Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 33 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 22 parų arešto bausmė.

Bausmę paskirta atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio A. B. sulaikymo, vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta A. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B. nuteistas už tai, kad jis neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų šiomis aplinkybėmis: vežiodamasis su savimi laikė 0,234 g kanapių (antžeminių dalių) iki 2018 m. vasario 12 d. maždaug 10.25 val., kuomet (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai sustabdę jo naudotą automobilį "Opel Zafira", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šias narkotines medžiagas automobilyje rado ir paėmė.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo bei padarytos išvados dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau nesutinka su jam paskirta arešto bausme, prašo ją pakeisti į baudą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. B. paskirtos bausmės, visų pirma, pažymima, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

8. Nagrinėjamu atveju A. B. nuteistas už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą. Už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

9. Skirdamas bausmę A. B., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į A. B. asmenybę, konstatuodamas, jog jis dirba, yra labai daug kartų baustas administracine tvarka, nors yra jauno amžiaus, tačiau teisiamas jau tryliktą kartą, o tai apibūdina jį kaip linkusią nusikalsti asmenybę. Teismas taip pat nurodė, jog bauda apeliantui negali būti skiriama, kadangi jis nemoka už administracinius teisės pažeidimus/administracinius nusižengimus jam paskirtų baudų, turi didelį įsiskolinimą valstybei. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai - sulaikyti asmenį nuo naujų nusikaltimų padarymo, atimti galimybę nuteistajam daryti naujas nusikalstamas veikas, bus pasiekti A. B. paskyrus arešto bausmę.

10. Analizuojant aukščiau aptartus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, kurių pagrindu A. B. buvo paskirta griežčiausia BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis, matyti, jog priimant tokį sprendimą iš esmės buvo remiamasi informacija apie nuteistojo padarytus administracinius teisės pažeidimus/administracinius nusižengimus, ankstesnius teistumus, neįvertinus praeityje priešingų teisei veikų pobūdžio ir jų ryšio su skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam inkriminuota veika, bei nepagrįstai sureikšminus tą aplinkybę, jog nuteistasis nemokėjo administracine tvarka jam paskirtų baudų, dėl ko teisėjų kolegija sprendžia, jog vertinamu atveju A. B. paskirta arešto bausmė yra per aiškiai griežta.

11. Motyvuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, jog abejonių tuo, kad praeityje A. B. buvo teistas aukštesniajam teismui nekyla, tačiau ne dvylika kartų kaip skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, pasisakydamas dėl bausmės skyrimo nuteistajam, nurodė pirmosios instancijos teismas, o dešimt kartų – iš apylinkės teismo nuosprendžio įžanginės dalies matyti, jog A. B. Lietuvos Respublikoje teistas dešimt kartų, taip pat 2017 m. rugpjūčio 23 d. jo atžvilgiu priimtas Vokietijos Federacinės Respublikos apkaltinamasis nuosprendis, tačiau šiuo nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu už vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti, t. y. dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą nėra laikoma nusikalstama. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad visus dešimt kartų Lietuvoje A. B. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį arba BK 182 straipsnio 3 dalį. Iš šių duomenų seka, kad praeityje A. B. įvykdytos nusikalstamos veikos tiek savo pobūdžiu, tiek pavojingumu iš esmės skiriasi nuo skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos yra susijusios su kitų asmenų nuosavybės, turtinių teisių ir turtinių interesų pažeidimais, o BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas yra susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, todėl teigti, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika yra A. B. būdingo nusikalstamo elgesio modelio pavyzdys, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog jokių duomenų, patvirtinančių nuteistojo nusikalstamą ar neteisėtą elgesį po skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nei nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje, nenustatyta.

12. Pagrindo teigti, jog apeliantas yra linkęs daryti analogiško pobūdžio pažeidimus, t. y. neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, nesudaro ir informacija apie praeityje asmeniui taikytą administracinę atsakomybę. Nors A. B. per pastaruosius 5 metus padarė dešimt administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų, tačiau beveik visi jie yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Apeliantas už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo administracine tvarka baustas tik vieną kartą – 2014 m. Pažymėtina ir tai, jog ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, padarytų laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2013 m. Praėjęs ilgas laiko tarpas nuo ankščiau padarytų nusikalstamų veikų bei analogiško pobūdžio administracinio teisės pažeidimo iki skundžiamu nuosprendžiu inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo, teismo vertinimu, objektyviai suponuoja ir mažesnį kaltinamojo, kaip asmenybės, pavojingumą.

13. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog A. B. negalėtų būti paskirta švelnesnės rūšies bausmė – bauda, kadangi jis nemoka už administracinius teisės pažeidimus/administracinius nusižengimus paskirtų baudų. Apylinkės teismo padaryta išvada dėl baudų nemokėjimo atitinka faktinius bylos duomenimis, egzistavusius iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos, todėl apeliacinės instancijos teismas su ja sutinka, tačiau pažymi, jog A. B. apygardos teismui pateikė mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, jog laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 2 d. iki 2018 m. spalio 15 d. nuteistasis, vykdydamas administracine tvarka jam paskirtas nuobaudas, į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą įmokėjo 950 eurų. Iš byloje esančių duomenų apie A. B. darbovietes ir priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, jog apeliantas nuo 2018 m. sausio 2 d. dirba MB „A“, MB "B", MB „C“. Duomenų apie iš MB „B“ gaunamą atlyginimą byloje nėra, tuo tarpu, iš MB „A“ ir MB „C“ A. B. gaunamos pajamos bendrai nesiekia net Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos dydžio. Apygardos teismo vertinimu, tai, jog A. B., gaudamas iš ties labai minimalias pajamas, sumokėjo į valstybės biudžetą 950 eurų, neabejotinai rodo pakankamą nuteistojo motyvaciją dengti valstybei turimus įsiskolinimus. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis savo prievolės mokėti jam paskirtas baudas neneigia, o tai leidžia pagrįstai manyti, jog šios motyvacijos nuteistasis nepritrūks ir paskyrus jam švelnesnio pobūdžio bausmę nagrinėjamoje byloje.

14. Svarbu pažymėti ir tai, jog asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, veikos bei ją padariusio asmens pavojingumui. Nagrinėjamu atveju A. B. laikė labai mažą kiekį narkotinių medžiagų – 0,234 g. Akivaizdu, kad nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymas, nenustačius platinimo tikslo, yra skirtas asmeniniam vartojimui, kas daro tiesioginę žalą tik asmens, nusprendusio vartoti narkotikus, sveikatai, jokios žalos pašaliniams asmenims tokiu priešingu teisei elgesiu nesukeliama. Tuo tarpu paskyrus A. B. arešto bausmę nuteistasis galimai prarastų darbą, kuriame yra vertinamas kaip kruopštus ir pareigingas darbuotojas (b. t. 2, b. l. 78), o tai, neabejotinai, turėtų neigiamos įtakos nuteistojo socialiniams ryšiams, be to, lemtų ir galimybių mokėti administracine tvarka paskirtas baudas sumažėjimą. Apylinkės teismas, skirdamas arešto bausmę, šios aplinkybės, apskritai, nevertino, nors teismų praktikoje pripažįstama, jog skiriant bausmę privaloma įvertinti ir tai kaip bausmė paveiks nuteisto asmens šeimos ryšius, jo pačio resocializaciją bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2018). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, bei galimai dėl paskirtos arešto bausmės atsirasiančias neigiamas pasekmes, apygardos teismas daro išvadą, jog tokios bausmės paskyrimas būtų neproporcingas nuteistojo padarytam baudžiamajam nusižengimui, aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

15. Dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas baudžiamasis nusižengimas, nesukėlęs jokių neigiamų padarinių pašaliniams asmenims, kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – narkotinės medžiagos buvo laikomos asmeniniam naudojimui, nusikalstamos veikos stadiją – nusikalstama veika baigta, nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nuteistojo asmenybę – jis yra jauno amžiaus, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, neregistruotas psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje, nors praeityje yra ne kartą teistas bei baustas administracine tvarka, tačiau ankstesnis priešingas teisei veikimas neleidžia konstatuoti, jog inkriminuota nusikalstama veika yra A. B. būdingo nusikalstamo elgesio modelio pavyzdys, taip pat atsižvelgusi į tai, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas, o nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (A. B. kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės), rodo, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti paskyrus nuteistajam švelnesnio pobūdžio bausmę, teisėjų kolegija keičia skundžiamą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 27 d. nuosprendį, paskiriant A. B. švelnesnę bausmę – baudą. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tai, kad nuteistasis nors ir dirba, tačiau gauna nedideles pajamas, teismas sprendžia, kad nuteistajam skiriamos bausmės (baudos) dydis nustatytinas gerokai mažesnis nei už baudžiamojo nusižengimo padarymą galimas skirti baudos vidurkis (pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą už baudžiamąjį nusižengimą skiriama nuo 15 iki 500 MGL dydžio bauda) – 51 MGL. Kadangi nuteistasis kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis), paskiriant galutinę sumažintą 34 MGL dydžio baudą. Siekdamas sudaryti realią galimybę baudą sumokėti savanoriškai, teismas nustato 18 mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui.

16. Kadangi nuteistajam už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą pirmosios instancijos teismo paskirta arešto bausmė keičiama bauda, naikinama ir nuosprendžio dalis, kuria išspręstas klausimas dėl bausmės pradžios nuteistajam skaičiavimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 4 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 27 d. nuosprendį pakeisti:

A. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 51 MGL dydžio, t. y. 2 550 eurų, baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 34 MGL dydžio, t. y. 1 700 eurų, baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. B. sulaikymo, vykdant nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Išaiškinti A. B., kad jam paskirta bauda turi būti sumokėta per 18 mėnesių nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, esančią banke „Swedbank“, AB, Banko kodas 73000. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.