyti pirkti, įsigyti komerciniams tikslams, viešai demonstruoti komerciniams tikslams, naudoti pasipelnyti ir prekybai, laikyti pardavimui, siūlyti parduoti arba vežti pardavimui. Tačiau 3 dalyje nustatyta, kad vadovaujantis kitų Bendrijos teisės aktų dėl laukinės faunos ir floros apsaugos reikalavimais, 1 dalyje nurodyti draudimai gali būti netaikomi, ir tam tikslui valstybės narės, kurioje yra egzempliorius, valdymo institucija kiekvienu atskiru atveju išduoda sertifikatą šiems egzemplioriams: a) įgytiems arba įvežtiems į Bendriją iki to laiko, kai egzemplioriams buvo pradėtos taikyti nuostatos dėl Konvencijos I priedėlyje, Reglamento (EEB) Nr. 3626/82 C1 priede arba A priede išvardytų rūšių; b) perdirbtiems egzemplioriams, įgytiems daugiau kaip prieš 50 metų; c) įvežtiems į Bendriją laikantis šio reglamento nuostatų ir skirtų naudoti tikslams, kurie nekelia šių rūšių išnykimo pavojaus; d) nelaisvėje gimusiems ir išaugintiems gyvūnų egzemplioriams arba dirbtinai padaugintiems augalų egzemplioriams, jų dalims arba jų dirbiniams; f) išskirtinėmis aplinkybėmis reikalingiems mokslo pažangai arba svarbiems biomedicininiams tikslams, vadovaujantis 1986 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyva 86/609/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga, suderinimo (1), jei pasitvirtina, kad šios rūšys yra vienintelės tinkamos tam tikslui ir, jei tai nėra nelaisvėje gimusių ir išaugintų rūšių egzemplioriai; g) skirtiems veisti arba dauginti, o tai leis apsaugoti šias rūšis; h) skirtiems tyrimams arba švietimui, kurių tikslas – šių rūšių išsaugojimas. Taigi Tarybos reglamento A priede išvardytų rūšių egzempliorius draudžiama pirkti, siūlyti pirkti, įsigyti komerciniams tikslams, viešai demonstruoti komerciniais tikslais, naudoti pasipelnymui ir prekybai, laikyti pardavimui, siūlyti parduoti arba vežti pardavimui. Nurodyti draudimai gali būti netaikomi, ir tam tikslui valstybės narės, kurioje yra egzempliorius, valdymo institucija kiekvienu atskiru atveju išduoda sertifikatą šiems egzemplioriams. Ursus arctus rūšies individas nurodytas Tarybos reglamento A priede, todėl E. L., turėdamas Ursus arctos rūšies individą (rudasis lokys, rudoji meška – pagal 2010 m. liepos 22 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 709/2010, kuriuo iš dalies pakeistas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97) ir viešai jį demonstruodamas komerciniais tikslais, turėtų turėti Agentūros išduotą leidimą.

Tačiau byloje yra pakankamai įrodymų, kad E. L. rudąją mešką įsigijo dar 2004 m., t. y. iki Lietuvos Respublikoje buvo pradėti taikyti anksčiau minėti Reglamentai ir Direktyvos (įgytiems arba įvežtiems į Bendriją iki to laiko, kai egzemplioriams buvo pradėtos taikyti nuostatos dėl Konvencijos I priedėlyje, Reglamento (EEB) Nr. 3626/82 C1 priede arba A priede išvardytų rūšių).

E. L. kaltinamas pažeidęs Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 12.2 p. Minėtas punktas nurodo, kad draudžiama asmenims nelaisvėje laikyti visų rūšių laukinius gyvūnus, nurodytus Draudžiamų laikyti nelaisvėje laukinių gyvūnų rūšių sąraše (Taisyklių 2 priedas), išskyrus atvejus, kai šie gyvūnai yra teisėtai įgyti iki 2009 m. rugsėjo 1 d. (krokodilai – iki Taisyklių įsigaliojimo dienos), arba jie laikomi mokslo ir mokymo įstaigose ar zoologijos soduose, turinčiuose išduotą leidimą įkurti zoologijos sodą, nurodytą Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos apraše, arba buvo laikinai paimti globos tikslais vadovaujantis Laukinės gyvūnijos įstatymu. Pagal Draudžiamų laikyti nelaisvėje laukinių gyvūnų rūšių sąrašo 7 p. rudoji meška nėra įtraukta į šį sąrašą, todėl ją galima laikyti, tai reiškia, kad dėl meškos laikymo net negali būti tokio pažeidimo. Į šį sąrašą yra įtrauktas paprastasis meškėnas (10 p.). Tačiau jį laikyti nelaisvėje nėra draudžiama tuo atveju, jei jis teisėtai įsigytas iki 2009-09-01. Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2004-05-27) 3 p. išvardija, kad Teisėtą gyvūnų, jų dalių ir gaminių iš jų įsigijimą Lietuvos Respublikoje bei jų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo i Lietuvos Respubliką aplinkybes) patvirtinantys dokumentai yra: 3.5. p. – pirkimo ir pardavimo dokumentai su tiksliai nurodytais įsigytų gyvūnų, jų dalių ir gaminių iš jų kilme, rūšimis, požymiais bei kiekiu; 3.9. kiti teisės aktų nustatyti dokumentai; 3.3. p. – laisvos formos veisimą nelaisvėje patvirtinančios pažymos ar aktai, išduoti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento padalinio – nelaisvėje išveistiems gyvūnams, nenurodytiems šių Taisyklių 6.2 punkte (nurodytų Tarybos Reglamento (EB) Nr. 338/97 A-D prieduose, kurie šio reglamento nustatyta tvarka keičiami ir papildomi Europos Komisijos). Paprastieji meškėnai nėra įtraukti į minėto reglamento nurodytus priedus, todėl jų veisimo nelaisvėje iki 2009-09-01 nereikėjo netgi patvirtinti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento padalinio pažyma ar aktu, o užtekdavo turėti leidimą laikyti ir veisti nelaisvėje gyvūnus ir apie tai kiekvienais metais pranešti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui, tai būdavo dokumentas, patvirtinantis apie gyvūno išveisimą nelaisvėje, t. y. jo teisėtą įgijimą patvirtinantis dokumentas (Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklės, redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-10-19 iki 2008-01-16, tai numatė 8 ir 18 p. p., o redakcijoje, galiojusioje nuo 2008-01-16 iki 2011-07-12, tai numatė 10 ir 25 pap.). E. L. turėjo tokį leidimą, kuris buvo išduotas 2003-01-27 ketveriems metams, vėliau buvo išduotas leidimas steigti zoologijos sodą, galiojęs nuo 2006-10-27 iki 2010-10-27. Be to, meškėnus leidžiama laikyti zoologijos soduose, turinčiuose išduotą leidimą įkurti zoologijos sodą, nurodytą Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos apraše. Remiantis Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašo 15. p. nuostatomis laikytina, kad leidimas įkurti zoologijos sodą E. L. yra išduotas nuo 2013-09-15. Tai reiškia, kad patikrinimo metu E. L. turėjo teisę laikyti meškėnus.

Be to, pagal Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 4 p. (redakcija, galiojusi nuo 2004-05-27 iki 2011-10-27) Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje ir eksponavimo, siekiant gauti pajamų, tvarką nustatė ir Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklės, kurių (redakcija, galiojusi nuo 2008-01-16 iki 2011-07-12) 5 p. numatė, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, norintys voljeruose, aptvaruose ar kituose statiniuose laikyti laukinius gyvūnus, privalo pagal numatomą aptvaro, voljero ar kito statinio steigimo vietą gauti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (toliau – Leidimas). Pagal tų pačių taisyklių 10 p. aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose numatomų laikyti laukinių gyvūnų laikymo tikslai (veisimas, eksponavimas ir pan.) įrašomi į Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamento išduotą Leidimą. Remiantis šių Taisyklių 12 p. jis būdavo išduodamas neterminuotai. E. L. toks leidimas buvo išduotas 2010-12-06 ir yra neterminuotas bei galiojantis. Jame yra nurodyta, kad leidžiama laikyti gyvūnus eksponavimo tikslais, iš jų ir mešką, ir meškėnus, tai reiškia, kad patikrinimo metu E. L. turėjo teisę laikyti ir mešką, ir meškėnus, ir tai nėra Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių pažeidimas. Todėl nėra Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 12.2 p. pažeidimo.

E. L. kaltinamas pažeidęs Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo 50 p., kuris numato, kad draudžiama laikyti, vežti, dovanoti ir prekiauti ar kitaip naudoti nepažymėtu šios Tvarkos aprašo 48–49 punktuose nurodytais būdais gyvūnus. Pagal šio aprašo 46. p. žymėti privaloma visus nelaisvėje laikomus saugomus gyvūnus, įrašytus į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos I ir II priedus ir 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 „Dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą“ A, B, C priedus. Rudoji meška laikoma saugomu gyvūnu, nes įtraukta į Konvencijos II priedą ir Reglamento A priedą. Remiantis aprašo 49 p. kiti gyvi saugomų rūšių gyvūnai, išskyrus paukščius, ženklinami ISO standartus 11784:1996(E) ir 11785:1996(E) atitinkančiomis, nepakeičiamomis mikroschemomis su originaliais įrašais arba, jei toks būdas dėl konkrečios rūšies gyvūno fizinių ir elgesio ypatumų negali būti taikomas, šie gyvūnai žymimi žiedais, juostelėmis, etiketėmis, tatuiruotėmis su originaliais įrašais ir panašiais žymekliais arba atpažįstami bet kuriais kitais tinkamais būdais. Saugomų rūšių gyvūnų ženklinimas ženklu neturi trukdyti gyvūnui laisvai judėti, tenkinti fiziologinius poreikius ar kitaip jam kenkti. Ženklinti saugomų rūšių gyvūnus galima tik konkrečiai kiekvienai gyvūnų grupei ar rūšiai ženklinti pritaikytomis priemonėmis. Gyvūnų gaudymo ir ženklinimo priemonės, būdai, metodai privalo būti pagrįsti gyvūnų biologijos ir ekologijos ypatumais, būti jiems nekenksmingi, netraumuoti bei sukelti kuo mažesnį stresą. Remiantis Aprašo 54. p. jei saugomo gyvūno fizinės savybės ar amžius neleidžia saugiai taikyti nė vieno žymėjimo būdo, regiono Aplinkos apsaugos departamentas išduoda atskirą pažymą šiam egzemplioriui. Pažymoje nurodoma savininko vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinės, gyvūno rūšis, dėl kokios priežasties gyvūnas negali būti pažymėtas, pažymos galiojimo laikas, pažymos išdavimo data. Jei gyvūno neįmanoma saugiai pažymėti viso jo gyvenimo metu, pažyma šiam gyvūnui išduodama iki jo nugaišimo. Norėdamas gauti šią pažymą, regiono Aplinkos apsaugos departamentui saugomo gyvūno savininkas privalo pateikti veterinarijos specialisto raštišką patvirtinimą apie esamą atvejį. Toks specialisto patvirtinimas buvo išduotas dar iki Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo įsigaliojimo dienos, apie tai buvo informuotas regiono aplinkos apsaugos departamentas, tačiau tuo metu dar negaliojo šis aprašas, todėl atskiros pažymos apie tai nebuvo išdavinėjamos ir nebuvo privalomos, o paženklinimą vykdė tik valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, vadovaudamosi LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007-03-16 įsakymu Nr. Bl-306. Kadangi E. L. turėjo tuo metu galiojantį patvirtinimą apie negalimumą paženklinti mešką, šio dokumento išdavimo metu papildoma pažyma nebuvo privaloma ir išduodama, tai laikytina, kad nėra Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo 50 p. pažeidimo.

Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarimas, kuriuo E. L. iškelta administracinė byla pagal ATPK 88 str. 5 d. nutraukta, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarimą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.