- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-24
- Bylos Nr.
- eA-1001-492/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01174-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja R. P. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 1P-3544 „Dėl pareiginio laipsnio pervardijimo, pareiginės algos koeficiento ir priedo už laipsnį nustatymo R. P.“ (toliau – ir Įsakymas) 2.1 punktą; 2) įpareigoti atsakovą įgyvendinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. 1B-95 (toliau – ir 2017 m. sausio 30 d. įsakymas), pareiškėjai nuo 2017 m. vasario 13 d. nustatant 15 pareigybės kategoriją ir nuo 2019 m. sausio 1 d. 10,14 pareiginės algos koeficientą; 3) iš atsakovo R. P. priteisti 4 050,3 Eur darbo užmokesčio nepriemoką ir 0,07 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo priteistos 4 050,3 Eur darbo užmokesčio nepriemokos sumos; 4) iš Muitinės departamento pareiškėjai priteisti darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo šios administracinės bylos pradėjimo iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo bei 0,07 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo priteistos darbo užmokesčio nepriemokos sumos. R. P. taip pat prašė jai iš atsakovo priteisti patirtas proceso išlaidas.
2. Pareiškėja paaiškino, kad su Įsakymu buvo supažindinta 2019 m. vasario 25 d. Nurodė, kad R. P. yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnė, Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininkė, atliekanti pareigas Krovinių poste „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėja pažymėjo, kad pareigas atliko vadovaudamasi Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 15 d įsakymu Nr. 3B-303 patvirtintu Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko, atliekančio pareigas Vilniaus krovinių (Paneriai, Savanoriai, (duomenys neskelbtini), Žirmūnai) poste pareigybės aprašymu, kurio 2 punktas nustato, kad šios pareigybės lygis – A, o 3 punktas – jog pareigybės kategorija – 14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedu, šios pareigybės kategorijai yra priskirtas 7 algos koeficientas.
3. R. P. nurodė, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-416 buvo patvirtintas Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymas, kurio 2 punktas nustato, jog Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės lygis – A, o 3 punktas – jog pareigybės kategorija – 14. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedu, šios pareigybės kategorijai yra priskirtas 7 algos koeficientas, o pagal 3 priedą, posto viršininko pareigybės kategorijos ribos yra nuo 13 iki 15.
4. Pareiškėja pažymėjo, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 1B-164 buvo patvirtintas Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto viršininko pareigybės aprašymas (vieno konkretaus – Medininkų kelio posto, o ne visų Vilniaus teritorinės muitinės postų, kaip 2015 m. gegužės 29 d. įsakymo atveju), kuriuo šio konkretaus kelio posto viršininkui buvo nustatyta 15 pareigybės kategorija. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedu, šios pareigybės kategorijai yra priskirtas 7,8 algos koeficientas.
5. R. P. nurodė, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1B-95 buvo patvirtintas Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymas (taikytinas visiems muitinės postų viršininkams, be kita ko, pareiškėjai, einančiai krovinių posto „(duomenys neskelbtini)“ viršininkės pareigas), kuriuo šiai pareigybei buvo nustatyta A lygio 15 pareigybės kategorija. Šis įsakymas įsigaliojo nuo 2017 m. vasario 13 d. 2017 m. sausio 30 d. įsakymu netekusiu galios buvo pripažintas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013 m. kovo 14 d. įsakymas Nr. 1B-164 dėl Medininkų kelio posto viršininko pareiginės instrukcijos patvirtinimo. Nauju Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1B-95 visiems Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininkams buvo nustatyta A 15 pareiginė kategorija su 7,8 algos koeficientu. Vadovaujantis minėtu įsakymu bei patvirtintu nauju pareigybės aprašymu, R. P. einamai pareigybei, t. y. Vilniaus teritorinės muitinės krovinių posto „(duomenys neskelbtini)“ viršininko pareigybei, turėjo būti nustatyta 15 pareigybės kategorija, atitinkamai perskaičiuotas ir išmokamas didesnis darbo užmokestis. Nepaisant to, po Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 1B-95 priėmimo dėl R. P. nežinomų ir nesuprantamų priežasčių šis įsakymas jos atžvilgiu nebuvo įgyvendintas, t. y. pareiškėjos pareigybei ir toliau buvo taikoma 14 pareigybės kategorija, jai mokamas darbo užmokestis nebuvo perskaičiuotas ir faktiškai atitiko 14 pareigybės kategoriją. 2018 m. gruodžio 31 d., atsižvelgiant į tai, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalios nauja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) redakcija, Muitinės departamento generalinis direktorius priėmė Įsakymą, kuriuo R. P., Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininkei, atliekančiai pareigas krovinių poste „(duomenys neskelbtini)“, suteiktas II rango muitininko pareiginis laipsnis buvo pervadintas į vidaus tarnybos majoro laipsnį (Įsakymo 1 punktas); pareiškėjai buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas 9,1 (Įsakymo 2.1 punktas); R. P. buvo nustatytas 1,2 bazinio dydžio pareiginės algos priedas už laipsnį (Įsakymo 2.2 punktas). Pasikeitus darbo apmokėjimo sistemai, pareiškėjai mokamas darbo užmokestis tapo skaičiuojamas ne pagal tarnybos lygį sistemai, t. y. ne pagal tarnybos lygį (A) ir pareiginę kategorija (14 ar 15), tačiau pagal tam tikrai pareiginei kategorijai įstatymu priskirtą pareiginės algos koeficientą. Kadangi anksčiau pagal galiojusio apmokėjimo sistemą pareiginei kategorijai A 14 buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas 7, o pareiginei kategorijai A 15 – 7,8, atskaitos tašku, apskaičiuojant atlyginimą pagal naują apmokėjimo sistemą nuo 2019 m. sausio 1 d. yra tie patys pareiginės algos koeficientai. Pareigūnams, kurie turėjo A 14 pareiginę kategoriją, pareiginės algos koeficientas nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo nustatytas 7, o tiems, kurie turėjo pareiginę kategoriją A 15 – 7,8. Remiantis šiuo pareiginės algos koeficientu kaip atskaitos tašku, pareigūnams toliau buvo skaičiuojamas atlyginimas, atsižvelgiant į suteiktą kvalifikacinę klasę, pareiginį laipsnį ir stažą. Nuo 2017 m. vasario 13 d. įsigaliojus Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymui Nr. 1B-95, R. P. ir toliau atlyginimas buvo skaičiuojamas taikant A 14 pareiginę kategoriją su algos koeficientu 7, nors turėjo buvo taikomas A 15 pareiginei kategorijai priskirtas algos koeficientas 7,8. Prie šio koeficiento jai buvo taikomas 30 procentų priedas už turimą pirmąją kvalifikacinę klasę (1,3 koeficientas).
6. Pareiškėja akcentavo, kad keičiantis apmokėjimo sistemai, buvusiems A 14 kategorijos pareigūnams buvo taikomas kvalifikacinės klasės koeficientas, nustatant galutinį pareiginės algos koeficientą. Kadangi R. P. kvalifikacinė klasė buvo pirma ir jai priklausė 30 procentų priedas (1,3 koeficientas), Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovo įsakymu pareiškėjai buvo klaidingai nustatytas pareiginės algos koeficientas 9,1, kadangi atskaitos tašku nepagrįstai buvo imamas A 14 pareiginei kategorijai priskirtinas pareiginės algos koeficientas 7, jį dauginant iš kvalifikacinės klasės koeficiento 1,3 už pirmą kvalifikacinę klasę (7x1,3=9,1). Teigė, kad atsakovas, apskaičiuodamas R. P. pareiginės algos koeficientą, privalėjo atskaitos tašku laikyti visiems Vilniaus teritorinės muitinės postų viršininkams taikytiną A 15 pareiginei kategorijai priskirtą pareiginės algos koeficientą 7,8, dauginant iš pareigūnui priskirtos kvalifikacinės klasės koeficiento (7,8x1,3=10,14). Galutinis atlyginimas pareigūnui priklauso nuo aptarto pareiginės algos koeficiento, jį toliau dauginant iš koeficiento už laipsnį ir už stažą. Pareiškėjos nuomone, jos atlyginimas nuo 2017 m. vasario 13 d. buvo neteisėtai sumažintas taikant pareiginės algos koeficientą 7 vietoj taikytino koeficiento 7,8, o nuo 2019 m. sausio 1 d. taikant pareiginės algos koeficientą 9,1 vietoje taikytino koeficiento 10,14. Nuo 2019 m. sausio 1 d. R. P. už laipsnį priklauso koeficientas 1,2, o nuo 2019 m. vasario 1 d. už vidaus tarnybos laipsnį paskirtas 1,3 koeficientas.
Šalies argumentai
7. Pareiškėja nurodė, kad iki 2019 m. sausio 1 d. jai buvo skaičiuojamas 24 procentų priedas už stažą. Šis priedas iki 2019 m. sausio 1 d. darbo apmokėjimo tvarkos pasikeitimo buvo didinamas trimis procentais kas trejus metus, o 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo apmokėjimo tvarkai, priedas už darbo stažą skaičiuojamas kiekvienais metais po vieną procentą.
8. R. P. pažymėjo, kad per visą ginčo laikotarpį atsakovui nepagrįstai neįgyvendinant 2017 m. sausio 30 d. įsakymo, jos darbo užmokesčio nepriemokos dydis šiuo metu siekia 4 050,3 Eur ir nuolat didėja. Teigė, kad atsakovas, priėmęs įsakymą dėl naujo pareigybės aprašo patvirtinimo Vilniaus teritorinės muitinės postų viršininkams, privalėjo šio aprašo nuostatas taikyti visiems postų viršininkų pareigas einantiems pareigūnams, taip pat ir pareiškėjai.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdyje pareiškėja R. P. ir jos atstovas prašė skundą tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
10. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
11. Išsamiai aptaręs aplinkybes, susijusias su R. P. Vilniaus teritorinėje muitinėje eitomis pareigomis bei jai suteiktais pareiginiais laipsniais, pareigybės lygiais, pareigybės ir kvalifikacinėmis kategorijomis, pareiginės algos koeficientais bei priedais, atsakovas teigė, kad vadovaujantis Statuto pakeitimais, nuo 2019 m. sausio 1 d. finansų ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms buvo pradėtas taikyti naujas teisinis reguliavimas, tačiau šis teisinio reguliavimo pasikeitimo procesas negalėjo paveikti pareiškėjos teisinės padėties, kadangi Vilniaus teritorinės muitinės krovinių posto „(duomenys neskelbtini)“ statusas minėtu laikotarpiu nesikeitė. Atsižvelgus į pakitusį teisinį reguliavimą, Įsakymu R. P. suteiktas II rango muitininko pareiginis laipsnis buvo pervardintas į vidaus tarnybos majoro laipsnį, pareiškėjai buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas 9,1 ir buvo nustatytas 1,1 bazinio dydžio pareiginės algos priedas už laipsnį. Atsižvelgus į teisinį reguliavimą, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 1P-64 R. P. nuo 2019 m. vasario 1 d. buvo suteiktas vidaus tarnybos pulkininko leitenanto laipsnis ir nustatytas 1,3 bazinio dydžio pareiginės algos priedas.
14. Atsakovas pažymėjo, kad valstybės tarnautojo karjera ir pareigų lygiavertiškumas tuo metu galiojusiame Valstybės tarnybos įstatyme buvo susieti su valstybės tarnautojo pareigybės kategorija. Tuo metu valstybės tarnautojų pareigybės buvo suskirstytos į 20 kategorijų. To paties pavadinimo pareigybės galėjo būti skirtingų kategorijų, pavyzdžiui, posto viršininko pareigybė galėjo būti nuo 13 iki 15 kategorijos, todėl teisine prasme 15 kategorija yra aukštesnė nei 14 kategorija ir perkėlimas iš 14 kategorijos posto viršininko į 15 kategorijos posto viršininko pareigas laikomas perkėlimu į aukštesnes pareigas, praktikoje tai yra lygiavertės pareigos su skirtinga pareigine alga. Formaliai norint 14 kategorijos pareigybę pakeisti į 15 kategorijos pareigybę, reikia vieną pareigybę naikinti ir steigti kitą („naują“) pakeitus pareigybės aprašyme funkcijas. Atsakovas pažymėjo, kad kategorijos negali būti suteikiamos automatiškai, o suteikti R. P. 15 kategoriją buvo įmanoma tik organizavus konkursą arba atliktus veiklos vertinimo procedūrą. Teigė, kad pareiškėjos reikalavimas įgyvendinti įsakymą yra nepagrįstas, prieštarauja teisės normoms bei nėra įmanomas įgyvendinti.
Atsiliepimas
16. Atsakovas teigė, kad priimdamas skundžiamą Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. 1B-95 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymo patvirtinimo“, naudodamasis diskrecijos teise, kuri apima ir viešojo administravimo subjektui įstatymais pavestų uždavinių bei funkcijų paskirstymą tarp tos įstaigos struktūrinių padalinių ir atitinkamų funkcijų priskyrimą tų padalinių valstybės tarnautojų pareigybėms tvirtinant jų aprašymus ir šiuo įsakymu tvirtindamas Vilnius teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymą, veikė nenukrypdamas nuo įstatymų apibrėžto teisėto tikslo, neviršijo kompetencijos ir įstatymų reikalavimų bei pareiškėjos teisių bei teisėtų interesų nepažeidė.
17. Muitinės departamentas pažymėjo, kad apskaičiuodamas ir pareiškėjai mokėdamas darbo užmokestį, vadovavosi galiojančiais valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mokėjimo tvarką reguliuojančiais teisės aktais, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – Muitinės statutas) ir Statuto nuostatomis.
18. Atsakovas teigė, kad pareiškėja netinkamai suformulavo skundo reikalavimus. Pažymėjo, kad R. P. teisines pasekmes sukėlė būtent 2017 m. sausio 30 d. įsakymas, kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymas bei kuriuo jai ir toliau buvo taikoma A 14 pareiginė kategorija, t. y. pareiškėja nagrinėjamoje byloje faktiškai iškėlė ginčą būtent dėl šio įsakymo, tačiau skundą teismui pateikė praėjus daugiau nei dvejiems metams po jo įsigaliojimo, todėl praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti.
19. Teismo posėdyje atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė palaikė institucijos atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytą poziciją.
II.
20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjos R. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
21. Išsamiai aptaręs faktines bylos aplinkybes, susijusias su R. P. Vilniaus teritorinėje muitinėje eitomis pareigomis bei jai suteiktais pareiginiais laipsniais, pareigybės lygiais, pareigybės ir kvalifikacinėmis kategorijomis, pareiginės algos koeficientais ir priedais, bei Muitinės departamento statusą ir funkcijas, teismas pažymėjo, kad teisės aktai Muitinės departamento direktoriui suteikia teisę tvirtinti pareigybių aprašymus ir nustatyti jų turinį. Akcentavo, kad 2017 m. sausio 30 d. galiojusio įsakymo metu Valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnyje buvo nustatyti valstybės tarnautojų pareigybės lygiai (A, B ir C). A lygiui buvo būtinas aukštasis universitetinis arba jam prilyginamas išsilavinimas. Valstybės tarnautojų pareigybės buvo skirstomos į 20 kategorijų (aukščiausia – 20, žemiausia – 1). Valstybės tarnybos įstatymas nustatė valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą, jų lygius ir kategorijas pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų suskirstymą į grupes. Statutinių valstybės tarnautojų pareigybės buvo aprašomos vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, Muitinės statutu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 patvirtinta Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, taip pat buvo atsižvelgiama į pareigybių vertinimo kriterijus (tarnybinės veiklos atlikimo savarankiškumo, sudėtingumo, bendradarbiavimo, darbo vietos ir tarnybos sąlygų, pareigų ir kita).
22. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pagrįstai nurodė, jog Muitinės departamento 2013 m. kovo 14 d. įsakymas Nr. 1B-164 pagal turinį buvo skirtas užtikrinti muitinės tarnybą reguliuojančiuose teisės aktuose įtvirtintą tam tikros kategorijos pareigūnų funkcijų atlikimo tvarką. Buvo atsižvelgta į skirtingą postų krūvį, atsakomybę ir funkcijas, todėl Muitinės departamentas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos – Kirtimų krovinių posto viršininkės – atžvilgiu šį įsakymą įgyvendinti nebuvo teisinio pagrindo. Teismas sprendė, kad R. P. nepagrįstai nurodė, jog jai, vadovaujantis Muitinės departamento 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1B-95, turėjo būti taikoma 15 pareigybės kategorija, iki 10,14 didinamas pareiginės algos koeficientas bei priteisiamos darbo užmokesčio nepriemokos (4 050,3 Eur) ir 0,07 procento dydžio delspinigiai. Pareiškėja nepagrįstai nurodė, kad jos atžvilgiu turėjo būti nustatyta 15 pareigybės kategorija bei atitinkamai perskaičiuotas ir išmokamas didesnis darbo užmokestis.
23. Teismas akcentavo, kad vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, posto viršininko pareigybė gali būti nuo 13 iki 15 kategorijos, todėl 13 kategorija yra žemesnė nei 14 ir perkėlimas iš 14 kategorijos į 15 kategorijos posto viršininko pareigas laikomas perkėlimu į aukštesnes pareigas. Muitinės statute buvo nustatyta, kad į tarnybą muitinėje aukštesnėse pareigose gali būti priimama konkurso būdu (11 straipsnis), atsižvelgiant į muitinės pareigūno tarnybinės veiklos rezultatus (25 straipsnio 16 dalies 2 punktas) arba atliekant neeilinį muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą (25 straipsnio 25 dalies 3 punktas). Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad R. P. 15 kategorija galėjo būti suteikta tik organizavus konkursą arba atlikus jos veiklos vertinimą. Teismas sprendė, kad pareiškėjos reikalavimas jos atžvilgiu įgyvendinti Muitinės departamento 2017 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. 1B-95 yra nepagrįstas, todėl jo netenkino. Teismas akcentavo, kad R. P. nenurodė, kokie teisės aktai jos atžvilgiu buvo pažeisti ir to faktinėmis aplinkybėmis nepagrindė.
24. Teismas padarė išvadą, kad niekuo nepagrįstas yra ir pareiškėjos teiginys, jog jos pareigybės priskyrimas A 14 pareigybės kategorijai yra diskriminuojantis, priešingai, atsakovas nurodė, kad tvirtinant 2017 m. sausio 30 d. įsakymą, Vilniaus teritorinės muitinės struktūroje buvo 14 postų, 14 kategorija buvo priskirta net 7 iš 14 Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybių aprašymų; 4 iš 5 Vilniaus teritorinės muitinės Krovinių postų viršininkų pareigybių aprašymų buvo priskirti 14 kategorijai.
25. Teismas pažymėjo, kad atsakovo 2017 m. sausio 30 d. įsakymas jo generalinio direktoriaus buvo patvirtintas pagal kompetenciją, naudojantis įstatymo leidėjo suteikta diskrecijos teise pertvarkyti vidinę Lietuvos Respublikos muitinės struktūrą. Teismas sprendė, kad R. P. reikalavimas panaikinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 1P-3544 2.1 punktą, kuris buvo priimtas vadovaujantis Statuto 2 straipsnio 2, 6 ir 14 dalimis, 53 straipsnio 1 bei 2 dalimis ir 54 straipsniu, yra aiškus, konkretus ir neprieštaraujantis teisės aktų nuostatoms, yra nepagrįstas. Atsakovas, priimdamas Įsakymą, veikė savo diskrecijos ribose, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų bei pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų.
26. Teismas sprendė, kad R. P. reikalavimai įpareigoti atsakovą įgyvendinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymą, pripažinti jai 15 pareigybės kategoriją nuo 2017 m. vasario 13 d. bei nuo 2019 m. sausio 1 d. pripažinti, kad R. P. pareiginės algos koeficientas yra 10,14, yra nepagrįsti, todėl juos atmetė.
27. Atmetęs nurodytus reikalavimus, teismas netenkino ir reikalavimų pareiškėjai iš atsakovo priteisti 4 050,3 Eur darbo užmokesčio nepriemoką bei 0,07 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo priteistos 4 050,3 Eur darbo užmokesčio nepriemokos sumos ir darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo administracinės bylos iškėlimo iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo bei 0,07 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo priteistos darbo užmokesčio sumos. Teismas konstatavo, kad atsakovas, apskaičiuodamas ir R. P. mokėdamas darbo užmokestį, vadovavosi galiojančiais valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mokėjimo tvarką reguliuojančiais teisės aktais, Muitinės statuto bei Statuto nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skunde suformuluotų reikalavimų.
28. Atmetęs R. P. skundą, teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, jos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.
III.
29. Pareiškėja R. P. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo jai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
30. R. P. nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilino į bylą ir joje nagrinėjamą ginčą, netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, nepagrįstai nevertino ir nepateikė argumentų dėl esminę reikšmę turinčių aplinkybių, o tai lėmė neteisėto, nepagrįsto ir neteisingo sprendimo, kuriuo pažeidžiamos pareiškėjos teisės bei teisėti interesai, priėmimą.
Šalies argumentai
31. R. P. teigimu, nors nagrinėjant bylą buvo neginčijamai nustatyta, jog Muitinės departamento generalinis direktorius 2017 m. sausio 30 d. priėmė įsakymą, kuriuo patvirtino naują Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymo redakciją, taikytiną visiems Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininkams, inter alia (be kita ko) ir R. P., tačiau nepaisant to, esant patvirtintai naujai pareigybės aprašymo redakcijai, teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjai taikė ankstesnę – 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-416 patvirtintą – pareigybės aprašymo redakciją. R. P. nurodo, kad teismas argumentų dėl 2017 m. sausio 30 d. patvirtintos naujos pareigybės aprašymo redakcijos netaikymo pagrįstumo iš esmės nenurodė, tik formaliai konstatavo, jog pareiškėjos reikalavimas jai taikyti naujausią pareigybės aprašymo redakciją yra nepagrįstas. R. P. nuomone, teismas pažeidė bendrąjį teisės principą, įtvirtinantį, kad nauja teisės akto redakcija panaikina senąją to paties teisės akto redakciją. Nors tai nėra tiesiogiai nurodyta jokioje teisės normoje, tačiau yra akivaizdu ir logiška, kad vienu metu dvi skirtingos tos paties teisės akto redakcijos negali galioti. Pareiškėja pabrėžia, kad tai, jog atsakovas po 2017 m. sausio 30 d. įsakymo priėmimo ir naujos pareigybės aprašymo redakcijos patvirtinimo jo taip pat neįgyvendino ne tik pareiškėjos, tačiau ir kitų tokias pačias pareigas einančių tarnautojų atžvilgiu, ne tik nėra Muitinės departamento veiksmus pateisinanti aplinkybė, tačiau ir parodo šiurkštų bei sistemišką teisės normų nesilaikymą ir R. P. bei kitų asmenų teisių ir interesų pažeidimą.
32. Pareiškėja neginčija Muitinės departamento generalinio direktoriaus kompetencijos bei diskrecijos teisės Valstybės tarnybos įstatymo nustatytose ribose pertvarkyti vidinę Lietuvos Respublikos muitinės struktūrą ar nustatyti atitinkamas pareigybės kategorijas, tačiau pabrėžia, kad 2017 m. sausio 30 d. įsakymu atsakovo generalinis direktorius, pasinaudodamas savo diskrecijos teise, nusprendė visoms Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybėms nustatyti vienodą 15 pareigybės kategoriją. R. P. teigė, kad įvertindamas sprendime nurodytus kriterijus, Muitinės departamento generalinis direktorius turėjo teisę ir galimybę nustatyti skirtingas atskirų postų viršininkų pareigybės kategorijas, tačiau tokia teise nepasinaudojo – visoms Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybėms priskyrė vienodą pareigybės kategoriją. Pareiškėja teigia, kad sprendime pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų ar išvadų, kurie pateisintų paties atsakovo patvirtintų pareigybės aprašymų netaikymą aprašyme nurodytas pareigas einantiems tarnautojams.
33. R. P. akcentuoja, kad nors Valstybės tarnybos įstatymas nustato galimas tokios pareigybės kategorijos ribas (nuo 13 iki 15), tai nereiškia galimybės tarnautojui netaikyti tokios kategorijos, kuri yra konkrečiai nurodyta pareigybės aprašyme. Teigia, kad tokia įstatymo norma reiškia Muitinės departamento generalinio direktoriaus teisę parinkti kiekvienos pareigybės kategoriją prieš patvirtinant pareigybės aprašymą, tačiau ne teisę nukrypti nuo pareigybės aprašymo ir taikyti žemesnę kategoriją. R. P. pažymi, kad pareigybės aprašyme buvo patvirtinta konkreti (fiksuota) pareigybės kategorija, o ne galimų kategorijų ribos.
34. Pareiškėjos nuomone, atsakovas, priėmęs įsakymą dėl naujos pareigybės aprašo patvirtinimo Vilniaus teritorinės muitinės postų viršininkams, privalėjo šio aprašo nuostatas taikyti visiems postų viršininkų pareigas einantiems pareigūnams, taip pat ir R. P., t. y. privalėjo pareiškėjai nuo 2017 m. vasario 13 d. nustatyti 15 pareigybės kategoriją, mokėti atitinkamą darbo užmokestį, o nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkai, taikyti ne 9,1 (atitinka 14 pareigybės kategoriją), o 10,14 (atitiktų 15 pareigybės kategoriją) pareiginės algos koeficientą.
Šalies argumentai
35. Pareiškėja nurodo, kad per visą ginčo laikotarpį atsakovui nepagrįstai neįgyvendinant Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 1B-95, jai buvo išmokėta nepagrįstai mažas darbo užmokestis. R. P. skaičiavimais, darbo užmokesčio nepriemokos dydis skundo teismui pateikimo metu siekė 4 050,3 Eur ir šis dydis nuolat didėja, kadangi jai ir toliau yra mokamas mažesnis darbo užmokestis.
36. Pareiškėjos atstovas advokatas D. P. 2021 m. balandžio 13 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašymą perduoti bylą nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai ir bylą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Paaiškinimuose pateikiami argumentai dėl Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išnagrinėtų (nagrinėjamų) administracinių bylų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir atsakovo veiksmų, pareiškėjos teigimu, pažeidžiančių konstitucinius lygiateisiškumo ir draudimo diskriminuoti principus.
37. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
38. Muitinės departamentas pažymi, kad pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir pirminiame skunde, t. y. nesuformulavo aiškaus skundo pagrindo ir dalyko, kuriais remiantis būtų nustatytos ginčo ribos. Be to, R. P. apeliaciniame skunde nėra jokių teisiškai pagrįstų argumentų dėl netinkamo Administracinių bylų teisenos įstatymo normų aiškinimo ar taikymo, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog šiuo atveju yra kilęs Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka nagrinėtinas ginčas. Atsakovo nuomone, pareiškėjos nurodytos abstrakčios aplinkybės dėl teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo neturi būti laikomos skundo dalyku.
39. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai įvertino 2017 m. sausio 30 d. įsakymą, tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir pateikė argumentus dėl visų esminę reikšmę turinčių aplinkybių, o tai lėmė teisėto ir teisingo sprendimo priėmimą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad 2017 m. sausio 30 d. įsakymas Muitinės departamento generalinio direktoriaus buvo patvirtintas pagal kompetenciją, naudojantis įstatymo leidėjo suteikta diskrecijos teise pertvarkyti vidinę Lietuvos Respublikos muitinės struktūrą. Tokia teismo išdėstyta pozicija nekelia abejonių sprendime pateiktų aiškinimų teisingumu ir teisės aktų reikalavimų nepažeidžia. Muitinės departamentas pažymi, kad 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Muitinės departamento 2015 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. 1B-413 nebuvo panaikintas ir negalėjo būti panaikintas, kadangi kai kurie Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininkai (tarp jų ir R. P.) tuo metu savo pareigas atliko vadovaudamiesi būtent šiuo pareigybės aprašymu. Šis pareigybės aprašymas galiojo nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. kovo 4 d. ir buvo panaikintas tik tada, kai nuo 2019 m. finansų ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms buvo pradėtas taikyti naujas teisinis reguliavimas.
41. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareigybės aprašymas tvirtinamas ne konkrečiam asmeniui, o darbo (tarnybos) funkcijai. Teigia, atsižvelgdamas į teisės aktų reikalavimus, siekdamas palengvinti ir užtikrinti efektyvų institucijai priskirtų funkcijų įgyvendinimą bei prisidėti prie žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimo, Muitinės departamentas, spręsdamas pareigybių aprašymų tvirtinimo klausimą, turi teisę veikti savo nuožiūra, nenukrypdamas nuo valstybinėms institucijoms priskirtų bendrųjų tikslų. Atsakovas nurodo, kad rengdamas pavaldžių valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, visada atlieka teisės aktuose nustatytų įstaigos ir (arba) įstaigos struktūrinio padalinio uždavinių ir funkcijų analizę.
43. Atsakovas pažymi, kad apskaičiuodamas ir pareiškėjai mokėdamas darbo užmokestį, vadovavosi galiojančiais valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mokėjimo tvarką nustatančiais teisės aktais, Muitinės statuto ir Statuto nuostatomis, todėl R. P. reikalavimai dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo negali būti laikomi pagrįstais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
45. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčo dalyku yra pareiškėjos R. P. reikalavimų panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 1P-3544 „Dėl pareiginio laipsnio pervardijimo, pareiginės algos koeficiento ir priedo už laipsnį nustatymo R. P.“ 2.1 punktą, įgyvendinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymą 2017 m. sausio 30 d. Nr. 1B-95 ir taikyti pareiškėjai R. P., Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininkei, atliekančiai pareigas krovinių poste „(duomenys neskelbtini)“, 15 pareigybės kategoriją nuo 2017 m. vasario 13 d., teisėtumas ir pagrįstumas. Bylos nagrinėjimas 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi buvo sustabdytas, iki bus išnagrinėta analogiška Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla administracinė byla Nr. eA-992-789-2022, kurioje buvo sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į bylose sprendžiamų klausimų tapatumą, nagrinėjamoje byloje sudaryti išplėstinę kolegija netikslinga; tenkinti apeliantės prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka taip pat nėra pagrindo (ABTĮ 137 str. 1 d.).
46. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, padaręs išvadą, kad nebuvo pagrindo pareiškėjos pareigybei 2017 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 1B-95 pagrindu nustatyti aukštesnę pareigybės kategoriją, nurodė, kad R. P. 15 kategorija galėjo būti suteikta tik organizavus konkursą arba atlikus jos veiklos vertinimą. Pareiškėjams pagrįstai taikytas pareiginės algos koeficientas – 8,4, atitinkantis pagal ankstesnį teisinį reguliavimą galiojusią A lygio 14 pareigybės kategoriją. Teismas sprendė, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjai nustatyti A lygio 15 pareigybės kategorijos (pagal naująją Statuto redakciją – 9,36 pareiginės algos koeficientą). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nebuvo pagrindo naikinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 1P-3544 2.1 punktą.
47. Pareiškėja, apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad Muitinės departamento generaliniam direktoriui 2017 m. sausio 30 d. priėmus įsakymą, kuriuo jis patvirtino naują Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymo redakciją, ji taikytina visiems Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininkams, inter alia (be kita ko) ir R. P., nes negali tai pačiai pareigybei galioti skirtingi aprašymai, nauja redakcija panaikina senąją to paties teisės akto redakciją; atsakovas neturi teisės nukrypti nuo pareigybės aprašymo ir pasirinktinai taikyti žemesnę kategoriją.
48. Byloje nustatyta, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 29 įsakymu Nr. 1B-413 „Dėl kai kurių Vilniaus teritorinės muitinės pareigybių aprašymų patvirtinimo“ Vilniaus TM muitinės postų pareigybių aprašymai buvo išdėstyti nauja redakcija. Pareiškėja, Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininkė, atliekanti pareigas krovinių poste „(duomenys neskelbtini)“, pareigas atliko, vadovaudamasi minėtu Vilniaus TM posto viršininko pareigybės aprašymu, kurio 2 punkte nurodyta, kad pareigybės lygis A, 3 punkte – pareigybės kategorija 14. <...>. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1B-95 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymo patvirtinimo“ Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininkams buvo nustatyta A15 pareiginė kategorija su algos koeficientu 7,8, tačiau pareiškėjai jis nebuvo pritaikytas. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 įsakymu Nr. 1P-3544 „Dėl pareiginio laipsnio pervardijimo, pareiginės algos koeficiento ir priedo už laipsnį nustatymo R. P.“ pareiškėjai suteiktas II rango muitininko pareiginis laipsnis buvo pervardintas į vidaus tarnybos majoro laipsnį; nustatytas pareiginės algos koeficientas 9,1; 1,2 bazinio dydžio pareiginės algos priedas už laipsnį. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. sausio 31 d. įsakymu 1P-64 „Dėl vidaus tarnybos laipsnio suteikimo ir priedo už laipsnį nustatymo“ pareiškėjai nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. suteiktas vidaus tarnybos pulkininko leitenanto laipsnis ir vadovaujantis Statuto 54 straipsniu nustatytas 1,3 bazinio dydžio pareiginės algos priedas.
49. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigdama, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. nustojus galioti Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutui, muitinės pareigūnų tarnybos santykiams pradėtas taikyti Statutas, o atsakovas, atsižvelgęs į naujojo Statuto, įgyvendinančio darbo užmokesčio apskaičiavimo pakeitimus, priėmė Įsakymą Nr. 1P-3544, jo 2.1 punkto neteisėtumą grindžia išvestine aplinkybe, nulemta nepagrįstai jos pareigybei nepritaikyto 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1B-95 numatytos jos pareigybei A15 pareiginė kategorija su algos koeficientu 7,8. Kitų minėto įsakymo neteisėtumo pagrindų skunde nėra nurodyta. Pareiškėjos teigimu, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies ir 48 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl to, jog nuo 2017 m. vasario 13 d. jai neteisėtai buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis, nes nuo 2017 m. vasario 13 d., kai įsigaliojo 2017 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. 1B-95, jai turėjo būti nustatyta 15 pareigybės kategorija.
50. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, analogiškoje administracinėje byloje Nr. eA-992-789-2022 nutartyje, priimtoje 2022 m. balandžio 7 d., išaiškino, kad formali visų asmenų lygybė prieš įstatymą savaime nereiškia, kad įstatyme turi būti nustatytas vienodas valstybės tarnybos (atskirų jos dalių) teisinis reguliavimas, t. y. nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti valstybės tarnautojus, atsižvelgiant į institucijos, kurioje jie eina pareigas, taip pat pačių tarnautojų statusą, funkcijas, taip pat į nevienodo (diferencijuoto) teisinio reguliavimo dalyką ir tikslą. Valstybės tarnybos santykiai (įskaitant valstybės tarnautojų pareigybių hierarchijos klasifikavimą) dėl savo pobūdžio, paskirties, kompleksiškumo, veiklos sferų ir jose atliekamų funkcijų gali (o tam tikrais atvejais ir turi) būti reguliuojami diferencijuotai, tačiau toks reguliavimas privalo būti pagrįstas bendrais įstatyme nustatytais kriterijais.
51. Muitinės departamentas turėjo teisę (įstatyminį pagrindą), vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatyme apibrėžtomis ribomis, nustatyti skirtingas Vilniaus teritorinės muitinės postų viršininkų pareigybių kategorijas. Todėl vien tik byloje nustatyta aplinkybė, kad, 2017 m. vasario 13 d. įsigaliojus Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymui Nr. 1B-95, vienu metu galiojo du Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymai, kuriuose buvo numatytos skirtingos šios pareigybės kategorijos (A14, numatyta Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-413 patvirtintame posto viršininko pareigybės aprašyme, ir A15, numatyta 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1B-95 patvirtintame posto viršininko pareigybės aprašyme), savaime nepažeidė diskriminavimo ir lygiateisiškumo principų. Minėtais įsakymais nustatytos pareigybės kategorijos atitiko Valstybės tarnybos įstatyme nurodytas suvienodintų kategorijų ribas. Iš atsakovo pateiktų duomenų nustatyta, kad 2017 m. sausio 30 d. įsakymo priėmimo metu Vilniaus TM struktūroje buvo 14 postų, 14 kategorija buvo priskirta 8 iš 14 Vilniaus TM muitinės posto viršininko pareigybių aprašymų, o posto viršininko pareigybė galėjo būti nuo 13 iki 15 kategorijos.
52. Statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad, įsigaliojus šiam įstatymui, finansų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose tarnaujantiems pareigūnams pareiginės algos koeficientas perskaičiuojamas pareigūno pareigybei iki 2018 m. gruodžio 31 d. nustatytą pareiginės algos koeficientą dauginant iš 1,3 – pareigūnui, turinčiam 1 kvalifikacinę kategoriją (1 punktas). Statuto 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu iki Statuto įsigaliojimo vadovaujantis Statuto 2 straipsnio 6 dalimi pervardytas laipsnis yra žemesnis negu Statuto 26 straipsnyje nustatytas jo einamas pareigas atitinkantis laipsnis, pareigūnui per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo turi būti suteikiamas Statuto 26 straipsnyje nustatytas jo einamas pareigas atitinkantis laipsnis.
53. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja ėjo A lygio 14 kategorijos pareigas, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog pasikeitus teisiniam reglamentavimui pareiškėjos pareiginė alga nustatyta pagal Statute įtvirtintą teisinį reguliavimą, t. y. atsakovas pagrįstai atskaitos tašku ėmė A14 pareigybės kategorijai priskirtą pareiginės algos koeficientą 7,0 ir daugino jį iš kvalifikacinės klasės koeficiento. Vertinant pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad nuo 2017 m. vasario 13 d. jos užimamos pareigos atitiko 15 pareigybės kategoriją ir atsakovas, priimdamas Įsakymą Nr. 1P-3544, atskaitos tašku turėjo laikyti visiems Vilniaus TM postų viršininkams taikytiną A15 kategorijai priskirtą pareiginės algos koeficientą 7,8 ir dauginti jį iš pareigūnui priskirtos kvalifikacinės klasės koeficiento, pažymėtina, jog byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka buvo įtvirtinta 15 pareigybės kategorija ar pareiškėja vykdė pareigas, kurioms buvo nustatyta 15 pareigybės kategorija. Byloje nustatyta, kad pareiškėja dirbo krovinių postuose, kuriuose dėl darbo pobūdžio ir specifikos pareigybei nustatyta 14 kategorija, t. y. atsakovas Vilniaus TM muitinės postų viršininkų pareigybių aprašymus priskyrė skirtingoms kategorijoms. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nėra nuginčyti atsakovo sprendimai, kuriais pareiškėjos eitos pareigos buvo priskirtos 14 kategorijai.
54. Pareiškėja savo poziciją, kad jai iki Įsakymo Nr. 1P-3544 priėmimo turėjo būti suteikta 15 kategorija, iš esmės grindžia 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1B-95, tačiau šiuo įsakymu buvo patvirtintas Vilniaus TM posto viršininko pareigybės aprašymas ir juo nebuvo pareiškėjai individualiai nustatyta taikytina pareigybės kategorija (pareiginės algos koeficientas).
55. Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymo patvirtinimas (vienos iš pareigybių pagal Valstybės tarnybos įstatyme nustatytas kategorijų ribas aprašymo patvirtinimas) savaime nesuponuoja jo taikymo konkrečiam muitinės pareigūnui. Pareigybės aprašymas (taigi ir juo nustatyta pareigybės kategorija) konkrečiam į tarnybą priimtam muitinės pareigūnui yra taikomas individualaus pobūdžio vidaus administravimo sprendimais (pvz., Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu dėl priėmimo į tarnybą, perkėlimo į aukštesnės kategorijos pareigas toje pačioje įstaigoje (žr. Muitinės statuto 12 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnio 29 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą)). Byloje pareiškėja nepateikė įrodymų, kad 2017 m. sausio 30 d. įsakymo pagrindu buvo priimti individualaus pobūdžio vidaus administravimo sprendimas – įsakymas dėl aukštesnės kategorijos jai suteikimo.
56. Muitinės departamento generaliniam direktoriui 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1B-95 patvirtinus Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymą, kuriame buvo nustatyta aukštesnė šios pareigybės kategorija (A15), visi Vilniaus teritorinės muitinės postų viršininkai galėjo įgyvendinti teisę pretenduoti į aukštesnes nei turimos kategorijos pareigas ta pačia tvarka, t. y. nepažeidžiant lygiateisiškumo principo. Taigi nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė (ar buvo kaip nors trukdoma įgyvendinti teisę) bendra visiems asmenims nustatyta tvarka siekti aukštesnės kategorijos (A15 kategorijos posto viršininko) pareigų Vilniaus teritorinėje muitinėje ir kad šiuo požiūriu su ja buvo elgiamasi kitaip, nei su kitais Vilniaus teritorinės muitinės postų viršininkais, kurie buvo toje pačioje ar panašioje padėtyje. Šiuo aspektu sutiktina su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad pareiškėjai galėjo būti nustatyta aukštesnė kategorija, jei ji būtų dalyvavusi konkursuose arba būtų atliktas jos tarnybinės veiklos vertinimas. Nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui pareiškėja nepateikė jokių šias aplinkybes paneigiančių duomenų.
57. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai ginčo metu buvo nustatyta 14 pareigybės kategorija, darytina išvada, jog pasikeitus teisiniam reguliavimui Įsakymu Nr. 1P-3544 jai pagrįstai buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, atitinkantis anksčiau turėtą kategoriją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo pareiškėjams nustatyti 15 pareigybės kategoriją (9,36 pareiginės algos koeficientą). Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas. Kai nėra tenkinamas pareiškėjos apeliacinis skundas, ji neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.