- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-05
- Bylos Nr.
- 2-5189-892/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01113-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- M. Z.
- Atsakovas
- A. Z.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ir ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Zita Vizb
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. Z. patikslintą ieškinį atsakovui A. Z. dėl leidimo rengti projektavimo sąlygų sąvadą gyvenamojo namo atliktos namo dalies rekonstrukcijos įteisinimui, rekonstrukcijos projekto parengimo be kito bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ir ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui A. Z., kuriuo teismo prašė: leisti ieškovui kaip gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiui įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinti statytojo teises dėl vienbučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą pagal M. M. O., ind. veiklos pažyma Nr. 714774, parengtą projektinį pasiūlymą, teikiant paraišką Vilniaus rajono savivaldybės administracijai su projektiniu pasiūlymu dėl projektavimo sąlygų sąvado techninio projekto parengimui parengimo ir gavimo, įteisinant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją be kito gyvenamojo namo bendraturčio atsakovo A. Z. sutikimo. Ieškinyje nurodė, kad gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas dar 1944 metais, jame gyveno ieškovo seneliai, iki šalims tampant namo savininkais jos savininkė buvo ieškovo senelė G. N., kuri po vyro mirties 1994 metais perėmė visą paveldimą turtą viena ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre kartu su esančiais ūkiniais pastatais adresu (duomenys neskelbtini) Senelė testamento nepaliko, todėl jos turtą paveldėjo sūnus I. N. ir dukra, ieškovo motina Zakševska, kuri buvo mirusi, todėl jos dalį paveldėjo jos sūnūs M. Z. ir R. Z.. Priėmus paveldėjimą pagal įstatymą 2015 m. kovo 27 d. Vilniaus rajono 3-iam notarų biure buvo sudaryta paveldėto turto pasidalinimo sutartis dėl paveldėto G. N. turto pasidalinimo tarp įstatyminių įpėdinių, t.y. I. N. ir vaikaičių M. Z. ir R. Z.. Paveldėtojas I. N. atsisakė nuo jo paveldimos turto dalies, jam buvo išmokėta piniginė 200 Eur kompensacija, todėl liko įstatyminiai įpėdiniai, paveldėję turtą lygiomis dalimis. Ieškovo brolis R. Z. savo paveldėto turto dalį padovanojo savo sūnui A. Z. pagal 2015 m. gegužės 10 d. dovanojimo sutartį. Iš Nekilnojamojo turto registro 2017 m. spalio 4 d. išrašo matyti, kad bendraturtis yra A. Z., jis negyvena padovanotoje namo dalyje, yra išvykęs gyventi į užsienį. Ieškovas nurodė, kad dar būnant gyvai namo savininkei G. N., jis pradėjo rekonstruoti savo namo dalį – pristatė priestatą, kuriame įrengė tualetą, 4,32 kv. m. ploto vonią, dušą, taip pat įsirengė 3,87 kv. m. ploto patalpą šildymo katilui pastatyti, 17,01 kv. m. ploto kambarį ir koridorių patekimui į 9,40 kv. m. ploto mansardą, mansardoje virš namo dalies įsirengė patalpas. Mansardą atidalino kartonine siena, broliui priklausančių patalpų nesumažino, vykdomiems darbams senelė G. N. bei brolis R. Z. neprieštaravo, šiuo metu ieškovas neturi galimybės susisiekti su atsakovu A. Z., nes nėra žinoma jo gyvenamoji vieta, todėl negali gauti atsakovo leidimo dėl projektavimo sąlygų sąvado rengimo, techninio projekto rengimui gyvenamojo namo rekonstrukcijos įteisinimui.
2. Atsakovui A. Z. procesiniai dokumentai (pradinis ieškinys, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, šaukimas yra parengiamąjį teismo posėdį) buvo įteikinėjami per antstolį paskutinėje žinomoje atsakovo gyvenamojoje vietoje, faktiškai nebuvo įteikti, antstolis grąžino dokumentus su pažyma, kurioje nurodyta, kad atsakovo tėvai informavo, kad sūnus šiuo metu dirba D. B., kada grįš negali pasakyti, su pateiktais dokumentais susipažino, teismo posėdžio laiką ir vietą pasižymėjo atskirai, tačiau priimti dokumentus pasirašytinai atsisakė, sūnaus telefono numerio ar elektroninio pašto adreso nurodyti nesutiko, apie tai, kad atsisakymas priimti dokumentus prilyginamas jų įteikimui, atsakovo tėvai buvo informuoti (1 t. b.l. 58). Vėliau procesiniai dokumentai (patikslintas ieškinys, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, šaukimas į teismo posėdį) buvo siunčiami atsakovui paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau grįžo neįteikti, todėl buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (1 t. b.l. 127-128). Įvertinęs paminėtą, laikytina, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo tinkamai įteikti, atsiliepimo atsakovas nepateikė, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 3 str. 7 d., 12 4str. 2 d., 130 str., 246 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimas
3. Tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad namo rekonstrukciją atsakovas atliko be kito bendraturčio sutikimo, neturėdamas tinkamo projekto bei statybos leidimo, iš pateiktų dokumentų neaišku, ar pagrįstai atsakovas nesutinka su pasiūlytomis planavimo ir statybos darbų sąlygomis. Teigė, kad statybą leidžiančiam dokumentui gauti namo ir žemės sklypo bendraturčių sutikimas yra būtinas, jei bylos nagrinėjimo metu bus nustatyta, kad atsakovas nepagrįstai neduoda sutikimo, teismas gali leisti atlikti namo rekonstrukciją be atsakovo sutikimo. Tretysis asmuo taip pat nurodė, kad, kol ieškovas vykdė namo rekonstrukciją, iš dalies pasikeitė statybos teisinis reglamentavimas, panaikintos teisės aktų nuostatos dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, todėl administracija negali jų išduoti, vietoje projektavimų sąlygų sąvado galioja specialieji architektūros reikalavimai, tačiau ir jie neprivalomi, ieškinyje nepaaiškinta, ar minėti architektūriniai reikalavimai yra būtini, šiuo aspektu svarbi atestuoto architekto pozicija, kuris parengs būtinus dokumentus bei nustatys, ar būtina prašyti specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinį. Tretysis asmuo nurodė, kad nuo statybos rūšies priklauso teisinis reglamentavimas, trečiojo asmens vertinimu, ieškovas teisingai nurodo statybos rūšį pagal norimus įteisinti statybos darbus, norėdamas įteisinti atliktus darbus ieškovas privalo pateikti Vilniaus rajono savivaldybės administracijai visus būtinus dokumentus, jeigu nėra bendraturčio sutikimo dėl atliekamų darbų, būtina pateikti teismo sprendimą, bylos nagrinėjimo metu galima nustatyti, ar ieškinys yra pagrįstas, ar pasirinktas žemės sklypo ir namo perplanavimo būdas, namo rekonstrukcijos būdas nepažeidžia bendraturčių, kitų kaimynų teisių ir teisėtų interesų.
4. Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime nurodė, kad nėra nustačiusi savavališkų gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos darbų, vertinant reikalavimų pagrįstumą tikslinga atsižvelgti į tai, kaip ieškovo gyvenamojo pastato rekonstrukcija pakeitė esmines bendraturčių veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, ir ar rekonstrukcijos pasekmės gali turėti neigiamos įtakos bendraturčiams (1t. b.l. 37-41).
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdyje ieškovas prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Paaiškino, kad į namą, esantį (duomenys neskelbtini), atsikraustė gyventi prieš dešimt metų, močiutė leido jame įrengti patogumus (vonią, tualetą, katilinę šildymui), įsirengti papildomus kambarius gyvenimui, faktiškai namas ir žemės sklypas yra seniai atsidalintas, nes ilgą laiką yra nusistovėjusi naudojimosi namu tvarka, ieškovas namo dalyje, kuria naudojasi, yra įsirengęs autonominį šildymą, nuotekų sistemą, elektros instaliaciją, turi atskirą įėjimą į patalpas, su broliu nebuvo kilę ginčų dėl atliekamų darbų, naudojimosi namu, žemės sklypu, norėdamas gauti sutikimą atliktų darbų įteisinimui sužinojo, kad brolis padovanojo turėtą dalį namo ir žemės sklypo sūnui, tačiau susisiekti su atsakovu neturi galimybės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, kiekvienai iš šalių priklauso po ½ dalį minėtų objektų (b.l. 7-8). Remiantis ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad minėtu adresu jis atsikraustė gyventi prieš dešimt metų, tuo metu namo savininkė buvo ieškovo senelė G. N., ieškovas, siekdamas pagerinti gyvenimo sąlygas, jam priskirtoje gyventi namo dalyje šalia pirmo aukšto patalpų bei mansardoje įrengė papildomas patalpas, pirmame aukšte įrengė šildymo sistemą, apšildančią jo naudojamas patalpas, sanitarinį mazgą, atskirą nuotekų sistemą. Ieškovas paaiškino, kad po senelės mirties namo savininku tapęs jo brolis R. Z. niekada neprieštaravo dėl atliekamų darbų. Atsakovas duomenų, paneigiančių ieškovo paaiškinimus nepateikė (CPK 178 str.), teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo paaiškinimų patikimumu, todėl remiantis ieškovo paaiškinimais teismas laiko nustatytu, kad ankstesnė namo savininkai G. N. bei bendraturtis R. Z. neprieštaravo dėl ieškovo atliekamų darbų. Prieštaravimo dėl atliktų darbų įteisimo nepateikė ir atsakovas šioje byloje. Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsiliepime nurodė, kad nėra nustačiusi savavališkų gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos darbų (1 t. b.l. 38-41).
7. LR CK 4.75 str. 1 d. nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Bendraturčiams nesutariant dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimosi ar disponavimo juo, vienas iš bendraturčių gali kreiptis į teismą dėl naudojimosi turtu nustatymo arba turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės (CK 4.75 str., 4.80 str.). Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Vienas iš tokių reikalavimų ir teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Bendraturčio teisės būti statytoju įgyvendinama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 punkte nustatyta, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Statytojo teisė įgyvendinama turint statybos leidimą (3 straipsnio 2 dalis). Statybą leidžiantis dokumentas – dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą (2 straipsnio 87 punktas). Statybą leidžiantis dokumentas neypatingo statinio rekonstravimui yra leidimas rekonstruoti statinį, leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį – kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, kuriuos išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (27 straipsnio 1 dalies 2,6 punktai, 2 dalis). Statybą leidžiančiam dokumentui gauti turi būti pateikiamas statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas (27 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Taigi, kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus, specialiose statybą reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad bendraturčio sutikimas rekonstruoti namo dalį turi būti gautas iki prašymo dėl atitinkamų statybą leidžiančių dokumentų išdavimo. Imperatyvus reikalavimas gauti rašytinį bendraturčio sutikimą statinio rekonstrukcijai suteikia teisę bendraturčiui išreikšti savo poziciją dėl rekonstrukcijos darbų ir sudaro sąlygas išvengti galimo jo teisių pažeidimo.
8. Kasacinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra išaiškinta, kad, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; kt.). Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-227/2006, 3K-3-604/2004, Nr. 3K-3-1064/2003, 3K-3-1265/2002 ir kt., Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-350-280/2016). Apie numatomą rekonstrukciją bendraturtis gali daryti atitinkamas išvadas jam pateikus susipažinti statinio projektą, iš kurio būtų galima spręsti apie rekonstrukcijos pobūdį (statinio vietą, plotį, aukštį)-(Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2010). Jeigu bendraturtis nenurodo protingo motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą gauti leidimą statinio rekonstrukcijai, teismas gali tokį atsisakymą pripažinti trukdymu įgyvendinti savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064). Panašaus pobūdžio bylose teismas vertina tik atsakovo atsisakymo duoti sutikimą rekonstrukcijos darbams pagrįstumą, tačiau nevertina rekonstrukcijos darbų atitikties viešosios teisės normų reikalavimams, tai atlieka kompetentingos institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012).
9. Remiantis ieškovo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, tai yra namo inventorizacinės bylos, UAB „Norneda“ atliktų kadastrinių matavimų duomenimis, architektės M. M. O. parengtu projektiniu pasiūlymu nustatyta, kad atsikrausčius gyventi į namą, ieškovas prie jam paskirtų naudotis patalpų (namo dalies) pristatė priestatą, kuriame įrengė sanitarinį mazgą (UAB „Norneda“ kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu 1-12), patalpą šildymo katilui pastatyti (UAB „Norneda“ kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu 1-11), 17,01 kv. m. kambarį (UAB „Norneda“ kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu 1-13), 9,40 kv. m. koridorių patekimui į mansardą (UAB „Norneda“ kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu patalpa 1-10) bei patalpas mansardoje virš namo dalies, kuria jis naudojasi (b.l. 23-27, 142-174). Šiuo metu ieškovas yra namo bendrasavininkis, jo faktiškai naudojama namo dalis (iki pertvarkymų) neviršija pusės bendro namo ploto (b.l. 7-8, 23-27, 158). Architektės parengtame projektiniame pasiūlyme nurodyta, kad projektu siekiama rekonstruoti vienbutį gyvenamąjį namą, rekonstruojamas pastatas šlaitinio stogo, esamas namas dalinamas į du butus, kurio vieno (Nr. 1) plotas būtų 59,64 kv. m., kito (Nr. 2, butas su mansarda) – 91,46 kv. m. (b.l. 142-153). Ieškovo naujai įrengtos patalpos yra šalia ir virš ieškovui priskirtų naudotis ir šiuo metu faktiškai jo naudojamų patalpų. Atsakovas turi galimybę naudotis kita dalimi namo, kuri lygi jo turimai idealiajai turto daliai, šiuo metu minėta namo dalimi naudojasi atsakovo tėvai. Atsakovas ieškinio tenkinimui neprieštaravo, pasirinko pasyvią procesinę poziciją, nepateikė įrodymų, kad ieškovo atlikti namo pakeitimai, kuriems prašoma pripažinti teisę gauti statybą leidžiančius dokumentus be atsakovo sutikimo pažeistų atsakovo teises (CKP 178 str.). Taigi, teismas neturi pagrindo išvadai, kad namo rekonstrukcija pagal architektės M. M. O. parengtą projektinį pasiūlymą pažeistų atsakovo teises.
10. Įvertinus paminėtą teisinį reguliavimą, teismų praktikoje suformuotus išaiškinimus bei byloje esančių įrodymų visumą darytina išvada, kad yra pagrįsta apginti ieškovo teises pripažįstant ieškovui teisę gauti statybą leidžiančius dokumentus, būtinus įteisinti atliktus namo rekonstrukcijos darbus bei pakeisti namo paskirtį iš vienbučio į dvibutį be atsakovo sutikimo. Teismas pažymi, kad ieškovas patikslintu reikalavimu prašė leisti jam įgyvendinti statytojo teises dėl vienbučio namo paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą pagal M. M. O. parengtą projektinį pasiūlymą teikiant paraišką Vilniaus rajono savivaldybės administracijai su projektiniu pasiūlymu dėl projektavimo sąlygų sąvado techninio projekto parengimo ir gavimo įteisinant gyvenamojo namo rekonstrukciją be kito bendraturčio sutikimo (1 t. b.l. 79-82). Tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui projektavimo sąlygų sąvadas neišduodamas, vietoje jų galioja specialieji architektūriniai reikalavimai, tačiau jie nėra privalomi, ieškovas nepaaiškina, ar minėti reikalavimai yra būtini (131-134). Teismo posėdyje ieškovo atstovė pripažino, kad minėti reikalavimai nėra reikalingi. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo teisė gintina pripažįstant ieškovui M. Z. teisę įgyvendinant statytojo teises teikti dokumentus bei gauti statybą leidžiančius dokumentus gyvenamojo namo rekonstrukcijai pagal M. M. O. parengtą projektinį pasiūlymą dėl vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą be atsakovo A. Z. sutikimo (CPK 178 str., CK 1.138 str., 4.77 str., 4.80 str., Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013 ir kt.).
11. Ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio (1 t. b.l. 5), 100 Eur antstoliui dėl procesinių dokumentų įteikimo (1 t. b.l. 65) bei 400 Eur už advokato teisinę pagalbą byloje (1 t. b.l. 64, 111). Patenkinus ieškinį visiškai iš atsakovo ieškovui priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
12. Valstybė šioje byloje patyrė 28,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 28,63 Eur už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovui M. Z. teisę teikti dokumentus bei gauti statybą leidžiančius dokumentus gyvenamojo namo rekonstrukcijai pagal M. M. O. parengtą projektinį pasiūlymą dėl vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą be atsakovo A. Z. sutikimo.
Priteisti iš atsakovo A. Z., gim. 1992-06-15, ieškovui M. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. Z., gim. 1992-06-15, valstybės naudai (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300) 28,63 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 63 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 7290).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.