Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo pareiškėjo A. M. ( toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-21579-2024, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimto sprendimo esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu A. M. (toliau – ir Pareiškėjas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 488 straipsnio 2 dalį paskirta 200 Eur už tai, kad jis nuo 2024 m. liepos 7 d. 00 val. 01 min. iki 2024 m. liepos 7 d. 06 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) nakties metu savo bute triukšmavo, rėkavo, mėtė daiktus ir tokiu būdu trikdė gyventojų ramybę.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2024 m. rugpjūčio 29 d. gautas pareiškėjo A. M. skundas, kuris priimtas nagrinėti.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

5. Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai, todėl skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir byla grąžintina Institucijai tyrimui atlikti.

6. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-382-606/2018).

7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

8. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Kaip matyti, šis straipsnis numato pareigą įgaliotam institucijos pareigūnui, atliekančiam administracinio nusižengimo tyrimą, imtis visų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

5. Nagrinėjamuoju atveju A. M. ginčija padaręs administracinį nusižengimą, o kaimynų iškvietimą grindžia tarp jų vis besitęsiančiais konfliktais. ANK 488 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų eurų. Pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kuris ANK 488 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusižengimą, padaro pakartotinai. ANK 488 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nusižengimas užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki keturių šimtų eurų. A. M. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2024 m. liepos 7 d. 00 val. 01 min. iki 2024 m. liepos 7 d. 06 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) nakties metu savo bute triukšmavo, rėkavo, mėtė daiktus ir tokiu būdu trikdė gyventojų ramybę.

9. Iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. liepos 23 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 57-ANR_P-801-2024. Protokole A. M. yra pasirašęs, kad su pažeidimu sutinka, gailisi ir į bylos nagrinėjimą neatvyks, prašo sprendimą atsiųsti el. paštu. Teismo posėdžio metu Pareiškėjas nurodė protokolo neskaitęs ir ketinęs dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, jei jam būtų tinkamai pranešta apie vietą ir laiką. Pareiškėjas paaiškino, kad kaimyno ir jo santykiai yra konfliktiški, tačiau administracinio nusižengimo sudėtis buvo nustatyta gavus pranešimą apie (duomenys neskelbtini) nakties metu keliamą triukšmą. Skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kokiais duomenimis Institucija rėmėsi bei nustatė ANK 488 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą administracinio nusižengimo sudėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad Institucijos pateiktame atsiliepime nurodyta, jog norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti nustatomos ne tik garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis, bet ir, pavyzdžiui, liudytojų parodymais. Taigi, nors byloje yra O. R. kreipimasis, kuriame nurodytos nagrinėjimo įvykio aplinkybės, į Lietuvos Respublikos Prezidentą, tačiau ir iš šio kreipimosi matyti, kad santykiai tarp Pareiškėjo ir O. R. yra priešiški, taigi, norint visapusiškai ištirti administracinį nusižengimą, nagrinėjamuoju atveju vien kreipimosi ir ankstesnių Pareiškėjo baustumų, nepakanka nustatant administracinio nusižengimo sudėtį.

10. ANK 593 straipsnis nustato, jog administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti šiuos veiksmus: apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus.

11. Nagrinėjamu atveju matyti, jog skundžiamas nutarimas priimtas remiantis O. R. kreipimusi, kuriame nurodytos nagrinėjimo įvykio aplinkybės, į Lietuvos Respublikos Prezidentą. Tačiau atliekant nusižengimo tyrimą O. R. nebuvo apklaustas. Kaip matyti iš Pareiškėjo skundo ir paaiškinimų bute buvo ir Pareiškėjo brolis, tačiau administracinio nusižengimo tyrimo metu jis apklaustas nebuvo. Be to, pažymėtina, kad O. R. nurodo, kad triukšmą kėlė broliai M., o šiuo atveju Institucija administracinėn atsakomybėn patraukė tik A. M.. Nors pati Institucija atsiliepime nurodo, jog viešosios rimties trikdymo nusižengimo įrodinėjimas galimas ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojo parodymais, tačiau pažymėtina, jog atliekant nusižengimo tyrimą nebuvo apklaustas nei vienas liudytojas, kaip minėta net ir pats skundą pateikęs O. R.. Iš O. R. skundo Lietuvos Respublikos Prezidentui matyti, jog O. R. bute buvo giminaičiai, kuriems taip pat buvo trukdoma ilsėtis, tačiau atliekant nusižengimo tyrimą minėti asmenys nebuvo apklausti. Matyti, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai, buvo remtasi tik minėtu kreipimusi bei paties asmens prisipažinimu, tačiau pažymėtina, jog atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai nėra vienintelis įrodymų šaltinis administracinio nusižengimo byloje ir tai, kad asmuo kaltę pripažino, neatleidžia ne teismo tvarką bylą nagrinėjančios institucijos nuo pareigos tinkamai ištirti ir įvertinti visus byloje surinktus įrodymus (Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-297-966/2023). Taigi, nagrinėjamuoju atveju vien Pareiškėjo prisipažinimo neužtenka, būtina administracinio nusižengimo sudėtį nustatyti surinktais objektyviais įrodymais. Kaip matyti iš Pareiškėjui pateikto kaltinimo, Institucija yra nurodžiusi konkretaus administracinio nusižengimo laiką ir vietą, tačiau kokiais duomenimis šie duomenys buvo nustatyti lieka neaišku, kadangi ir O. R. kreipimesi tokių duomenų nėra. Be to, byloje nebuvo tirta ir aiškintasi ar kiti namo gyventojai tą naktį girdėjo triukšmą.

12. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad išnagrinėjęs bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš sprendimų. To paties straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, Pareiškėjo pateikto skundo motyvus bei teismo posėdžio metu išsakytą poziciją, nustatė aplinkybes, kurios sudaro pagrindą skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai trūkumams šalinti. Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo tyrimas atliktas neišsamiai, nes jo atlikimo metu nebuvo išnaudotos visos galimos priemonės administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

A. M. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo medžiagą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui, atlikusiam administracinio nusižengimo tyrimą, tirti iš naujo.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.