Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7.

2020 m. sausio 2 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. M. ir M. R. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį ir paskirtas 40 (keturiasdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, A. M. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 50 MGL (1882,53 eurų) dydžio bauda ir galutinė subendrinta bausmė A. M. paskirta – 40 (keturiasdešimties) parų areštas ir 50 MGL (1882,53 eurų) dydžio bauda. Arešto bausmė paskirta atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį ir paskirtas 40 (keturiasdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalimis, M. R. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausme ir visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirta bauda ir galutinė subendrinta bausmė M. R. paskirta – 90 (devyniasdešimties) parų areštas ir 11 MGL (407,24 Eur) dydžio bauda. Arešto bausmė paskirta atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaitytas visas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. kovo 1 d. nuosprendį.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys dėl 237,84 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, priteisiant iš kaltinamųjų M. R., J. Z. ir A. M. solidariai atlyginti 237,84 eurų civilinio ieškovo naudai.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2019 m. kovo 25 d. nutarimu paskirtas ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į A. M. priklausančias pinigines lėšas – 237,84 Eur sumai, laikomas ar būsiančias „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo, atlyginus civilinį ieškinį, A. M. taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikintinas.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2019 m. kovo 25 d. nutarimu paskirtas ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pratęstas laikiną nuosavybės teisių apribojimą į M. R. priklausančias pinigines lėšas – 237,84 Eur sumai, laikomas ar būsiančias AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo, atlyginus civilinį ieškinį, M. R. taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikintinas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir J. Z., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. M., M. R. nuteisti už tai, kad jie ir J. Z. 2018 m. gruodžio 24 d. apie 15.30 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės vertės turtą, o būtent: 4 vnt. alkoholinio gėrimo „JACK DANIELS“ 40 % stiprumo, 1 litro talpos, kaina 23,95 euro, bendros 95,80 eurų vertės, 1 vnt. alkoholinio gėrimo „COGNAC HENNESSY VS“ 40 % stiprumo, su dėže, 0,7 lito talpos, 29,95 euro vertės, 2 vnt. alkoholinio gėrimo „TORRES 10“ 38 % stiprumo 0,7 litro talpos, kaina 12,99 euro, bendros 25,98 eurų vertės, 3 vnt. sūrio „Liliputas“, 50 % riebumo, 0,5 kg, kaina 6,99 euro, bendros 20,97 eurų vertės, 3 vnt. rūkyto lydyto sūrio „Visiems“, kaina 1,69 euro, bendros 5,07 eurų vertės, 2 vnt. varškės užtepėlių, kaina 0,79 euro, bendros 1,58 euro vertės, kietąjį sūrį „Džiugas Mild“, 2,59 euro vertės, 1 vnt. alkoholinio gėrimo „JAMESON IRISH“ 40 % stiprumo, 1 litro talpos, 29,95 eurų vertės, 1 vnt. alkoholinio gėrimo „BALLANTINES SCOTCH“ 40 % stiprumo, 1 litro talpos, 25,95 eurų vertės, iš viso pagrobė svetimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio, turto už 237,84 eurų.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 11 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį jį, A. M., išteisinti. Civilinį ieškinį jo atžvilgiu atmesti.

2.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik jį kaltinančius įrodymus, neatsižvelgdamas į jį teisinančius, todėl vertindamas byloje surinktus įrodymus bei išsamiai neišanalizuodamas visų bylos aplinkybių, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, kas teismui sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

2.2. Nurodo, kad jis teismui paaiškino, jog įvykio dieną buvo (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje, tačiau nieko iš jos nevogė, kitų kaltinamųjų parduotuvėje nematė. Pažymi, jog teisme peržiūrėtuose vaizdo įrašuose nėra galimybės įžiūrėti po parduotuvę vaikščiojančių žmonių veido bruožų, kas jam kelia abejonių, jog peržiūrėję vaizdo įrašus jį galėjo atpažinti liudytojai D. J. ir R. P..

2.3. Pažymi ir tai, kad teismo posėdžio metu D. J. jį pamačiusi gyvai iš karto neatpažino, ji nurodė, jog vyresnio amžiaus vyriškis su akinukais paskutinis ėmė alkoholį, teismo salėje jo nematė, jis buvo didesnio ūgio, vyriškesnis. Teisme apklausta liudytoja L. J. patvirtino, jog teismo salėje sėdintys kaltinamieji jai matyti, tačiau jų nepažintų, kadangi juos matė tik vaizdo medžiagoje. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad teismo posėdyje peržiūrėtuose vaizdo įrašuose yra matoma, kaip po parduotuvę vaikšto pavieniai asmenys, todėl neaišku kuo remiantis liudytoja nurodo, kad matė kaip veikė trys asmenys. Nurodo, kad liudytoja S. M. teisme parodė, kad salėje sėdintys asmenys iš matymo jai matyti, kadangi parduotuvėje vyko šių trijų asmenų toks blaškymasis, tai ir nusprendė, kad jie įvykdė vagystę, jie elgėsi taip, kaip vykdantys vagystę. Pasak apelianto, teismas šios liudytojos parodymų visiškai neanalizavo, nevertino jos posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kad salėje sėdintys asmenys iš matymo matyti, tačiau, ar jie įvykdė vagystę, pasakyti negali. Iš matymo matyti du asmenys (M. R. ir J. Z.), trečias žmogus nematytas. Liudytoja negalėjo patvirtinti, ar šie asmenys įvykdė vagystę, nes vaizdo įraše veidų nematė. Šie aptarti įrodymai, apelianto teigimu, leidžia abejoti tuo, jog liudytojai D. J. ir R. P. vaizdo įrašuose galėjo jį (A. M.) atpažinti.

2.4. Taip pat skunde apeliantas atkreipia dėmesį į vaizdo įrašą, kuriame matosi, jog jis vienas įėjo į parduotuvę, taip pat vienas vaikščiojo tarp parduotuvės lentynų. Nurodo, kad įraše nėra užfiksuota, kad jis būtų padavęs savo išrinktas prekes ir pinigus kitam asmeniui, kuris būtų už jas sumokėjęs. Apelianto teigimu, nėra įrodyta, kad būtent jis yra užfiksuotas vaizdo įraše, kaip teigia liudytojos L. J., S. M.. Atkreipia dėmesį į tai, kad minėtos liudytojos įvykio nematė, davė parodymus dėl matyto vaizdo įrašo.

2.5. Apeliaciniame skunde analizuojami liudytojos – apsaugos darbuotojos D. J. parodymai, R. P., L. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodytos įvykio aplinkybės. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas analizuodamas byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad nuosprendyje minimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą pasirašė parduotuvės vadovė L. J., pateikė policijai visus vaizdo įrašus, kuriuos turėjo. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus, apelianto teigimu, nesimato asmenų, atvykstančių prie parduotuvės, todėl kelia klausimą, kaip liudytoja D. J. galėjo matyti, kokiu būdu asmenys atvyko į parduotuvę.

2.6. Apelianto teigimu, skundžiamame teismo nuosprendyje nurodyti įrodymai nepagrindžia jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos.

2.7. Nurodo, kad civilinis ieškinys, kaip parodė liudytoja L. J., buvo apskaičiuotas vaizdo kamerų pagalba. Pažymi, jog teisme peržiūrėtuose vaizdo įrašuose nesimato, kokias prekes iš lentynų ima vaizdo įraše matomi asmenys. Apelianto nuomone, tai galima patikrinti peržiūrėjusi minėtus vaizdo įrašus, todėl kelia klausimą, kaip buvo nustatytas ir apskaičiuotas civilinis ieškinys.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 11 d. nuosprendį ir jį, M. R., išteisinti, kadangi padaryta veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

3.1. Teigia, kad nusikalstamą veiką jis padarė vienas ir niekuo nėra susijęs su kitais asmenimis, o būtent su A. M. ir J. Z.. Taip pat teigia, jog visų nuosprendyje nurodytų prekių jis nevogė. Vogė tik alkoholinius gėrimus – 3-4 butelius, kurių bendra vertė neviršija 100 eurų.

3.2. Nesutinka su teismo padaryta išvada, kad byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, jog M. R., J. Z. ir A. M. veikė bendrais aktyviais tyčiniais veiksmais. Mano, kad teismas nepakankamai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir teismas priimdamas jo atžvilgiu apkaltinantį nuosprendį, neatsižvelgė į jo duotus paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, savaip interpretavo nurodytas aplinkybes, rėmėsi ne objektyviais įrodymais, o prielaidomis, kurias suformavo pats teismas nuosprendyje, dėl to buvo nepagrįstai nuteistas. Mano, kad teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus bei išsamiai neišanalizuodamas visų bylos aplinkybių pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, kas teismui sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

3.3. Apelianto teigimu, bylos duomenys nepatvirtina, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, priešingai iš byloje surinktų duomenų matyti, kad jis veikė būtent vienas. Filmuotoje medžiagoje taip pat matyti, kad jis įeina į parduotuvę ir vaikšto po ją būtent vienas, vienas iš jos ir išeina. Nesutinka su liudytojos D. J. parodymais, kad ji filmuotoje medžiagoje neva mačiusi automobilį ir iš jo išlipančius tris asmenis, nes byloje nėra tokio įrašo. Be to, ir L. J. nurodė, kad parduotuvė nefiksuoja vaizdo lauke, o tik vaizdą parduotuvės viduje.

3.4. Teigia, kad ankstesnis jo baustumas administracine tvarka taip pat negali būti įrodymas, ir sietinas su aplinkybe, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas kartu su A. M. bei J. Z.. Apelianto teigimu, teismas savaip interpretavo ir vertino bylos aplinkybes ir nors nuosprendyje nurodoma, kad jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais, tačiau grindžiama vien tik nuosprendyje teismo daromomis prielaidomis ir spėjimais, kaip viskas galėjo vykti, o ne realiais įrodymais, kaip iš tikro viskas vyko. Pasak apelianto, teismas pažeidė reikalavimą įrodymus vertinti visumoje, tiek kaltinančius, tiek teisinančius, dėl to teismo išvados pripažinti jį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo bendrininkų grupėje su A. M. bei J. Z. yra nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais.

4. Teismo posėdžio metu nuteistųjų A. M. ir M. R. gynėjos prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingą išvadą, kad A. M. ir M. R. veikdami bendrininkų grupėje kartu su J. Z., iš anksto susitarę, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės vertės turtą. Su tokiu sprendimu aiškiai nesutinka apeliacinius skundus pateikę apeliantai, prašydami juos išteisinti. Teisėjų kolegija patikrino skundžiamą nuosprendį teisėtumo bei pagrįstumo aspektais (įrodymų vertinimas, pakankamumas, liečiamumas ir kt.) ir nepritaria apeliaciniuose skunduose suformuluotoms išvadoms, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, kas teismui sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

7. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis A. M. nesutikdamas su apkaltinamuoju nuosprendžiu, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, bet teismas baigiamajame akte turi išdėstyti įrodymų vertinimo motyvus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei išvadą dėl nuteistojo kaltės padarė įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus. Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes, o nuteistasis apeliaciniame skunde argumentuodamas savo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadų neatitikimo faktams, dėsto argumentus, iš esmės jau įvertintus nuosprendyje.

7.1. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo išvada, jog A. M. kaltę, padarius BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, įrodo liudytojų D. J., R. P., L. J., S. M. parodymai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo išvadą dėl šių liudytojų parodymų patikimumo ir teisėjų kolegija visiškai su ja sutinka. Liudytojų parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems. Be to, šių liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

7.2. Apklausiamas teisme A. M. neneigė, jog kaltinime nurodytu laiku jis lankėsi parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat nurodė, jog jis, atvykęs į (duomenys neskelbtini), vilkėjo tamsios spalvos striukę, megztinį, avėjo sportbačius, turėjo tamsios spalvos kepurę. Peržiūrėjus byloje esančią vaizdo medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog vaizdo įraše matomas vyras, kuris yra su akiniais, vilki tamsios spalvos striukę su gobtuvu, pilkos spalvos kelnes, tamsios spalvos kepurę, žydros spalvos bliuzoną, avi juodos spalvos sportinius batelius, ant kurių šonų, ties padu matoma balta juosta, yra A. M.. Taip pat iš vaizdo įrašo matyti, kad 15:23:22 val. iš tolumos link dešinės pusės lentynos su alkoholiniais gėrimais ateina vyras, vilkintis žydrą bliuzoną, nuo kairėje pusėje esančios viršutinės lentynos paima butelį su alkoholiu ir eidamas praėjimu link kameros jį užsikiša per atitraukto bliuzono, 15:24:18 val. šis vyras išeina iš parduotuvės nesumokėjęs už paimtą alkoholio butelį.

7.3. Be to, teismo posėdžio metu apklausti liudytojai D. J. ir R. P. taip pat patvirtino, kad vaizdo įraše, be kitų vagystėje dalyvavusių asmenų M. R. ir J. Z., užfiksuotas ir A. M.. D. J. teisme parodė, kad iš vaizdo medžiagos ji pažino visus tris asmenis, M. R. ir J. Z., taip pat ir A. M., kuris vilkėjo žydros spalvos bliuzoną. Liudytojas R. P. teisme parodė, jog kad iš pradžių apie kaltinamuosius nieko nežinojo, siuntė teritoriniams komisariatams nuotraukas iš vagystės vietos, tada jam paskambino iš (duomenys neskelbtini) policijos komisariato, pasakė vieno asmens pavardę, t. y. M. R., vėliau gavo pranešimą, kuriame buvo pridėtos M. R. ir kitų asmenų nuotraukos, iš to išsiaiškino J. Z. ir A. M. tapatybes, iš nuotraukų matėsi veido bruožai, tokiu būdu atpažino asmenis, ikiteisminio tyrimo metu atliko vaizdo įrašų apžiūrą, surašė daiktų apžiūros protokolą, dėl to viską gerai pamena, pažino asmenis iš veido bruožų, sulygino su vaizdo įrašais. Teismo posėdžio metu liudytojas patvirtino, kad teismo salėje sėdi tie patys asmenys, kurie vykdė vagystę iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės.

7.4. Priešingai nei teigiama nuteistojo A. M. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas analizavo ir liudytojų L. J., S. M. parodymus. Teisme apklausta liudytoja L. J. parodė, jog teismo salėje sėdintys kaltinamieji jai matyti, jog vaizdo įraše ji taip pat matė, kaip šie trys asmenys veikė. Liudytoja S. M. teisme parodė, kad salėje sėdintys asmenys iš matymo jai matyti, kadangi parduotuvėje vyko šių trijų asmenų toks blaškymasis, tai ir nusprendė, kad jie įvykdė vagystę, jie elgėsi taip, kaip vykdantys vagystę. Šių liudytojų nurodytos aplinkybės patvirtina aplinkybę, kad kaltinime nurodytu laiku buvo ne tik kiti du nuteistieji M. R. ir J. Z., bet su jai tuo pačiu metu buvo ir A. M.. Tai, kad liudytojos teismo salėje sėdinčio A. M. nepažino, nepaneigia anksčiau aptartų įrodymų, kuriais ir nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku A. M. buvo parduotuvėje ir iš lentynos paėmęs butelį viskio išėjo iš parduotuvės už alkoholį nesusimokėjęs.

7.5. Taigi anksčiau aptartų įrodymų visuma, priešingai nei nurodo nuteistasis A. M., patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku A. M. dalyvavo vagystėje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės.

8. Nuteistasis M. R. apeliaciniame skunde teigia, kad nusikalstamą veiką jis padarė vienas ir jis nėra susijęs su kitais nuteistaisiais, o būtent su A. M. ar J. Z.. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir juos palyginusi tarpusavyje neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog kad M. R., J. Z. ir A. M. veikė bendrais aktyviais tyčiniais veiksmais.

8.1. Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-163-648/2015).

8.2. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas, tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-400/2011, 2K-458/2014 ir kt.).

8.3. Bylos duomenys patvirtina kad visi nuteistieji gyvena (duomenys neskelbtini), ir visi kartu tą pačią dieną, panašiu laiku įeina į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad nuteistieji M. R. ir J. Z. į parduotuvę įėjo kelių sekundžių skirtumu: 15:21:07 val. į parduotuvę įeina M. R. (vilkintis oranžiniu bliuzonu, turintis juodą kuprinę); 15:21:16 val. į parduotuvę įeina J. Z. (vilkintis juodos spalvos striukę, su kepure, šviesiomis kelnėmis, nešinas rankose baltos spalvos maišelį). Netrukus į parduotuvę – 15:22:25 val. –užfiksuotas įeinantis A. M. (mėlynu bliuzonu, buvo užsidėjęs sportinę mėlyną kepurę, buvo su akiniais). Taip pat iš vaizdo įrašo matyti, kad nuteistieji panašiu laiku išėjo iš parduotuvės: M. R. užfiksuotas išeinantis 15:23:25 val., A. M. užfiksuotas išeinantis 15:24:18 val., J. Z. užfiksuotas išeinantis 2018-12-24 15:25:22 val.

8.4. Be to, kaip parodė liudytoja D. J., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme, parodė, jog vaizdo įraše matė, kaip privažiavo šviesios spalvos automobilis, iš keleivio vietos išlipo vyriškis su kepure, kuris turėjo stangrų baltos spalvos krepšį (kaip nustatyta byloje, tai buvo J. Z.), kitas vyriškis vilkėjo oranžinį bliuzoną su gobtuvu, tamsias kelnes, striukę (kaip nustatyta byloje, tai buvo M. R.), pirmas į parduotuvę įėjo vyriškis mėlynu bliuzonu, buvo užsidėjęs sportinę mėlyną kepurę, buvo su akiniais (kaip nustatyta byloje, tai buvo A. M.), jis įėjo ten, kur išeina pirkėjai, ten yra bendra pardavėjų ir apsaugos patalpa, įėjo į vidų, pasižiūrėjo, ar viduje yra apsauga, nes matosi jos kameros, monitorius, tuo metu jos vietoje nebuvo, kai jis išėjo, įėjo kiti pasižiūrėti, ar tikrai ji yra išėjusi, tuo metu jie jau ėjo pro pirkėjams skirtą vietą, vyras su maišu nuėjo per aplink prie pieno skyriaus, galimai ėmė sūrius, matė, kaip M. R. krovėsi prekes į kuprinę. Šiais liudytojos parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi, nes liudytoja parodymus davė būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jos parodymai buvo nuoseklūs viso tyrimo metu, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šios liudytojos duotais parodymais nėra pagrindo abejoti. Be to, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje ir su tuo sutinka teisėjų kolegija, kad liudytojos D. J. nurodytas aplinkybes, kad buvo vaizdo įrašas, kuriame ji matė parduotuvės prieigas, kaip prie parduotuvės atvyko šviesios spalvos automobilis, patvirtina liudytojo R. P., parodymai, jog buvo kreiptasi į parduotuvės administraciją dėl minėto įrašo pateikimo, bet įrašas jau nebebuvo išsaugotas, liudytojos L. J. parodymai, kad parduotuvės vaizdo įrašai saugomi tik savaitę, jog parduotuvėje yra vaizdo kamera, filmuojanti apsaugos darbuotojų kambarį, t. y. galima pamatyti, kas ateina ir išeina. Be to, kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo, jame netgi nurodytas tikslus laikas, kada baltos spalvos automobilis privažiavo prie parduotuvės: 15 val. 16 min. 51 sek., kada į parduotuvę įeina vyras su žydru sportiniu džemperiu, įeina į tarnybines patalpas, apsižiūri ir išeina – 15 val. 18 min., o tai patvirtina liudytojos D. J. nurodytas aplinkybes jog buvo vaizdo įrašas, kuriame matėsi nuteistųjų atvykimas į parduotuvę.

9. Teisėjų kolegija įvertinusi aptartus įrodymus, juos sugretinusi tarpusavyje, neturi pagrindo sutikti tiek su M. R. apeliacinio skundo argumentais, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog jis niekuo nėra susijęs su kitais nuteistaisiais ir iš parduotuvės alkoholinius gėrimus jis vogė vienas, tačiau ir su nuteistojo A. M. nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis jis neigė dalyvavęs kartu su kitais nuteistaisiais vagystėje iš parduotuvės. Aplinkybę, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę, patvirtina ir atliktos M. R. naudojamo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės, A. M. ir J. Z. naudojamų mobilaus ryšio telefonų numerių: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklotinių analizės, kurių metu nustatyta, kad nuteistieji vieni su kitais palaikė telefoninį ryšį, taip pat ir tą pačią dieną prieš įvykį, jog visi trys nuteistieji į (duomenys neskelbtini) atvyko 2018 m. gruodžio 24 d. ir tą pačią dieną iš (duomenys neskelbtini) išvyko.

9.1. Priešingai nei apeliaciniuose skunduose deklaruoja nuteistieji, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad visi nuteistieji yra pažįstami, visi gyvena tame pačiame mieste, bendrauja mobiliaisiais telefonais, kartu atvyko į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę, nedideliu laiko tarpu visi į ją įėjo ir iš jos išėjo, parduotuvėje ėjo prie tų pačių prekių lentynų, ėmė alkoholinius gėrimus. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nuteistieji M. R., A. M., taip pat ir J. Z., jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje kartu iš anksto susitarę. Nėra abejonių, kad nuteistieji suprato, jog savo veiksmais padeda vienas kitam atlikti nusikalstamą veiką ir norėjo taip veikti.

10. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti 2019 m. sausio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintame pareiškime nurodytų pavogtų prekių rūšimi, kiekiu ir jų kaina bei parduotuvei padaryta turtine žala, kurią sudaro 237,84 Eur. Pareiškimas, kaip nurodė liudytoja D. J., surašytas remiantis vaizdo įrašu. Minėtame pareiškime nurodyta, kad asmuo, vilkintis oranžiniu bliuzonu, iš parduotuvės pasisavino viso 5 butelius (ne septynis): o būtent: „JACK DANIELS“ 40% 1 l talpos, 2 vnt., už 47,9 Eur, COGNAC HENNESSY VS 40% 0,7 l su dėže, 1 vnt., už 29,95 Eur, „TORRES 10“ 38% 0,7 l talpos, 2 vnt., už 25,98 Eur. Asmuo, vilkintis juodą striukę, iš parduotuvės pasisavino: LILIPUTAS 50% rieb. sūrio 500 g., 3 vnt., 20,97 Eur, VISIEMS rūkyto lydyto sūrio 330 g, 3 vnt., 5,07 Eur, užtepėlę varškės lyd. 20% rieb., 200 g, 2 vnt., 1,58 Eur., „DŽIUGAS MILD“ kietąjį sūrį, 40% rieb., 1 vnt., 2,59 Eur, JACK DANIELS 40% 1 l , 2 vnt., 47,90 Eur, JAMESON IRISH 40% 1 l, 1 vnt., 29,95 Eur. Asmuo, vilkintis žydru bliuzonu, iš parduotuvės pasisavino: BALLANTINES SCOTCH 40% 1 l, 1 vnt., 25,95 Eur. 2018 gruodžio 24 dieną asmuo, vilkintis žydru bliuzonu, iš parduotuvės pasisavino prekių 25,95 Eur sumai, oranžiniu bliuzonu - 103,83 Eur sumai ir juoda striuke – 108,06 Eur sumai. Parduotuvei padarytas nuostolis už 237,84 Eur (1 t., b. l. 4, 5). Netikėti šiame pareiškime užfiksuotų duomenų, kuriuos patvirtina kiti jau anksčiau aptarti įrodymai, teisingumu, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

11. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes. Nuteistųjų A. M. ir M. R. veiksmai pagal BK 178 straipsnio 4 dalį kvalifikuoti tinkamai, faktinės aplinkybės nustatytos teisingai, byloje surinkti įrodymai, priešingai, negu teigiama skunde, įvertinti laikantis BPK reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms nuosprendis laikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kaip to prašoma apeliaciniuose skunduose, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistųjų A. M. ir M. R. apeliacinius skundus.