Utenos apylinkės teismo sprendimas, 2-64-420/2019

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-09-30
Bylos Nr.: 2-64-420/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-54-3-00212-2018-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vladimiras Kurasovas
Ieškovas: J. B.
Atsakovas: D. L.
Advokatai: Inga Maskoliūnaitė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2-64-420/2019Proceso Nr. 2-54-3-00212-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 30 d.Zarasai

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas,sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei,dalyvaujant ieškovui J. B.,atsakovei D. L., jos atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei,

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities skyriaus atstovei Neringai Jefimovienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei D. L., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, taip pat pagal atsakovės D. L. priešieškinį J. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo.

Teismas, nagrinėdamas bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo nustatyti nepilnamečio vaiko A. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą iki vaiko pilnametystės su ieškovu, nustatyti atsakovės bendravimo tvarką su sūnumi, priteisti iš atsakovės periodinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 100 Eur kas mėnesį. Ieškinyje nurodė, kad šalys turi nepilnametį vaiką A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Šalys su vaiku iki 2017-10-19 gyveno kartu adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2017 metų spalio mėnesio ieškovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nes atsakovė turi kitą sugyventinį. Ieškovas įsigijo nuosavą būstą, vieno kambario butą adresu (duomenys neskelbtini), ir persikraustė į jį su nepilnamečiu vaiku A. B. gyventi. Vaikas didžiąją laiko dalį praleidžia ieškovo namuose, vaikas pageidauja gyventi ieškovo namuose.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su ieškovu, nes toks teismo sprendimas neatitiktų vaiko interesų. Ieškovas anksčiau yra teistas, ne kartą baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam. Ieškovas vaiko akivaizdoje nepagarbiai kalba apie atsakovę, jos dukrą, motiną. Ieškovas nuteikinėja vaiką prieš atsakovę, menkina jos autoritetą. Vaikui lankantis pas tėvą pastarasis nereikalauja vaiko ruoštis pamokoms, susitvarkyti kambarį ir savo drabužius, be jokių limitų leidžia žiūrėti televizorių ar žaisti kompiuterinius žaidimus. Ieškovė turi geresnes buitines gyvenimo sąlygas, turi nuolatinį darbą ir gauna pastovias pajamas, asmeninės nuosavybės teise valdo 4 kambarių butą, kuriame sūnus A. B. turi savo atskirą kambarį, kuriame gyvena nuo gimimo. Sūnus labai myli savo seserį E., juos sieja artimas ryšys. Tuo tarpu ieškovas turi vieno kambario butą, kuriame nėra deramų sąlygų vaikui gyventi. Ieškovas dirba Visagino mieste pamaininį darbą, tačiau nuo 2017-12-01 geranoriškai nevykdo teismo įsakymo ir jokio išlaikymo vaikui neteikia.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su sūnumi pagal jos pateiktą variantą, priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 170 Eur kas mėnesį. Priešieškinyje nurodė, kad atsakovė su ieškovu nėra susituokę, tačiau iki 2017 m. spalio pabaigos gyveno kartu. Pradėjus gyventi skyrium šalių mažametis sūnus A. liko gyventi su atsakove, kur gyvena nuo gimimo. Pastaruoju metu atsakovė viena juo rūpinasi, užtikrina tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vieną jį išlaiko finansiškai (nuo 2017-12-01 atsakovas neteikia visiškai jokio išlaikymo), atsakovas sūnumi rūpinasi nereguliariai, bendraudamas su sūnumi blogai kalba tiek apie atsakovę, tiek apie atsakovės dukrą E., kuri A. yra sesuo, nuteikinėja vaiką prieš atsakovės mamą, vaikui leidžia maitintis nesveiku maistu, neriboja žaidimo telefonu, būna su vaiku būdamas neblaivus. Ieškovas asmeninės nuosavybės teise valdo 1 kambario butą, šiame bute nėra deramų sąlygų vaikui gyventi. Sūnus yra prasitaręs, kad tuo metu, kai nakvoja tėvo namuose, miega su juo vienoje lovoje po viena antklode. Atsakovė yra sveika, turi nuolatinį darbą, gauna pastovias pajamas, asmeninės nuosavybės teise valdo 4 kambarių butą, neturi jokių žalingų įpročių, nėra teista ar bausta administracine tvarka. Ieškovas dirba, turi nekilnojamojo turto, buvo teistas, ne kartą baustas administracine tvarka, piktnaudžiauja alkoholiu, dirba pamaininį darbą. Šiuo metu su ieškovu nuolat kyla nesutarimų dėl jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi. Ieškovas elgiasi keistai ir neatsakingai – be atsakovės žinios ir sutikimo deklaravo vaiko gyvenamąją vietą savo namuose, nors faktiškai vaikas gyvena su atsakove.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė preliminarią išvadą, kurioje nurodė, kad institucija negali pateikti galutinės išvados dėl J. B. ir D. L. nepilnamečio sūnaus A. B. gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų. Išvadoje nurodė, kad abu tėvai gali sudaryti sūnui A. B. tinkamas vystymosi sąlygas, todėl institucijos nuomone, jei vaikas bus kviečiamas į teismo posėdį ir teisme neišsakys motyvuotos savo nuomonės sprendžiamu klausimu arba kils abejonių dėl vaiko pakankamo brandumo suformuluoti ir išreikšti savo norus ir pažiūras, siūloma šiam klausimui išsiaiškinti vaikui paskirti psichologinę ekspertizę. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, būtina nustatyti konkrečią skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku A. B. tvarką. Institucijos nuomone, išlaikymo suma iš skyrium gyvenančio tėvo ar motinos turi būti ne mažesnė nei 160 Eur.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir jame nurodytus motyvus, prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Papildomai nurodė, jog apklausos metu vaikas išreiškė norą gyventi su ieškovu.

Atsiliepimas

Atsakovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog vaikas apsiprato su esama situacija, gyvena ir nori gyventi su atsakove, ką patvirtina ir ekspertizės aktas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina. Vaikas nori gyventi su motina. Byloje nėra jokių įrodymų, kad vaiko noras prieštarauja jo interesams. Atsakovės prašoma priteisti išlaikymo suma 170,00 Eur ir atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys atmestinas, atsakovės priešieškinis tenkintinas.

Dėl ieškovo ir atsakovės reikalavimo dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras; vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių; kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą; tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo; vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinti tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes.

Paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad šalys turi nepilnametį vaiką – sūnų A. B., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 5, 69). Atsakovė gyvena su nepilnamečiu sūnumi A. B. ir dukra E. atsakovei nuosavybės teise priklausančiame 4 kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 70-71). Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 146-147), jos mėnesio pajamos yra apie 468 Eur. Atsakovė yra neteista, administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 150-151). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, kad abu tėvai gali sudaryti sūnui A. B. tinkamas vystymosi sąlygas (1 t., b. l. 73-78). (duomenys neskelbtini) mokyklos pateiktoje A. B. charakteristikoje nurodoma, kad vaikas į mokyklą ateina švarus ir tvarkingas, turi būtinas mokymo priemones, tik ne visada jas atsineša, namų darbus atlieka nesistemingai, gerai sekasi sportas ir matematika. Vaiko abu tėvai dalyvauja susirinkimuose, klasės veiklose, atsakingai reaguoja į pastabas, bendrauja su klasės mokytoja, rūpinasi vaiko pasiekimais (1 t., b. l. 195).

Ieškovas J. B. dirba Visagino mieste, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 80, 145), jo darbo užmokestis yra apie 700 Eur (1 t., b. l. 7). J. B. darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 112), tačiau J. B. anksčiau ne kartą yra teistas ir baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 98-102, 139-144, 153-154, 160-167, 169-171). Zarasų rajono apylinkės teismo 2015-09-17 teismo įsakymu iš ieškovo J. B. priteista jo sūnaus A. B. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, vaiko turto administratoriumi paskirta jo motina D. L. (1 t., b. l. 72). Ieškovas išlaikymo vaikui A. B. visa apimtimi geranoriškai neteikia, todėl išlaikymas yra išieškomas priverstinai (2 t., b. l. 28).

Tikslu išsiaiškinti su kuriuo iš tėvų nori gyventi vaikas A. B., buvo atlikta jo apklausa teisme dalyvaujant psichologui. Vaikas parodė, kad nori gyventi su tėvu. Tačiau teismo posėdžio metu teismui susidarė įspūdis, kad vaikas yra paveiktas. Šią aplinkybę parvirtino ir apklausoje dalyvavęs psichologas N. O., kuris nurodė, kad bendraujant su vaiku A. B. matyti, kad vaikas, reikšdamas nuomonę dėl apsisprendimo su kuriuo iš tėvų nuolatos gyventi, ją argumentuoja ne savo amžiaus vaikams būdinga leksika, kas leidžia spręsti, jog vaikas šiuo klausimu yra įtakojamas tėvų. Todėl byloje buvo paskirta teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė.

Kaip matyti iš byloje pateikto Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. birželio 12 – liepos 9 teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto išvados, ši išvada patvirtina, jog šalių nepilnametis vaikas A. B. pagal savo amžių ir individualius psichologinius ypatumus yra pajėgus išreikšti savarankišką nuomonę bylai svarbiais klausimais, t. y. savarankiškai pasirinkti, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi. Šis aktas patvirtina, kad bendrieji intelektiniai A. B. gebėjimai atitinka jo amžių. A. B. yra jautrus kitų nuomonei/vertinimams, todėl santykiuose, ypač su bendraamžiais, ne visada jaučiasi saugiai; jis atpažįsta emocijas, tačiau apie savo paties jausmus kalba rezervuotai, subjektyviai sudėtingose situacijose sunkiau sutelkia dėmesį, emociškai užsisklendžia. Ekspertizės metu stebimi ryškėjantys A. B. poreikiai, kurie tampa labiau aktualūs paauglystės laikotarpyje (noras turėti ir reikšti savo nuomonę, kuri nebūtinai sutampa su tėvų požiūriu, noras turėti asmeninę savo erdvę). A. B. yra prisirišęs prie abiejų tėvų – tiek ieškovas, tiek atsakovė vaikui yra vienodai svarbūs, jis reiškia norą palaikyti artimą ryšį su jais abiem. Šiuos įvertinimo rezultatus patvirtina ir tiesioginių vaiko–tėvų sąveikų stebėjimas. A. B. gali išreikšti savarankišką nuomonę bylai svarbiais klausimais. A. B. išreiškia norą gyventi su mama ir bendrauti su tėčiu, atsižvelgus į jo darbo grafiką. Pasirinkimą gyventi su mama A. B. argumentuoja jam svarbiais poreikiais – jis yra prisirišęs ir pripratęs prie vietos ir turi asmeninę savo erdvę (kambarį, kuris paauglystės laikotarpyje tampa ypatingai svarbus). A. B. jaučia, jog vienas ar kitas jo pasirinkimas šioje byloje gali skaudinti vieną iš tėvų, todėl rinkdamasis jis yra labiau linkęs atsiriboti nuo konkretaus asmens ir labiau susikoncentruoja į fizinę aplinką. Nustatyta, jog šiuo (ekspertizės atlikimo) metu A. B. lengviau priima tėvų gyvenimo skyrium faktą, apsipranta su esama situacija, todėl ima drąsiau reikšti savo nuomonę ir galvoti už save, nors tą daryti jam vis dar yra emociškai nelengva (pokalbio sunkiomis jam temomis aktyviai nepalaiko, yra vangesnis, mažiau dėmesingas ir emociškai prislopintas; tėvų tarpusavio ginčuose jis išgyvena lojalumo konfliktą). Kalbėdamas apie tėvų tarpusavio santykius, A. B. atskleidžia ne tik jų nesutarimų priežastis, bet ir jų bandymus įtraukti vaiką į procesą, kurio jis visapusiškai nesupranta, ir kuris jį skaudina emociškai. Toks tėvų elgesys neatitinka A. B. interesų. Šiuo metu A. B. yra svarbu jaustis ramiai, stabiliai, nevaržomai mylėti abu tėvus ir skirti laisvą savo energiją ne balansavimui tarp dėl jo besipykstančių tėvų, o jo raidos tarpsniui aktualiems poreikiams tenkinti (kurti santykius už šeimos ribų, užsiimti jam maloniomis veiklomis, pažinti save). Šiuo metu A. B. psichikos sutrikimų nekonstatuojama. A. B. tėvų skyrybas, konfliktines tėvų situacijas išgyvena kaip stresogeninius, dėl to jam yra tikslinga tęsti psichologinę pagalbą, ypatingai tuo atveju, jei tėvai ir toliau nesutars dėl gyvenamosios jo vietos, bendravimo su vaiku tvarkos (2 t., b. l. 47-53).

Pats vaikas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė norą gyventi su motina, nėra duomenų, kad šis vaiko noras prieštarautų jo interesams. Teismas sutinka su atsakovės išsakyta pozicija, kad vaikas A. B. yra pripratęs prie dabartinės gyvenamosios aplinkos. Šią aplinkybę patvirtina ir teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės aktas. Teismo įsitikinimu, nustačius šalių nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamąją vietą su atsakove, atsakovė sugebės sūnui sudaryti palankias gyvenamosios vietos sąlygas. Teismas neabejoja, kad šalių vaikui panorėjus nuvykti ir pagyventi pas tėtį, atsakovė tam nedarys jokių kliūčių ir sudarys visas sąlygas sūnui lankytis pas tėtį.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina ir tai, kad svarbus ne tik tėvų ir vaiko, bet ir šeimoje augančių vaikų tarpusavio ryšys. Nuo gimimo A. B. augo kartu su vyresne sesute E., vaikas nurodė, jog su seserimi gerai sutaria, kartu žaidžia, vaikų išskyrimas gali neigiamai paveikti vaikų tarpusavio ryšį, emocinę būseną.

Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad A. B. yra prisirišęs prie abiejų tėvų, tiek ieškovas, tiek atsakovė vaikui yra vienodai svarbūs, tačiau atsižvelgus į vaiko nuomonę bei įvertinus ieškovo ir atsakovės buitines gyvenimo sąlygas, charakterių savybes, sugebėjimą prižiūrėti, rūpintis ir auklėti nepilnametį vaiką, šalis charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovė geriau nei ieškovas gali užtikrinti vaiko teisę į saugią aplinką ir geresnes gyvenimo, vystymosi ir tobulėjimo sąlygas. Todėl šalių vaiko A. B. interesus labiau užtikrins jo gyvenamąją vietą nustačius su atsakove D. L..

Dėl šalių reikalavimų dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo

Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato šią abiejų tėvų pareigą. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu.

Šalių nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamoji vieta šiuo teismo sprendimu nustatoma su atsakove, todėl ieškovo reikalavimas priteisti išlaikymą vaikui iš atsakovės atmestinas.

Atsakovė priešieškiniu prašo pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2015-09-17 įsakymu, civilinėje byloje Nr. L2-882-477/2015, priteistą 100 Eur dydžio išlaikymą vaikui ir jį padidinti – priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui 170 Eur dydžio periodinėmis mėnesinėmis išmokomis už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šias išmokas vyriausybės nustatyta tvarka.

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Minimali mėnesinė alga yra tik orientacinis dydis, kurio teismas rekomenduoja laikytis nustatant išlaikymo vaikui dydį. Išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus. Turi būti tinkamai įvertinta vaiko poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyra.

Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad vaikui augant būtinos papildomos išlaidos. Vaikas gyvena su vienu iš tėvų – motina D. L., kuriai tenka kasdieninė vaiko priežiūra, ji rūpinasi, kad atitinkamai pagal vaiko gebėjimus jis būtų lavinamas, taigi pripažintina, kad atsakovė imasi visų įmanomų priemonių įgyvendinti savo vaiko turtines teises ir interesus. Atsakovė neišvengiamai turi išlaidų vaiko maistui, drabužiams, avalynei, higienos reikmenims, laisvalaikiui ir kitoms būtiniausioms prekėms ir paslaugoms. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius atsižvelgta į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, buitis, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai.

Ieškovas pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką neneigia, tačiau vaiko išlaikymui lėšų geranoriškai neteikia. Ieškovas jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo negalėjimą prisidėti prie vaiko išlaikymo atsakovės prašoma suma ar paneigiančių priešieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikia. Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo negalėjimą teikti vaikui išlaikymą – šiuo atveju didesnį išlaikymą, tenka ieškovui. Duomenų apie ieškovo sveikatos stovį, dėl ko negalėtų dirbti ir teikti didesnio išlaikymo vaikui byloje nėra. Ieškovas yra 43 metų amžiaus, darbingas asmuo, dirbantis ir gaunantis per mėnesį vidutiniškai 700 Eur atlyginimą. Be to, ieškovas nurodė, kad gauna papildomas pajamas už kitą veiklą, tačiau jų dydžio nenurodė. Bylos duomenimis, ieškovas turi nekilnojamojo turto – butą, kitų išlaikytinių neturi.

Po 2015-09-17 teismo įsakymo praėjo beveik ketveri metai, vaikui šiuo metu yra vienuolika metų ir jo poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų. Vaikas lanko mokyklą, būrelius, specialiųjų poreikių neturi. Teismo nuomone, abu vaiko tėvai, būdami sveiki ir darbingi žmonės, vienodai gali imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti ir prisidėti prie augančių vaiko poreikių protingo tenkinimo, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vystytis, socializuotis ir lavintis.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus vaiko poreikius ir siekiant juos bent minimaliai užtikrinti, atsižvelgus į tėvų turtinę padėtį, materialinis išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), keistinas, priteisiant iš vaiko tėvo išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 170 Eur nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.146 straipsnis, 3.148 straipsnis, 3.194 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas sprendimas dėl išlaikymo priteisimo turi būti nukreiptas skubiai vykdyti.

Šalims išaiškintina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl šalių pareikšto reikalavimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Šalių nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamoji vieta šiuo sprendimu nustatoma su atsakove. Atsakovė pateikė savo siūlomą ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku A. B.. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovas tokiai atsakovės pasiūlytai bendravimo tvarkai neprieštaravo. Nenustatyta aplinkybių, kad atsakovės pasiūlyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. B. tvarka prieštarautų šalių ar jų nepilnamečio vaiko interesams. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas atsakovės priešieškiniu pareikštą reikalavimą dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo tenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamojoje byloje ieškinys atmetamas, o priešieškinys tenkinamas, todėl iš ieškovo priteistinos atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Byloje nustatyta, kad atsakovė 2018-04-26 sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį valstybei už priešieškinį, sumokėjo 192 Eur už ekspertizę (1 t., b. l. 198-199), turėjo 1700 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 21, 68, 2 t., b. l. 39).

Teismas pripažįsta, kad atsakovės sumokėtas žyminis mokestis, taip pat sumokėta suma už ekspertizę, buvo būtinos išlaidos, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl jai iš ieškovo priteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, priteisdamas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, įvertina bylos sudėtingumą, taip pat, tai, kad atsakovės atstovė rengė ir pateikė atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį, rašytinius prašymus, klausimus ekspertams, dalyvavo šešiuose teismo posėdžiuose, atstovės darbo vieta yra Utenoje. Teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Be to, ieškovas, reikšdamas ieškinį, turėjo įvertinti, kad teismo sprendimas jam gali būti nepalankus ir iš jo gali būti priteistos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Todėl iš ieškovo priteistina atsakovei 1700 Eur išlaidų advokato pagalbai.

Nagrinėjamoje byloje susidarė 29,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmetamas, o atsakovės priešieškinis tenkinamas visiškai, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistini 30 Eur bylinėjimosi išlaidų (apvalinta iki artimiausio sveiko skaičiaus pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263 – 265, 268, 270, 392 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo J. B. ieškinį atmesti.

Atsakovės D. L. priešieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove D. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos 2018 m. balandžio 26 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Šiam sprendimui įsiteisėjus, išlaikymo išieškojimą pagal Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymą, civilinėje byloje Nr. L2-882-477/2015, nutraukti.

Nustatyti ieškovui J. B. tokią bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. J. B. turi teisę paimti sūnų A. B. kiekvieną savaitę antradienį ir ketvirtadienį nuo 18.00 val. ir iki 20.00 val. grąžinti į jo gyvenamąją vietą.

2. J. B. bendrauja su sūnumi A. B. kiekvieną kalendorinių metų nelyginių (neporinių) savaičių savaitgalį (nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 17.00 val.) ir praleidžia visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje.

3. J. B. turi teisę praleisti su sūnumi savo kasmetines vasaros atostogas. Jei šalių vasaros atostogos sutampa, J. B. praleidžia su sūnumi pirmąją savo pusę atostogų.

4. J. B. turi teisę nekliudomai lankyti sūnų jo ligos metu, nepriklausomai nuo to, slaugoma jis savo gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje.

5. J. B. turi teisę aplankyti sūnų A. B. jo gimimo dieną vaiko gyvenamojoje vietoje, taip pat praleisti su sūnumi Tėvo dieną nuo 9.00 val. iki 20.00 val. savo nuožiūra pasirinktoje vietoje.

6. Nelyginiais metais J. B. bendrauja su sūnumi A. B. nuo gruodžio 24 d. 17.00 val. iki gruodžio 25 d. 19.00 val., o lyginiais metais J. B. bendrauja su sūnumi A. B. nuo gruodžio 25 d. 19.00 val. iki gruodžio 26 d. 19.00 val.

7. Lyginiais metais J. B. bendrauja su sūnumi A. B. per Šv. Velykas, pasiimant sūnų iš vakaro prieš pirmą Velykų dieną 17.00 val. ir grąžinant pirmą Šv. Velykų dieną 19.00 val., nelyginiais metais – antrą Šv. Velykų dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val.

Priteisti iš J. B. 1967 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų D. L. naudai.

Priteisti iš J. B. 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėjas Vladimiras Kurasovas