Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-12-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-27513-886/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-13
Bylos Nr.
e2YT-27513-886/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17472-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Kriaučiūnaitė
Pareiškėjas
R. K.
Suinteresuotas asmuo
R. K., J. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-27513-886/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17472-2019-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.1. (S) 3.4.5.19
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 13 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Laima Kriaučiūnaitė,sekretoriaujant Jolantai Žeimienei ir D. R.,dalyvaujant pareiškėjui R. K. ir jo atstovui advokato padėjėjui D. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo palikimui priimti, suinteresuoti asmenys R. K., J. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. K. pareiškimu prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo močiutės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties. Pareiškėjas nurodo, kad mirus močiutei į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes ji turėjo du suaugusius vaikus - sūnų R. K. (pareiškėjo tėvą) ir dukterį J. L.. Jie yra palikėjos pirmos eilės įpėdiniai, todėl pareiškėjas manė, kad palikimą po savo motinos mirties priėmė jie. Pareiškėjas 2019 m. birželio pabaigoje iš savo mamos susižinojo, kad dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Apie tai sužinojęs iš karto kreipėsi į notarų biurą, tačiau ten jam paaiškino, kad jis praleido įstatymo nustatytą terminą ir turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Kitu būdu pareiškėjas neturi galimybės įgyvendinti savo teisių į palikimą. Pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, prašo pareiškimą tenkinti.

Suinteresuoti asmenys R. K. ir J. L. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta jiems pranešta.

Šalies argumentai

Gautas suinteresuoto asmens R. K. prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, prašyme nurodo, kad su pareiškimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo J. L. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas, terminas atnaujinamas.

Pareiškėjas teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą pratęsti ar nepratęsti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą pratęsti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į šių bylų svarbą trečiųjų asmenų interesams ir visai civilinei apyvartai, asmens veiksmai konkrečioje praleisto termino atnaujinimo situacijoje turėtų būti vertinami atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje kriterijų.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Trijų mėnesių terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. K. (5 b. l.). Pareiškėjas yra jos vaikaitis, antros eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad palikėjos V. K. vardu įregistruota nuosavybės teisė į 1/2 dalį namo ir kiemo statinių, įgyta pagal 1974-01-25 pirkimo – pardavimo sutartį, ir garažas, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (11-13 b. 1.). Byloje yra pateiktas Kauno miesto 13- ojo notarų notarės rašytinis patvirtinimas, kad šiame notarų biure nėra gauta pareiškimų apie V. K., gyvenusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimą. Testamentų registre iki 2019 m. rugsėjo 2 d. nebuvo įregistruotų nei palikėjos V. K. sudarytų testamentų, nei palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų (7-8 b. 1.). Šie duomenys patvirtina, kad po palikėjos mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė. Iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad palikėjos vaikai yra R. K., gimęs 1974 m. balandžio 15 d., (pareiškėjo tėvas), ir J. L., gimusi (duomenys neskelbtini) (6 b. l.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-91/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-295/2011).

Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra antros eilės įpėdinis, ir kad dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl to, kad manė, jog palikimą priėmė pirmos eilės įpėdiniai. Apie tai, kad nei jo tėvas, nei tėvo sesuo nepriėmė palikimo po močiutės mirties, pareiškėjas sužinojo tik 2019 m. vasarą iš savo mamos. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Jis aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą iš karto, kai tik sužinojo apie tai, kad pirmos eilės įpėdiniai palikimo nepriėmė. Pareiškėjas iš karto kreipėsi į notarų biurą. Sužinojęs apie praleistą terminą palikimui priimti, kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, kad būtų paruošti teismui dokumentai dėl praleisto termino atnaujinimo. Pareiškėjas elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir atliko visus būtinus veiksmus savo teisės į palikimą įgyvendinimui. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmos eilės įpėdiniai - suinteresuoti asmenys R. K. ir J. L. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir šioje byloje nepateikė prieštaravimų, kad pareiškėjui būtų atnaujintas įstatyme numatytas terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Teismo nustatyti duomenys yra pakankami išvadai, kad pareiškėjui atnaujinus terminą palikimui priimti, nebus pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, prieštaravimų, kad pareiškėjui būtų atnaujintas terminas priimti palikimą, negauta. Byloje nėra jokių duomenų apie kitus į palikimą pretenduojančius asmenis. Nustačius šias aplinkybes, įstatyme numatytas terminas palikimui priimti atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Atnaujinus terminą bus apgintos pareiškėjo kaip įstatyminio antros eilės įpėdinio teisės priimti palikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatyme numatytą terminą priimti pagal įstatymą palikimą, atsiradusį po V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė