- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-25
- Bylos Nr.
- ATP-263-511/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-15-3-00196-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eligijus Gladutis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eligijus Gladutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. D. skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014-04-17 nutarimo, kuriuo V. D. už Lietuvos Respublikos ATPK 188⁴ str. 1 d. paskirta 500 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Biržų rajono apylinkės teismo 2014-04-17 nutarimu V. D. už ATPK 188⁴ str. 1 d. paskirta 500 Lt bauda. Skundžiamu teismo nutarimu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) V. D. iki 2013 m. gruodžio 1 d. neįvykdė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos reikalavimo 2013-09-24 Nr. RP-22 kultūros paveldo objekte – (duomenys neskelbtini), t.y. nesiėmė priemonių dėl kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini), apsaugos nuo neigiamo aplinkos poveikio ir pastato fizinio stabilumo užtikrinimo, atsiradusių defektų pašalinimo, nepavedė atsakingiems asmenims pašalinti (duomenys neskelbtini) buv. dvaro sodybos fragmentų (u.k. (duomenys neskelbtini)) rūmų (u.k. (duomenys neskelbtini)) pastato avarinę būklę įrengiant būtinas laikinas apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Pažeidėjas V. D. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2014-04-17 nutarimą ir įvertinant, kad administracinės nuobaudos tikslai būtų pilnai pasiekti paskyrus jam administracinę nuobaudą – įspėjimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskirti jam mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali ar paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu duotų parodymų nekeičia ir jų neišsigina, juos patvirtina, tačiau mano, kad bylos nagrinėjimo metu ir skirdamas nuobaudą teismas nepakankamai įsigilino ir įvertino aplinkybes, dėl kurių nebuvo įvykdytas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio reikalavimas (toliau – KPD padalinys). Apeliantas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo, biudžetinė įstaiga, o ne pelno siekianti organizacija, pati pinigų neuždirba, yra pilnai finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Šiai dienai savivaldybė iš valstybės biudžeto yra negavusi virš 1 (vieno) milijono litų planuotų gauti pajamų. Analogiška biudžetinė įstaiga yra Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, tačiau galiojantys įstatymai suteikia jam (jo pareigūnams) atitinkamos apimties kontrolės funkcijas.
Apelianto manymu, teismas nepakankamai atsižvelgė į aplinkybes, kad KPD padalinio reikalavimas, nors formaliai yra ir teisėtas ir pagrįstas, tačiau yra labiau ar beveik pilna apimtimi grynai formalaus pobūdžio. Kultūros paveldo objektas – (duomenys neskelbtini) buv. dvaro sodybos fragmentų rūmų pastatas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei perduotas 1999 m. KPD padalinio reikalavimo, už kurio tinkamą nevykdymą jam paskirta administracinė nuobauda, esmė – tai, kad jis, kaip (duomenys neskelbtini), nesiėmė pakankamai priemonių dėl kultūros paveldo objekto (duomenys neskelbtini) buv. dvaro sodybos fragmentų rūmų pastato apsaugos nuo neigiamo aplinkos poveikio ir pastato fizinio stabilumo užtikrinimo. Apeliantas pažymi, kad Savivaldybės administracija pagal savo išgales dalį KPD padalinio reikalavimų įvykdė, kas atsispindi ir skundžiamame nutarime. Tačiau Savivaldybės administracija, esant aukščiau aprašytai (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės finansinei padėčiai, kai iš valstybės biudžeto yra negauta daugiau kaip 1 milijonas planuotų gauti pajamų, negali skirti 81 tūkstančio litų faktiškai griūvančio ar beveik sugriuvusio pastato stogo remontui, kadangi nėra jokios garantijos, kad uždengus stogą pats pastatas nesugrius su visu uždėtu nauju stogu. Atkreiptinas dėmesys, kad pastato atkūrimas perspektyvos neturi, nes pastatas yra šalia didžiulės UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyvulių skerdyklos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad prieš 17 metų, 1997 metais, dvaro pastato tebuvo likę 20 procentų, tai dabar tas procentas dar mažesnis, ką patvirtina prie skundo pridėti priedai. Visos šios aplinkybės KPD padaliniui yra žinomos, jų neginčija nė viena bylos šalis.
Pažymėtina, kad esant aptartai finansinei padėčiai, kai valstybė neišgali laiku ir tinkamai vykdyti savo finansinių įsipareigojimų savivaldybei, dėl ko savivaldybės biudžete yra didelis lėšų trūkumas, turimus piniginius išteklius savivaldybė naudoja taip, kad pirmesne tvarka pinigai būtų skiriami tam, kam jie labiau reikalingi – socialiai pažeidžiamiausiai žmonių (savivaldybės gyventojų) grupei socialinėms pašalpoms ir kitoms išmokoms, savivaldybės įsipareigojimams, kylantiems iš Europos Sąjungos ir kitų institucijų remiamų projektų dengti, savivaldybės ikimokyklinio ugdymo, švietimo ir gydymo įstaigų įsiskolinimams ir įsipareigojimams dengti bei šias įstaigas išlaikyti, kompensacijoms už šildymą ir karštą vandenį ir kt. Apeliantas mano, kad nagrinėjant bylą ir skiriant nuobaudą į tai nebuvo pakankamai atsižvelgta, o vadovautasi nors formaliai ir teisėtu bei pagrįstu, tačiau iš esmės absoliučiai formalaus pobūdžio reikalavimu. Apelianto manymu, pirmiausia turi būti rūpinamasi ir atsižvelgiama į žmonių gyvenimo sąlygas, jų gerovę ar nepriteklius, o tik paskui, kai nebėra šių problemų, rūpinamasi beveik sugriuvusiais pastatais, faktiškai nebeturinčiais nei išliekamosios, nei atstatomosios, nei jokios kitos vertės.
Skunde nurodoma, kad 2014-05-14 Kultūros paveldo departamente vykusiame posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) dvaro. Nutarta sudaryti komisiją, kuri iš naujo įvertintų (duomenys neskelbtini) dvaro situaciją ir dabartinę jo būklę bei pasiūlytų variantus dėl pastato išsaugojimo galimybių. Iš to seka, kad galimai netolimoje ateityje šiame skunde minimo pastato paskirtis keisis ir ateityje jis bus nugriautas ar bent jau išbrauktas iš Kultūros vertybių registro.
Šalies argumentai
Apelianto manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad nesukelta neigiamų pasekmių, nepadaryta žalos žmonių gyvybei ar sveikatai, į jo asmenybę ir nebaustumą administracinėmis nuobaudomis, į kitas atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nebuvimą sunkinančių aplinkybių, įvertinant administracinių nuobaudų paskirtį administracinės nuobaudos jo atveju tikslai būtų pilnai pasiekti, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskiriant jam mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskiriant administracinės nuobaudos.
Atsiliepimas
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinis padalinys (toliau vadinama institucija) atsiliepimu į V. D. apeliacinį skundą prašo pastarojo skundo netenkinti. Mano, kad teismas tinkamai ir objektyviai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus bei su šia byla susijusias aplinkybes, procesines normas taikė tinkamai, visiškai pagrįstai pripažino, kad V. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, jo kaltė įrodyta, padaryta veika atitinka ATPK 188⁴ straipsnio 1 dalies dispoziciją. Taip pat teigia, kad teismas visiškai pagrįstai V. D. skyrė administracinę nuobaudą – minimalią baudą laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, todėl naikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2014-04-17 nutarimo nėra jokio pagrindo. Pažymi, kad apeliantas nepateikė naujų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių suabejoti teismo sprendimo pagrįstumu. Apeliantas iš esmės apeliuoja į aplinkybes, nesusijusias su administraciniu teisės pažeidimu. Kultūros paveldo departamentas nėra priėmęs jokio sprendimo dėl kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini) buv. dvaro sodybos fragmentų rūmų pastato apsaugos netaikymo, o (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei pareiga išsaugoti statinį tenka pagal LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalį. Priešingai, nei teigia apeliantas, Kultūros paveldo departamentas ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merė sutarė, jog bus sudaryta komisija spręsti kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini) buv. dvaro sodybos fragmentų išsaugojimo, o ne sunaikinamo, klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
V. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 188⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Šioje teisės normoje numatyta, kad kliudymas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareigūnams lankyti, apžiūrėti, tikrinti, fiksuoti kultūros vertybes, nepateikimas pareigūnams dokumentų, susijusių su kultūros vertybėmis, ar jų nuslėpimas, klaidingų žinių suteikimas, taip pat Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą piliečiams iki 1 000 Lt ir pareigūnams – nuo 500 iki 2 000 Lt.
Apeliantas iš esmės neginčija administraciniame kaltinime nurodytų aplinkybių, tai yra kad būdamas atsakingu pareigūnu neįvykdė Kultūros paveldo departamento reikalavimo 2013-09-24 Nr. RP-22 kultūros paveldo objekte – (duomenys neskelbtini) buv. dvaro sodybos fragmentų rūmų pastate, (duomenys neskelbtini), tačiau skunde teigia apie pastarųjų reikalavimų formalų pobūdį bei nurodo, jo manymu, reikalavimų neįvykdymą pateisinančias priežastis. Apelianto teigimu, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei negavus iš valstybės biudžeto virš 1 (vieno) milijono litų planuotų gauti pajamų, savivaldybės administracija negalėjo skirti 81 tūkstančio litų faktiškai griūvančio ar beveik sugriuvusio pastato stogo remontui, kuomet pinigai labiau reikalingi kitoms reikmėms – socialiai savivaldybės gyventojų socialinėms pašalpoms ir kitoms išmokoms, savivaldybės įsipareigojimams, kylantiems iš Europos Sąjungos ir kitų institucijų remiamų projektų dengti, savivaldybės ikimokyklinio ugdymo, švietimo ir gydymo įstaigų įsiskolinimams ir įsipareigojimams dengti bei šias įstaigas išlaikyti ir kt.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad šios priežastys yra svarbios, tačiau nepašalina atsakomybės už Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, bet į jas atsižvelgtina skiriant administracinę nuobaudą.
Nors apeliantui paskirta minimali ATPK 188⁴ str. 1 d. sankcijoje pareigūnui numatyta nuobauda – 500 Lt bauda, tačiau pažeidėjas nesutinka su ja ir prašo ją švelninti atsižvelgiant į administracinių nuobaudų paskirtį, padaryto teisės pažeidimo pobūdį, priežastis, žalos žmonių gyvybei ar sveikatai nebuvimą, į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, jog teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011; 2AT-8-2013). Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas (Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-29-2013 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į visas byloje nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nors V. D. už nusižengimą paskirta minimalaus dydžio ATPK 188⁴ str. 1 d. nustatyta nuobauda, tačiau ji nėra teisinga bei proporcinga.
Šioje byloje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 188⁴ str. 1 d., apylinkės teismas nenustatė V. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (4-7 b.l.), 2014-03-17 V. D. paaiškinimo (8-9 b.l.), teismo posėdžio protokolo (98-100 b.l.), apeliacinio skundo matyti, kad V. D. nuo pat pradžių pripažino esmines pažeidimo aplinkybes, dėl pažeidimo gailėjosi, todėl tai pripažįstama D. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 p.).
Taip pat apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, jog iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (30-31 b.l.), fotonuotraukų (67-74 b.l.) bei kitos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad administraciniame kaltinime nurodytas kultūros paveldo pastatas yra avarinės būklės. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas, būdamas (duomenys neskelbtini), nors iki galo visiškai neįvykdė Kultūros paveldo departamento reikalavimų, tačiau šių reikalavimų atžvilgiu nebuvo pasyvus, jų neignoravo, ėmėsi nors ir nepakankamų, bet tam tikrų priemonių reikalavimų vykdymui. Tai yra buvo atlikti tam tikri reikalavime nurodyti veiksmai – užsandarintos atviros langų ir durų angos, išvalyta bei nušienauta teritorija, sutvirtinta rūmų pastato pietinės dalies vakarinio fasado siena (41, 85-86 b.l.), svarstyta bei imtasi veiksmų dėl galimo administraciniame kaltinime nurodyto kultūros paveldo pastato perkėlimo, išardymo (24-25, 48, 53, 65 b.l.). Šios aplinkybės patvirtina apelianto siekį pagal turimus išteklius įvykdyti bent dalį Kultūros paveldo departamento reikalavimų.
Atsižvelgiant į aktyvius V. D. veiksmus siekiant įgyvendinti Kultūros paveldo departamento reikalavimus, taip pat jo teigiamą asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, institucijos reikalavimo nevisišką įvykdymą sąlygojusias priežastis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismo paskirta minimali nuobauda – 500 Lt bauda negalėtų būti vertinama kaip teisingas ir proporcingas padaryto teisės pažeidimo pavojingumui nubaudimas. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad atsižvelgus į byloje nustatytą situaciją, skiriant nuobaudą pagal ATPK 188⁴ str. 1 d. V. D. atžvilgiu taikytinas ATPK 30¹ str. ir jam skirtina švelnesnė nuobauda nei ATPK 188⁴ str. 1 d. sankcijoje numatytoji.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sušvelninta atsakomybė, atsižvelgus į V. D. asmenybę ir byloje nustatytas aplinkybes, yra pakankamai efektyvi administracinės nuobaudos keliamiems tikslams ir prevencijai įgyvendinti (ATPK 20 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 6 p., teismas,
NUTARIA:
Vadovaujantis ATPK 30¹ str. 1 d. V. D. už ATPK 188⁴ str. 1 d. paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Ši nutartis neskundžiama.