Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Svetlana Jurgaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarties R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities VPK (toliau – Institucija) viešosios tvarkos skyriaus miesto policijos nuovados tyrėjas R. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. K. už tai, kad ji, kaip baro darbuotoja, 2012-01-27 apie 213.35 val. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ mini bare „(duomenys neskelbtini)“ pardavė alkoholinius gėrimus išsinešti po 22.00 val. pil. G. P., 1 butelį alaus „Tauro tradicinis“ 6 proc., nurodydamas, kad tokiu būdu R. K. pažeidė 1995-04-18 Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 str. 3d. 12p., tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 164 str. 2d.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. K. atžvilgiu nutraukta, nesant pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 164 str. 2 d., sudėties. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, jog LR Alkoholio kontrolės įstatymo (kurio pagrindu atsiranda atsakomybė pagal ATPK 164 str. 2 d.) 34 str. nustato išimtis, kuomet už šio Įstatymo pažeidimus atsakomybė kyla ne fiziniams, o juridiniams asmenims, t.y. pastariesiems yra taikomos ekonominės sankcijos, todėl ekonominė sankcija už Įstatymo 18 str. 3d. 12p. pažeidimą yra numatyta juridiniam asmeniui ir tokios bylos nagrinėjamos šio Įstatymo 35- 39 str. nustatyta tvarka.

Institucija skundžia apylinkės teismo nutartį ir prašo ją panaikinti, administracinę bylą grąžinti iš naujo tirti įgaliotai institucijai. Skunde nurodoma, jog kad teismas netinkamai įvertino įvykio faktines aplinkybes, neteisingai taikė materialias teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Iš medžiagos matyti, kad UAB „Savas kalnas“ turėjo licenciją Nr. 521, kurioje nurodyta, kad leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais ir alumi, nustatant prekybos būdą „gerti ten pat". UAB „Savas kalnas“ savininkė L. B. turėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų, kad pirkėjai negalėtų išsinešti alkoholinių gėrimų ir už tai įmonei taikytinos ekonominės sankcijos. Tačiau Įstatymo reikalavimus savo veika pažeidė ir baro darbuotoja R. K., kaip fizinis asmuo, parduodama alkoholinius gėrimus išsinešti po 22 val. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad ji pažeidė ATPK 164 str. 2 d. Apelianto teigimu, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą pažeidė ne tik įmonės savininkas, atstovaujantis juridinį asmenį, ir baro darbuotoja, kaip fizinis asmuo. Įstatymo 33 str. 1 d. numato, kad fiziniams asmenims už šio įstatymo pažeidimus taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė, o pagal šio įstatymo 34 str. taikomos ekonominės sankcijos juridiniams asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis naikintina. R. K. administracinio teisės pažeidimo byla perduotina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ATPK 164 str. 2d. įstatymo norma, numatanti atsakomybę už alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) pardavimą prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse nesilaikant leidime nurodytų apribojimų, yra blanketinė ir ji šiuo atveju nukreipia į Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. numatytus pažeidimus, kuris draudžia prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, išskyrus viešojo maitinimo vietas, turinčias licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniams gėrimams, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Teismas, vertindamas minėto įstatymo 33 str. 1d. bei 34 str. nuostatas, padarė išvadą, jog įstatymas nustato išimtis, kuomet už šio įstatymo pažeidimus atsakomybė kyla ne fiziniams, o juridiniams asmenims, t.y. pastariesiems yra taikomos ekonominės sankcijos ir konstatavo, kad šiuo nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas fizinis asmuo – R. K., nėra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas.

Su tokiomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 33 straipsnis reglamentuoja administracinės atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus taikymo tvarką ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog fiziniams asmenims už šio Įstatymo pažeidimus taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė.

Šio įstatymo 34 straipsnis reglamentuoja ekonominių sankcijų už įstatymo pažeidimus taikymo tvarką ir jo 3 dalyje numato už šio Įstatymo 18 str. 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonėms taikytinas ekonomines sankcijas – jos gali būti baudžiamos nuo 500 litų iki 2000 litų bauda.

Iš pacituotų įstatymo normų akivaizdu, kad šie du straipsniai už jame išdėstytų reikalavimų bei draudimų pažeidimus numato skirtingus atsakomybėn trauktinus subjektus bei skirtingą jų patraukimo atsakomybėn procedūrą – 33 str. numato administracinės atsakomybės fiziniams asmenims, o 34 str. - ekonominių sankcijų juridiniams asmenims taikymo tvarką. Įstatyme nėra jokių nuorodų į tai, kad atsakomybė pagal minėtus straipsnius yra išimtinė ar alternatyvi ir kad 34 str. nustato išimtis, kuomet už šio įstatymo pažeidimus atsakomybė kyla ne fiziniams, o tik juridiniams asmenims, kaip teigiama skundžiamoje nutartyje. Darytina išvada, jog byloje nustatytais veiksmais Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą pažeidė ir įmonės savininkas, atstovaujantis juridinį asmenį, ir baro darbuotoja, kaip fizinis asmuo. Taigi, teismas netinkamai interpretavo įstatymo normas, dėl ko padarė klaidingą išvadą ir priėmė neteisėtą sprendimą, dėl ko skundžiama nutartis naikintina.

Skundą nagrinėjančio teismo manymu, R. K. padaryti veiksmai atitinka ATPK 164 str. 2 d. požymius, tačiau teismui priėmus sprendimą administracinę teiseną nutraukti dėl jos, kaip fizinio asmens, nebuvimo šio administracinio teisės pažeidimo subjektu, nebuvo tiriami bei vertinami surinkti įrodymai R. K. kaltei pagrįsti ar paneigti, nesiaiškintos kitos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismui neišsiaiškinus visų reikšmingų bylos aplinkybių, neišanalizavus visų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjas

nutarė:

Institucijos apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimą panaikinti ir R. K. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.