Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-04-23 · Civilinė byla Nr. 2-2086-886/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-23
Bylos Nr.
2-2086-886/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-16270-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Kriaučiūnaitė
Ieškovas
L. M.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
D. A., V. M., R. L.
Kategorijos
  • 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2086-886/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-16270-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 30.6, 99.5, 116.1 (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 23 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Dovilei Adžgauskaitei, dalyvaujant ieškovei L. M. ir ieškovės atstovei advokatei E. G., atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei L. P., trečiajam asmeniui D. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims V. M., D. A., R. L., likviduojamai dėl bankroto Kauno savivaldybės įmonei „Namų priežiūra“, dėl savivaldybės turto privatizavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė L. M. ieškiniu prašo pripažinti jos teisę užbaigti privatizuoti butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, (toliau - butas), lengvatinėmis sąlygomis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą ir įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę, įsiteisėjus teismo sprendimui, sudaryti su ja buto pirkimo-pardavimo sutartį, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė L. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jai pranešta tinkamai (60, 33, 103 b.l). Gautas ieškovės prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, nes negali atvykti dėl blogos sveikatos, prašo ieškinį tenkinti ir nurodo, kad ją atstovaus advokatė E. G. (113 b.l.). Esant šioms aplinkybėms byla teismo posėdyje išnagrinėta ieškovei nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje nurodo ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė 1981-11-02 pradėjo dirbti Tvirtinimo detalių gamykloje buhaltere. Jai, kaip įmonės darbuotojai 1988 m. suteikta teisė gyventi 21,67 kv.m ploto bute, esančiame Raudondvario pl. 204-69, Kaune, kuris priklausė Tvirtinimo detalių gamyklai. Ieškovė šiame bute apsigyveno 1988 m. su dviem nepilnamečiais vaikais: sūnumi D. A., gim. 1976-05-09, ir dukterimi R. A. (dabar – L.), gim. 1978 m. Galiojant Butų privatizavimo įstatymui ieškovė 1994 m. vasario mėnesį parašė pareiškimą dėl buto privatizavimo-išsipirkimo lengvatinėmis sąlygomis ir pateikė jį Tvirtinimo detalių gamyklos direktoriui A. M.. Padavus pareiškimą, pradėta jos nuomojamo buto privatizavimo procedūra, pradėti rengti dokumentai: 1994-05-29 surašytas buto įkainavimo aktas, kurį patvirtino Tvirtinimo detalių gamyklos direktorius A. M.; 1994-08-20 parengta buto techninės apskaitos byla. Ieškovė už buto išsipirkimą sumokėjo 74,03 Lt į įmonės kasą. Tvirtinimo detalių gamykla reorganizuota į Kauno Valstybinę tvirtinimo detalių įmonę, pastarosios pavadinimas vėliau pakeistas į AB Tvirtinimo detalių įmonė „Tide“. Reorganizuojant gamyklą keitėsi jos statusas ir vadovai, visi su privatizavimo dokumentai su visa kita dokumentacija buvo perduoti į archyvą ir Kauno savivaldybės įmonei „Namų priežiūra“. Ieškovės nuomojamo buto privatizavimo procedūra buvo pradėta, tačiau dokumentų įforminimas neužbaigtas, butas iki šiol yra neprivatizuotas, buto pirkimo-pardavimo sutartis nepasirašyta. Ieškovė 2011-08-24 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamentą dėl buto privatizavimo - išsipirkimo lengvatinėmis sąlygomis, bet 2011-09-15 gavo neigiamą atsakymą. Ieškodama išlikusių dokumentų dėl jai suteikto buto ir privatizavimo proceso, ieškovė 2011-09-28 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės archyvą, bet 2011-10-18 gavo atsakymą, kad išlikusių dokumentų nėra. Ieškovė mano, kad valią privatizuoti nuomojamą butą išreiškė laiku ir tinkamai, privatizavimo procedūros pradėtos, bet neužbaigtos ne dėl jos kaltės. Kauno miesto savivaldybės atsisakymas butą privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis pažeidžia ieškovės teises. Šiuo metu bute kartu su ieškove toliau gyvena sūnus D. A. su žmona R. A., nes jie neturi kito gyvenamo ploto. Ieškovė laiku sumoka visus mokesčius už butą, įsiskolinimų neturi, sūnus Donatas prisideda savo lėšomis prie buto išlaikymo.

Atsiliepimas

A. K. miesto savivaldybė su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir taikyti ieškinio senatį. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos, kai jas privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Ši teisės norma suteikia teismui pripažinti teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą, tačiau neleidžia pradėti butų privatizavimo procedūros. Ginčo butas buvo Tvirtinimo detalių gamyklos nuosavybė, šios įmonės balanse. Buto privatizavimo procedūra pradėta vykdyti Tvirtinimo detalių gamykloje. Kauno miesto savivaldybė nepažeidė ieškovės teisės privatizuoti ginčo butą, nes šio buto privatizavimo procedūros nevykdė. Ginčo butas tik 2003-11-14 priėmimo-perdavimo aktu buvo perduotas Kauno miesto savivaldybei ir šiuo metu yra savivaldybės nuosavybė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui (2008-07-01) galima realizuoti tik tą teisę, kuri buvo įgyta įstatymo galiojimo metu ir kuri buvo pažeista. Atsakant į klausimą, ar ieškovė įgijo teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, reikia nustatyti visas būtinas Butų privatizavimo įstatymo sąlygas: 1) ar ieškovė yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Įstatymo 4 straipsnis), 2) ar ginčo butas yra gyvenamoji patalpa ir dali būti privatizavimo objektas (Įstatymo 2 ir 3 straipsniai), 3) ar ieškovė kaip subjektas šia teise pasinaudojo, atlikdama būtinus veiksmus šiai teisei įgyti, 4) ar tarp ieškovo ir atsakovo kaip buto privatizavimo subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (Įstatymo 1, 5 ir kt. straipsniai). Ieškovė nenurodo priežasčių, kodėl neužbaigė pradėtos buto privatizavimo procedūros ir dėl kieno kaltės butas liko neprivatizuotas. Nepateikta įrodymų, kad savivaldybė, neleisdama privatizuoti buto lengvatinėmis sąlygomis, pažeidžia ieškovės teises. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui ji 1994 m. vasario mėnesį pateikė nustatytos formos prašymą dėl buto privatizavimo, ir kad buvo visų pilnamečių šeimos narių notariškai patvirtintas susitarimas privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas (Butų privatizavimo įstatymo 5 str.). Iš pateikto 1994-05-29 kvito neaišku, už kuriuos bendrabučio kambarius ieškovė sumokėjo nurodytą sumą. Pridėtame įkainojimo akte nėra suderinimo žymos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji ir jos šeimos nariai yra ginčo patalpų nuomininkai, ir kad su jais sudaryta ginčo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad buto privatizavimo procedūros buvo pradėtos laiku ir tinkamai, ir kad jos neatliktos dėl privatizavimo procedūras vykdančių institucijų kaltės. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu (iki 1998-07-01) kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl to, jog nevykdomas buto privatizavimas. Todėl laikytina, kad ieškovė pati nesirūpino gyvenamosios patalpos privatizavimo eiga, netinkamai įgyvendino įstatymo jai suteiktą subjektinę teisę. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepradėjo ginčo patalpų privatizavimo procedūros pagal Butų privatizavimo įstatymą, todėl jai tokia teisė negali būti pripažinta. Be to, ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą dešimties metų ieškinio senaties terminą. N. B. privatizavimo įstatymo galiojo pabaigos (1998-07-01) iki ieškinio pateikimo teismui (2011 m. lapkričio mėn.) ieškovė nesiėmė jokių veiksmų savo teisėms ginti. Ieškovė turėjo teisę ieškinį pateikti anksčiau, jei manė, kad už buto privatizavimą atsakingos institucijos savo neveikimu atsisako sudaryti su ja gyvenamosios patalpos pirkimo-pardavimo sutartį ar kad šių institucijų darbuotojų veiksmai pažeidžia jos teises. Tam, kad atsirastų nuosavybės teisė į gyvenamąją patalpą privatizavimo pagrindu, pats asmuo, turintis reikalavimo teisę, privalo gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose elgtis rūpestingai ir atsakingai, t.y. laiku ir tinkamai atlikti atitinkamus veiksmus. Ieškinio pateikimas 2011 m., kai ieškovė, jos teigimu, dėl buto privatizavimo į Tvirtinimo detalių gamyklos direktorių kreipėsi 1994 m., reiškia akivaizdų ieškinio senaties termino praleidimą. Jei teismas ir nuspręstų tenkinti ieškinį, iš savivaldybės neturėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nes savivaldybei teisės aktais nesuteikta diskrecijos teisė be teismo sprendimo lengvatine tvarka leisti privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Tik teismo sprendimu nustačius visas būtinas sąlygas pagal Butų privatizavimo įstatymą, savivaldybė galėtų pradėti gyvenamųjų patalpų pardavimą pagal įstatymą.

Trečiasis asmuo dėl bankroto likviduojama Kauno savivaldybės įmonė „Namų priežiūra“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais. Nėra įrodymų, kad ieškovė 1994 m. vasario mėnesį padavė prašymą dėl buto privatizavimo. Jei tokį prašymą ir padavė, ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikšti ieškinį ir pagal Butų privatizavimo įstatymą teisės į ginčo buto privatizavimą neįgijo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad su šeimos nariais buvo sudariusi notariškai patvirtintą susitarimą dėl ginčo gyvenamųjų patalpų pirkimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos teisė privatizuoti butą buvo pažeista. Teisių į buto privatizavimą ieškovė neįgijo dėl jos pačios neveikimo, nes nesiekė realizuoti šios teisės per CK nustatytą bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 1 d.). Kauno apygardos teismo 2004 m. balandžio 16 d. nutartimi Kauno savivaldybės įmonei „Namų priežiūra“ iškelta bankroto byla, 2007 m. balandžio 19 d. priimta nutartis ją likviduoti dėl bankroto. Butas, į kurį nukreipti ieškovės reikalavimai, Kauno savivaldybės įmonei „Namų priežiūra“ priklauso patikėjimo teise. Šios įmonės kapitalas suformuotas iš nekilnojamojo turto, valdomo patikėjimo teise. Iš lėšų, gautų realizavus šį turtą, bus patenkinami kreditorių reikalavimai. Ieškovė siekia įgyti butą privačion nuosavybėn. Ieškinio patenkinimas pažeistų likviduojamos dėl bankroto Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ kreditorių interesus ir prieštarautų imperatyvioms Įmonių bankroto įstatymo normoms, reglamentuojančioms bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarką.

Trečiojo asmens likviduojamos Kauno savivaldybės įmonė „Namų priežiūra“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (63, 76, 105 b.l.). Bylos nagrinėjimo metu priimtas Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimas bankroto byloje pripažinti Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ (kodas 132527168) veiklą pabaigta. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2012-03-31. Juridinių asmenų registro duomenimis, ši įmonė 2012-04-16 išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo D. A. prašo ieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodo ir teismo posėdyje paaiškino, kad į butą įsikėlė gyventi 1988 m. kartu su mama (ieškove) ir seserimi R. A. (dabar – L.). Šiuo metu bute kartu gyvena ir jo šeima, nes kito gyvenamo ploto neturi. Prie buto išlaikymo jis prisideda savo lėšomis. Jam yra žinoma, kad dokumentai butui privatizuoti buvo ruošiami mamos vardu, toks buvo susitarimas.

Šalies argumentai

Tretieji asmenys V. M. ir R. L. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Pateikė atsiliepimus į ieškinį, prašo ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo R. L. (ankstesnė pavardė – Ambrazaitytė) atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį patenkinti. Ji yra ieškovės duktė. Kartu su ieškove ir broliu D. A. bute gyveno nuo 1988 m. Jai yra žinoma, kad ieškovė (jos mama) rašė pareiškimą butui išsipirkti lengvatinėmis sąlygomis, buvo paruošta buto techninės apskaitos byla, ieškovė sumokėjo pinigus už buto išsipirkimą. Šeimos nariai buvo įsitikinę, kad visi būtini veiksmai atlikti, ir butas laikomas išpirktu. Vėliau ieškovės darbovietė - Kauno Tvirtinimo detalių gamykla - buvo reorganizuota, keitėsi įmonės statusas ir pavadinimas, įmonė buvo likviduota, dokumentai perduoti į archyvą, dėl šių priežasčių ieškovei nepavyko užbaigti buto privatizacijos proceso. Tarp šeimos narių - ieškovės L. A. (M.), sūnaus D. A. ir jos, R. A. (L.) - buvo susitarimas, kad ieškovė butą privatizuos savo vardu, nes tuo metu ji dar buvo nepilnametė.

Trečiasis asmuo V. M. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad 2008-01-17 su ieškove sudarė santuoką, tačiau šiuo metu kartu su ieškove negyvena, bendro ūkio neveda, jų santuokiniai ryšiai faktiškai yra nutrūkę. Ieškovė liko gyventi bute, o jis išsikėlė ir gyvena atskirai (duomenys neskelbtini), Kauno r. Su ieškiniu sutinka ir prašo jį patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovė prašo pripažinti jai teisę užbaigti privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - butas), (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą ir įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ja buto pirkimo-pardavimo sutartį.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad butas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, pagrindas - 2003-11-14 priėmimo-perdavimo aktas. Tą patvirtina VĮ Registrų centro NTR CDB išrašas (24 b.l.). Išraše nurodyta, kad šį butą nuo 1995-01-10 priėmimo-perdavimo akto pagrindu turto patikėjimo teise valdė trečiasis asmuo Kauno savivaldybės įmonė „Namų priežiūra“. Šį butą savivaldybės įmonei „Namų priežiūra“ 1995-01-10 perdavimo-priėmimo perdavė Valstybinė akcinė tvirtinimo detalių įmonė TIDĖ kartu su visu įmonei priklausiusiu bendrabučiu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini), vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 410 „Dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų bendrabučių“ (132 b.l.).

Įrašai ieškovės darbo knygelėje patvirtina, kad ieškovė L. M. (ankstesnė pavardė - Ambrazaitienė) nuo 1981-11-02 iki 1993-09-12 dirbo Kauno tvirtinimo detalių gamykloje, kuri vėliau pervadinta į Kauno valstybinę tvirtinimo detalių įmonę (15, 16 b.l.), po to reorganizuota į Valstybinę akcinę tvirtinimo detalių įmonę TIDĖ ir 2002 m. likviduotą. Ieškovės ir trečiojo asmens D. A. (ieškovės sūnaus) paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei kaip įmonės darbuotojai nuo 1988 m. suteikta teisė gyventi 1 kambario bute, Raudondvario pl. 204-69, Kaune. Šias aplinkybes patvirtina liudytojos E. N. Ž. parodymai, kuri teismo posėdyje paaiškinimo, kad dirbo kartu su ieškove buhalterijos skyriuje, ieškovė neturėjo gyvenamosios vietos, viena augino du nepilnamečius vaikus, todėl kreipėsi į profsąjungą dėl bendrabučio paskyrimo, 1988 m. ieškovei buvo paskirtas 1 kambarys įmonės bendrabutyje. Teisėtą ieškovės apsigyvenimo šiame bute faktą patvirtina ir rašytinis įrodymas - Kauno m. Tvirtinimo detalių gamyklos direktoriaus 1990-09-06 leidimas L. A. kartu su dviem nepilnamečiais vaikais - sūnumi D. A., gim. 1976 m., ir dukterimi R. A., gim. 1978 m., - gyventi kambario tipo bendrabučio patalpoje adresu K. M. pr. (dabar – Raudondvario pl.) (duomenys neskelbtini), Nr.69 (133 b.l.).

Ieškovės atstovė paaiškino, kad 1994 m. vasario mėnesį ieškovė kreipėsi į savo darbovietės administraciją dėl buto privatizavimo, buvo pradėta privatizavimo procedūra, tačiau neišlikę įmonės dokumentai, susiję su buto privatizavimu. Dokumentų paieškas apsunkino įmonės pavadinimo ir teisinio statuso keitimas, reorganizavimas, bankrotas ir likvidavimas. Visi privatizavimo dokumentai kartu su kita įmonės dokumentacija buvo perduoti į archyvą ir Kauno savivaldybės įmonei „Namų priežiūra“. Ieškovė, ieškodama išlikusių dokumentų dėl jai suteikto buto ir privatizavimo proceso, 2011-09-28 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės archyvą, bet 2011-10-18 gavo atsakymą, kad išlikusių dokumentų nėra. Nėra išlikęs ieškovės prašymas dėl buto privatizavimo, tačiau šio pagrindinio dokumento, kurio pagrindu pradėta privatizavimo procedūra, buvimą patvirtina kiti įrodymai – buto įkainavimo aktas, kasos pajamų orderio kvitas, ieškovės ir trečiojo asmens D. A. paaiškinimai ir liudytojų E. N. Ž. bei A. M. parodymai.

Buto įkainavimo akte (11 b.l.), kurį 1994-05-29 patvirtino Valstybinės akcinės tvirtinimo detalių įmonės „TIDĖ“ vadovas A. M. ir vyriausioji buhalterė Ž., nurodyta buto pirkimo kaina - 74,03 Lt. Kasos pajamų orderio kvite Nr. 359713 (12 b.l.) nurodyta, kad už bendrabučio išsipirkimą L. A. tą pačią dieną, 1994-05-29, sumokėjo 74,03 Lt. Teismo posėdžio metu liudytoja E. N. Ž. patvirtino, kad dirbo įmonėje vyriausiąja buhaltere, ji patvirtino L. A. perkamo buto įkainavimo aktą, priėmė iš L. A. įkainavimo akte nurodytą pinigų sumą į įmonės kasą ir išdavė jai kasos pajamų orderio kvitą. Liudytoja patvirtino, kad jos parašai yra ir įkainavimo akte, ir kasos pajamų orderio kvite. Teismas šias aplinkybes laiko įrodytomis. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad buto privatizavimo teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp ieškovės ir valstybinės akcinės tvirtinimo detalių gamyklos „TIDĖ“. Tikėtina, kad ieškovė buvo pateikusi prašymą privatizuoti butą jos nurodytu metu – 1994 m. vasario mėnesį, nes nesant tokio prašymo, privatizavimo procedūrą vykdanti įmonė nebūtų atlikusi kitų veiksmų. Tą patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas buvęs šios įmonės generalinis direktorius A. M., kuris nurodė, kad buto įkainavimo aktai buvo sudaromi, gavus asmens prašymą butą privatizuoti. Visus su privatizavimu susijusius klausimus buvo pavesta spręsti komercijos direktoriui Z. M., o ruošti įkainavimo dokumentus buvo pavesta statybos inžinieriui J. G., pagal jo atliktus skaičiavimus į įmonės kasą buvo sumokėti pinigai už privatizuojamą butą.

Dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis įgyvendinimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, susijusioje su turto privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu, ne kartą konstatuota, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė. Ji gali atsirasti tik įstatymo pagrindu. 1991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose. Šiame įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sąlygos ir tvarka. Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 str. 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, kad šis neveikia į ateitį, tačiau nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą. Ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-783/2000; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008; kt.). Tų asmenų, kurie ne dėl savo kaltės negalėjo laiku šios teisės įgyvendinti, t. y. negalėjo tinkamai įgyvendinti teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas galiojant Butų privatizavimo įstatymui, teises ir interesus šiuo metu gina 1992 m. balandžio 7 d. priimtas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas, kurio ketvirtajame skirsnyje yra nustatyta savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl teisės privatizuoti butą pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą būtina nustatyti tokias Butų privatizavimo įstatyme įtvirtintas privatizavimo sąlygas: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis), 2) butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektu (Butų privatizavimo įstatymo 2 ir 3 straipsniai) ir 3) ieškovas, kaip subjektas, turintis teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 ir kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002, 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006, 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2007, 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės nuomojamas butas galėjo būti privatizavimo objektas, tačiau atsakovas ginčija pirmosios ir trečiosios ginčo buto privatizavimo sąlygų egzistavimą, teigdamas, kad ieškovė nėra tinkamai, t.y. pagal įstatymo reikalavimus, išreiškusi valios privatizuoti butą ir nėra tinkamai pradėjusi buto privatizavimo procedūrą.

Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad ieškovė nėra tinkamas subjektas, kuriam pagal Butų privatizavimo įstatymą suteikta teisė privatizuoti butą. Teisėtą ieškovės ir jos nepilnamečių šeimos narių apsigyvenimą bute patvirtina jos ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai ir rašytinis įrodymas – Tvirtinimo detalių gamyklos direktoriaus 1990-09-06 leidimas ieškovės trijų asmenų šeimai apsigyventi bute (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nors ieškovės prašymas dėl buto privatizavimo nėra išlikęs, tačiau jo buvimą patvirtina kiti rašytiniai įrodymai (buto įkainavimo aktas, kasos pajamų orderio kvitas) ir liudytojų parodymai. Aukščiau išvardinti įrodymai yra pakankami padaryti išvadą, jog ieškovė galiojant Butų privatizavimo įstatymui įgijo subjektinę teisę privatizuoti butą (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Teismo nustatytos ir įrodymais patvirtintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė laiku ir tinkamai kreipėsi dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo. Nors nėra tiesioginių įrodymų, kad buvo pateiktas notarine tvarka patvirtintas šeimos narių susitarimas pirkti butą, kaip reikalavo Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis, tačiau ieškovės ir trečiųjų asmenų D. A. ir R. L. rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės šeimos nariams buvo žinoma dėl privatizavimo ieškovės vardu, jie tam pritarė ir ginčo dėl to nebuvo. Teismas pažymi, kad ieškovės prašymo dėl buto privatizavimo metu pateikimo metu (1994 m. vasario mėn.), abu ieškovės vaikai (sūnus Donatas, gim. 1976-05-09, duktė Renata, gim.1978-01-26) buvo nepilnamečiai. Buto įkainavimo akto sudarymo ir pinigų sumokėjimo metu (1994-05-29) ieškovės sūnui Donatui buvo ką tik suėję 18 metų. Ieškovės ir pilnametystės sulaukusio jos sūnaus notarine tvarka patvirtintas susitarimas galėjo būti pateiktas įmonės administracijai toliau vykdant buto privatizavimo procedūras, jei to būtų pareikalauta. Teismas konstatuoja, kad ieškovė Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu atliko įstatyme numatytus veiksmus butui privatizuoti, t.y. įvykdė visas sąlygas butui privatizuoti. Buto pirkimo-pardavimo sutartis notarine tvarka nebuvo sudaryta, tačiau šis veiksmas yra ne vienašalis, bet dvišalis, t.y. jo atlikimas priklauso ne tik nuo pirkėjo, bet ir nuo pardavėjo valios. Nesant išlikusių įmonės dokumentų dėl ieškovės buto privatizavimo, negalima nustatyti, dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis. Dėl šios priežasties negali būti paneigta Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu įgyta ieškovės teisė privatizuoti butą, ir ši teisė negali išnykti pasibaigus įstatymo galiojimui.

Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Teismas atsižvelgia į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota teismo pareiga, sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, teisės normas aiškinti ir taikyti ne formaliai, bet turint galvoje butų privatizavimą reglamentuojančių įstatymų pagrindinį tikslą – suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008, 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2008, 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010).

Dėl ieškinio senaties termino

Teismas atmeta atsakovo argumentus dėl praleisto ieškinio senaties termino.

Ieškinio senatis - tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį būtina nustatyti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Todėl būtina nustatyti momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų - turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tuo metu, kai ieškovė kreipėsi dėl savo teisės įgyti butą nuosavybėn lengvatinėmis sąlygomis įgyvendinimo (1994 m. vasario mėn.), jos teisė pažeista dar nebuvo, todėl negalima ieškinio senaties termino eigos pradžią skaičiuoti nuo šio momento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010 yra išaiškinusi ieškinio senaties termino pradžios nustatymą, kai dokumentai, pateikti buto privatizavimui, neišlikę. Tokiu atveju būtina įvertinti, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, apimantis prašymo pateikimą, privatizuotino turto įkainojimą, pirkėjo supažindinimą su įkainojimu ir mokestinio pranešimo įteikimą, nustatytos sumos už perkamą butą sumokėjimą, buto inventorinės bylos ir pirkimo-pardavimo sutarties parengimą ir šios sutarties sudarymą. Nagrinėjamu atveju buto privatizavimo teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir jos darbovietės – Tvirtinimo detalių gamyklos, kuriai tuo metu priklausė privatizuojamas butas. Didžioji dalis privatizavimo procesą sudarančių veiksmų yra atlikti: ieškovei pateikus prašymą dėl buto privatizavimo, butas įkainotas, ieškovė yra sumokėjusi nurodytą kainą, sudaryta buto inventorinė byla, kurioje nurodyta, kad butas privatus, o jos savininkė yra ieškovė. Privatizavimo procesas nebaigtas, nes nesudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis. Teisės aktais nebuvo nustatyti terminai, per kuriuos turėjo būti atliekami atskiri privatizavimo proceso veiksmai ar sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis. Privatizavimo procesą vykdžiusi įstaiga - Tvirtinimo detalių gamykla - privalėjo informuoti ieškovę dėl paskutinio privatizavimo procesą sudarančio veiksmo atlikimo - pirkimo-pardavimo sutarties parengimo ir pranešti apie sutarties sudarymą. Šią įmonę reogranizavus į AB „Tidė“ (1995 m.), vėliau likvidavus (2002 m.), įmonės dokumentai, susiję su ieškovės buto privatizavimo procedūromis, neišliko, todėl šiuo metu negalima nustatyti objektyvių priežasčių, dėl kurių nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Yra išlikę tik tie dokumentai, kuriuos išsaugojo pati ieškovė: buto įkainavimo aktas, kasos pajamų orderio kvitas ir jos vardu sudaryta buto inventorinė byla. Teismas atsižvelgia į tai, kad privatizavimo procesas Lietuvos Respublikoje buvo vykdomas pirmą kartą, siekiantys butus privatizuoti piliečiai anksčiau nebuvo susidūrę nei su privatizavimo procesu, nei su jį reglamentuojančiais norminiais aktais, kurie minimu laikotarpiu buvo dažnai keičiami. Ieškovė, atlikusi nurodytus buto privatizavimo veiksmus, gavusi buto įkainavimo aktą, sumokėjusi už butą ir gavusi Buto techninės apskaitos bylą, visą laiką gyvendama nurodytame bute ir sąžiningai mokėdama komunalinius mokesčius, galėjo sąžiningai klysti dėl šio buto priklausymo jai nuosavybės teisės. Tikėtina, kad ieškovė, sumokėjusi įkainavimo akte nurodytą buto kainą ir gavusi jos perkamo buto inventorinę bylą, kurioje ji nurodyta buto savininkė, neturėdama teisinio išsilavinimo, galėjo nesuvokti, kad privatizavimo procesui užbaigti būtina sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir ją įregistruoti, ir kokios kils pasekmės šio veiksmų neatlikus. Vykstant privatizavimo procesui ieškovė viena rūpinosi dviejų vaikų išlaikymu. Ieškovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė ilgą laiką sirgo sunkiomis ligomis, jai buvo atliktos kelios sudėtingos operacijos, medikų dėka ji išliko gyva, tačiau šiuo metu sunkiai vaikšto. Ieškovės sveikatos būklę patvirtina pateikti medicininiai dokumentai. Ieškovės atstovės teigimu, apie tai, kad privatizavimo procesas neužbaigtas ir butas jai nepriklauso nuosavybės teise, ieškovė suprato gavusi iš Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ įspėjimą dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Gavusi įspėjimą dėl iškeldinimo, ieškovė ėmė aktyviai ginti savo teises: 2011-08-24 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl buto privatizavimo procedūros užbaigimo, bet 2011-09-15 gavo neigiamą atsakymą, kreipėsi į archyvus, ieškodama išlikusių dokumentų. Šie ieškovės atstovės paaiškinimai nepaneigti kitais byloje esančiais įrodymais, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo tada, kai ieškovė suprato dėl jos teisės pažeidimo. Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

Teismas, spręsdamas dėl ieškovės teisės privatizuoti butą gynimo, atsižvelgia į tai, kad nei ieškovė, nei trečiasis asmuo D. A. (ieškovės sūnus) Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų pagal Butų privatizavimo įstatymą nebuvo įsigiję (22, 25 b.l.). Ginčo bute ieškovė ir jos sūnus su šeima gyvena jau nuo 1988 metų. Ieškovės teisės privatizuoti butą gynimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) ir gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymuose įtvirtintą valstybės socialinės politikos tikslą – suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus teisminius precedentus, teismo pateiktą teisės aiškinimą, teisėtus ieškovės lūkesčius įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, ieškovei pripažįstant teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą ir įpareigojant Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškove gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą (Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Išsprendus ieškinio patenkinimo klausimą, turi būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, teismas laiko pagrįstais atsakovo argumentus: Kauno miesto savivaldybė nevykdė buto privatizavimo procedūros; buto privatizavimo teisiniai santykiai 1994 m. susiklostė tarp ieškovės ir Kauno m. Tvirtinimo detalių gamyklos, visi privatizavimo veiksmai buvo atliekami šių asmenų. Savivaldybės kaltės nėra dėl to, kad ieškovės buto privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta 1994 m.. Savivaldybė taip pat nėra atsakinga dėl to, kad ieškovė galėjo sąžiningai klysti dėl jos nuosavybės teisių į neužbaigtą privatizuoti butą. Savivaldybei teisės aktais nesuteikta diskrecijos teisė be teismo sprendimo lengvatine tvarka leisti privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Tik teismo sprendimu nustačius visas būtinas sąlygas pagal Butų privatizavimo įstatymą, ieškovė įgyja teisę užbaigti gyvenamosios patalpos pirkimo-pardavimo procedūras lengvatinėmis sąlygomis. Remdamasis šiais argumentais, teismas atmeta ieškovės ir jos atstovės prašymą priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo ir šių išlaidų iš Kauno miesto savivaldybės nepriteisia (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš šalių ir trečiojo asmens D. A. lygiomis dalimis, tačiau jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje ir 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyto minimalaus valstybei priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovei L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) teisę užbaigti privatizuoti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, lengvatinėmis sąlygomis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą ir įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę (kodas 111106319) įsiteisėjus teismo sprendimui, sudaryti su ieškove L. M. šio buto pirkimo-pardavimo sutartį.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė