Kauno apylinkės teismo sprendimas

3. Atsakovai pareiškė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo: 1) įpareigoti ieškovus ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklype Nr. 5B esančius uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geomatininkai“ parengtoje Servituto schemoje Ml:500 užfiksuotus objektus, trukdančius servituto turėtojams naudotis nustatyto servituto suteikiančiomis teisėmis, kurie patenka į servituto ribas, nustatytas Apskrities valdytojo 1996 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 01-3803, užfiksuotas 1995 m. gruodžio 12 d. ir 2021 m. gegužės 25 d. parengtuose žemės sklypo Nr. 5B ribų planuose, t. y. pašalinti UAB „Geomatininkai“ parengtoje Servituto schemoje Ml:500 užfiksuotus automatinius vartus, 4 vnt. metalinių kuolų, 2 vnt. betoninių kuolų, želdinius, gėlių vazonus ir tvoros dalį nuo taško 18a (X6084634.65/Y495037.42) iki taško 18d (X6084622.94/Y495016.68), o to nepadarius, leisti bet kuriam iš atsakovų savo lėšomis atlikti šiuos darbus, patirtas išlaidant išieškant iš ieškovų; 2) priteisti atsakovams iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas (XI t., e. b. l. 188–195).

11. Atsakovė V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. pirko butą, brokerė parodė, kur servituto vieta, juo pravedė. Buvo tvora, ji ją apeidavo. Šiukšliavežė, greitoji medicinos pagalba apsisukdavo sklype Nr. 5B. Yra problema įvažiuoti naktį dėl automatinių vartų, yra buvę, kad ieškovai neatsiliepė, tada kvietė policiją. Jie savo mašiną palikdavo sklype Nr. 5B, nes buvo tvora, negalėjo įvažiuoti į savo sklypą Nr. 6. Po to jų nepraleido per automatinius vartus. Todėl kreipėsi į NŽT, į savivaldybę. Ji 4 metus visur kreipiasi įrodyti, kad jai reikalingas servitutas. Per sklypą Nr. 5B važiuoja jos artimieji, važiuoja pro paliktą pravažiavimą. Į sklypą Nr. 6 nepatogu įsukti dėl kampo, dėl garažo, jos dukra neįvažiuoja. Jie nesinaudoja servitutu, nes jis ieškovų užstatytas strypais, vazonais, tvora. Jai perkant butą, kaimynai paaiškino, kad mediniai vartai į sklypą Nr. 6 palikti vežti malkas. Perkant butą, aptarė dukros vyras, apžiūrėjo butą du kartus, nei karto nevažiavo per įvažiavimą, nes buto apžiūrėti atvyko viešuoju transportu. Bute gyvena jos buvęs sutuoktinis, jis yra neįgalus, nevaikšto, jis atvažiuoja su automobiliu, išlipa į vežimėlį ir važiuoja į butą. Jiems anksčiau M. S. leido važiuoti per sklypą Nr. 5, bet šiais metais jau neleido. Šiais metais negavo leidimo važiuoti per (duomenys neskelbtini), nes jie turi servitutą. Buvo trys savaitės, kai jos buvęs sutuoktinis negalėjo išvažiuoti. Tada iškirto medį prie medinių vartų, kad galėtų išvažiuoti. Nesutinka sumokėti už servitutą, jo išlaikymą, kaimynai sakė, kad sklype Nr. 5B buvo išasfaltuota. Jos buvęs sutuoktinis šiuo metu įvažiuoja per medinius vartus (2023 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio II garso įrašas: 1 min. 40 sek. – 24 min. 10 sek.).

12. Atsakovas Č. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo tėvai įsigijo butą 1972 m., jam buvo 14 metų. Pro sklypą Nr. 5B atvažiuodavo šiukšliavežės, apie 1999 m. prasidėjo ieškovų namo rekonstrukcijos. Jis ir brolis turėjo automobilius, jie atvažiuodavo, jiems ieškovai pasakydavo, kad atsiprašo už nepatogumus dėl statybų. Pamatė ant kiemo rausiamą duobę, sužinojo, kad ieškovai statys garažą. Pradėjus kilti garažo sienoms, pamatė, kad statoma ant pravažiavimo, nes seniau pravažiavimas ėjo pro pat ieškovų namo langus. Mamai vežė sunkvežimiu malkas, sunkiai apsisuko ieškovų kieme, daugiau nei pusę valandos sukinėjosi, į jų kiemą nėjo įsukti. Kai ieškovai statė, jiems pasakė, kad bus gerai, bus pravažiavimas. Dabar jiems paliko įsukti, bet jis su džipu sunkiai įsuka, kartą nubraukė buferį, joks sunkvežimis ten neįvažiuos, nes nepatogus įsukimas. Servituto vieta buvo galima važiuoti, kol ieškovai nepradėjo statybų, tada atsirado medžiagos, technika, žvyras, tada buvo sunku jiems pravažiuoti. Ieškovų kieme stovėjo ir tralas. Jis kvietė policiją dėl negalėjimo pravažiuoti pro automatinius metalinius vartus. Į jo sklypą Nr. 6 negali atvažiuoti jo dėdė, žmona. Ten gyvena jo brolis, jis anksti vyksta į darbą, todėl turi laukti, kol jį ieškovai išleis pro automatinius vartus. Per (duomenys neskelbtini) jis neturi leidimo važiuoti, nes ten neregistruotas, dar turėtų važiuoti per sklypą Nr. 5. Reikės namo stogą remontuoti, neis atsivežti medžiagų, išvežti šiukšlių. Kai jis buvo vaikas, ieškovų kiemas buvo asfaltuotas, kaimynas Č. važiuodavo tuo kiemu. Jis įsigijo automobilį 1984 m., giminės atvažiuodavo per ieškovų sklypą. Važiuodavo tarp namo ir buvusio garažo. Ieškovų sklypas buvo tvarkingas. Pravažiavimas buvo platus, važiuodavo sunkvežimiai. Kai ieškovai statė garažą, jiems sakydavo, kad kai baigs statybas, viską sutvarkys, o kai garažą pastatė, jiems pasakė, kad jiems padarė naują pravažiavimą. Jis tuo metu nebuvo savininkas, todėl negalėjo reikšti pretenzijų. Jam nepatogumai buvo visada. Pretenzijas pareiškė, kai atsirado automatiniai metaliniai vartai. Jo tėvai automobilio neturėjo. Namuose dabar gyvena brolis, jis įvažiuoja per paliktą įvažiavimą. Kai įrengė automatinius vartus kurį laiką jie nevažiavo, vėliau gavo ieškovų telefoną, tai pradėjo važiuoti per ieškovų sklypą. Dar važiuodavo per kitą sklypą, bet vėliau jam uždraudė per kitą sklypą važiuoti. Per sklypą Nr. 5 nėra važiavę. Per paliktą įvažiavimą nepakanka vietos įvažiuoti. Betoninį bortą ant medinių vartų uždėjo dėl lietaus, nes sėmė butą, rūsys buvo užpiltas. Todėl laikinai uždėjo bortą, tai buvo prieš šešis metus. Nuėmė bortą tą pačią vasarą, pasibaigus lietums. Bortas buvo apie pusę metų. Kai buvo bortas, brolis įvažiuodavo per septintą kiemą, o jis palikdavo automobilį gatvėje. Važiavo per bromą iš (duomenys neskelbtini) gatvės su didesnių gabaritų transporto priemonėmis. Jų sklype Nr. 6 telpa bent šeši automobiliai. Jei jis atvažiuoja su priekaba, turi važiuoti per beveik visa ieškovų sklypą, kad įvažiuoti į savo sklypą Nr. 6, įvažiuoja atbulas, nes kitaip neužsuka. Bus problema, kai reikės renovuoti namą. Prieš keletą metų nusprendė, kad jo teisės pažeistos. Nesutinka dengti dėl servituto išlaidas (2023 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio II garso įrašas: 25 min. 19 sek. – 56 min. 00 sek.).

15. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atstovas atsiliepimu prašo bylą spręsti teismo nuožiūra, nurodo, kad žemės sklypai Nr. 5B. Nr. 6 patenka į Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės – Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 22149, buvęs kodas - U30) teritoriją. Naujamiestis pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe. Nustatytas minėtos kultūros vertybės apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui bei saugoti viešajai pagarbai. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, turi būti numatyti servitutai prieiti prie viešojo pažinimo ir naudojimo kultūros paveldo objektų ir jų apžiūros vietų. Žemės savininkų pareiga – leisti kitiems asmenims lankyti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus bei objektus ir bendro naudojimo rekreacinius objektus (teritorijas) (XIII t., e. b. l. 25–27).

16. Trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas L. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad servitutas neįtakoja saugomų vertybių. Jei asmuo turės leidimą, jie neprieštaraus dėl važiavimo per saugomas teritorijas (2024 m. vasario 23 d. teismo posėdžio II garso įrašas: 8 min. 50 sek. – 11 min. 10 sek.).

17. Trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė prašo bylą spręsti teismo nuožiūra, nurodo, kad servituto būtinumą lemia faktas, ar galima viešpataujantį daiktą naudoti pagal paskirtį be servituto. Vien tik ieškovų patikslintame ieškinyje alternatyvaus reikalavimo pareiškimas paneigia aplinkybę, kad nagrinėjamo ginčo atveju objektyviai pasikeitė aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas. Nenustačius šios aplinkybės, negalima daryti išvados, kad išnyko servituto būtinumas ir yra pagrindas teismui priimti sprendimą dėl servituto pabaigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.135 straipsnio 2 dalis). Vien tai, kad atsakovai, kaip teigia ieškovai, faktiškai į žemės sklypus patenka per kitus įvažiavimus, nesudaro pagrindo spręsti, kad yra pagrindas panaikinti servitutą, nes iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda ne faktinio naudojimo pagrindu. Duomenų, kad kituose žemės sklypuose yra registruoti kelio servitutai patekimui į žemės sklypus Nr. 5 ir Nr. 6 byloje nėra. Ieškovų nurodoma aplinkybė, kad servitutas niekada faktiškai nebuvo įrengtas ir naudojamas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra teisinis pagrindas spręsti dėl kelio servituto panaikinimo. Atsakovai servitutu ne savanoriškai nesinaudoja, o dėl servituto teritorijoje esančių metalinių strypelių, gėlių vazonų ir dalies mūrinės tvoros, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti kelio servitutą CK 4.136 straipsnio 1 dalies pagrindu. Fakto, kad ginčo servitutiniu keliu šiuo metu nėra galimybės naudotis šalys neginčija. Todėl atsakovų teisės yra pažeistos (XIII t., e. b. l. 11–16).

18. Trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė N. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nėra teisinės reikšmės, jog atsakovai į sklypus patenka per kitur. Ieškovai kildina savo teisę iš to, kad išnyko būtinybė. Bet reiškia alternatyvų reikalavimą, kas patvirtina, kad kito patekimo nėra. Neįrodyta, kad išnyko būtinumas. Dešimt metų nesinaudojimas – taikoma, kai asmuo nesinaudoja savanoriškai servitutu. Bet atsakovai tai ginčija, neįrodytas atsisakymo savanoriškumas. Kadangi nustatytas servitutas, atsakovai pagrįstai reiškia priešieškinį. Dėl leidimų važiuoti per (duomenys neskelbtini) – jei transporto priemonė virš 3,5 t svorio, leidimas išduodamas tam konkrečiam atvejui, bet yra vertinama, ar išduoti leidimą. Šiuo metu atsakovams išduoti leidimai, nes jie faktiškai nepravažiuoja. Leidimai išduodami tik, kai nėra privažiavimo. Šiuo atveju teisinis patekimas yra, tik faktinio nėra. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų zona, tuo naudotis, kai yra kitos galimybės, neteisinga (2024 m. vasario 23 d. teismo posėdžio I garso įrašas: 7 min. 11 sek. – 15 min. 30 sek.; 2024 m. vasario 23 d. teismo posėdžio II garso įrašas: 11 min. 16 sek. – 16 min. 20 sek.).

20. Trečiasis asmuo V. M. atsiliepimo į patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiuoti į žemės sklypus Nr. 5, Nr. 6, per jam priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nelogiška. Iš jo sklypo būtų važiuojama į (duomenys neskelbtini), kur yra pėsčiųjų zona. Žemės sklypo Nr. 6 gyventojai kartais važiuodavo per jo sklypą, bet jis užsitvėrė tvorą. Jis ten gyvena nuo 1992-1993 m. 1996 m. važiuodavo kaimynai iš (duomenys neskelbtini) g., per žemės sklypą Nr. 5B, važiuodavo su didesnių gabaritų transporto priemonėmis. Matė, kad M. S. važiuoja per (duomenys neskelbtini), per bromą. Jo kieme įrengta tvora prieš 5 metus, maždaug 2018–2019 m. Į jo sklypą įvažiavimas dabar yra tik iš (duomenys neskelbtini), per bromą. Ten gaisrinė įvažiuoti netilptų (2024 m. kovo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 22 sek. – 29 min. 00 sek.).

21. Liudytojas T. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atsakovės L. A. sūnus. Žemės sklype Nr. 6 gyveno 1981–2009 m., nuo 2009 m. lankosi pas tėvus. Ieškovai 1996 m. įsigijo pastatą Nr. 5B, pradėjo statybas, kurias vykdė dalinai ant servituto, ant pravažiavimo, dalis buvo užkrauta statybinėmis medžiagomis. Jiems buvo paliktas kitas pravažiavimas. Jo sesuo 1997 m. įsigijo automobilį, ji, kaimynai pravažiuodavo, važiuodavo per žemės sklypą Nr. 5B, prie pastatų. Apie 2019 m. ieškovai įrengė automatinius vartus, valdomus telefonu. Jie nebuvo informuoti, telefonas nebuvo duotas, ieškovai būdavo išvykę į užsienį. Tada prasidėjo skundai, kad negali patekti per servitutą į savo teritoriją. Jo tėvai kietą kurą naudojo, ieškovas nurodė jo (liudytojo) tėvui, kad tokiu atveju juos įleis per automatinius vartus. 2020 m. jo mamai kvietė greitąją pagalbą, mamą turėjo nešti į(duomenys neskelbtini), kad nuvežti į ligoninę. Nuo tada mamos sveikata blogėjo, turės naudoti vežimėlį. Per savaitę kartą ar du veža mamą tyrimams. Greitoji pagalba neprivažiavo iki jų namo. Jo sesuo buvo atvykusi vežti mamą pas gydytojus, buvo automatiniai vartai neatidaryti. Automatiniai vartai atidaromi, paskambinus telefonu. Jis gavo telefoną iš kaimyno. Kaimynai yra kvietę policiją, nes nebuvo atidaryti automatiniai vartai. Visada važiuodavo pro servituto vietą, ten važiuodavo ir šiukšliavežė. Kad įvažiuoti į sklypą paliktu pravažiavimu, jis turi penkis, šešis kartus stumdyti automobilį, kad įvažiuoti. Tvorą pastatė ieškovai, medinius vartelius į sklypą Nr. 6 įrengė jo tėtis, kad nevažiuotų kitos mašinos. Garažas, mediniai vartai pastatyti apie 2000-2001 metus, nuo tada važiuoja per paliktą pravažiavimą. Tuo metu jie pretenzijų nereiškė, bet kaimynai reiškė pretenzijas. Dėl servituto išlaikymo neprisidėjo. Kai atveždavo malkas, mašina įvažiuodavo į ieškovų sklypo dalį tam, kad įvažiuotų į atsakovų sklypą Nr. 6 išsikrauti malkas. Buvo įrengęs jo tėtis ir kaimynas bortą, nes vyko (duomenys neskelbtini) laiptų remontas, dėl kurio per lietų sėmė jų rūsius, kaimyną pirmame aukšte. Kol buvo bortas, nevažiavo per sklypą Nr. 5B. Buvo sugedęs tėvų šaldytuvas, reikėjo pakeisti, atvežė per (duomenys neskelbtini). Per paliktą pravažiavimą didesnė mašina neįsuka į jų kiemą, iš (duomenys neskelbtini) gatvės įsuka didesnės mašinos. Jis turi daug manevruoti, kad įsuktų į tėvų sklypą Nr. 6. Kai buvo pravažiuojama servitutu, atvažiuodavo prie pat atsakovų namo, buvo patogu. Jie pašalino savo sklype Nr. 6 medį. Į savo sklypą Nr. 6 įvažiuoja atbulomis, apsisukdamas ieškovų sklype Nr. 5B (2024 m. vasario 23 d. teismo posėdžio II garso įrašas: 20 min. 25 sek. – 47 min. 00 sek.).

22. Liudytojas D. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atsakovės I. J. Č. sūnus. 1980 m. atsikraustė gyventi į ginčo vietą. Per servitutą važiuodavo 17 vietų autobusiuku. Pirmą pretenziją ieškovams pareiškė 2021 m. žodžiu, jam atsakė, kad sklypas Nr. 5B yra ieškovų. Važiuodavo servitutu pro ieškovų namą, vėliau, kai ieškovai pradėjo statybas, važiuodavo pagal statybines medžiagas, pagal jų sudėjimo vietą. Paskutinį kartą per servitutą važiavo gal prieš 7 metus. Jis veža mamai į sklypą Nr. 6 sunkvežimiu malkas, nes mama turi židinį. Važiavo per medinius vartus. Iš pradžių ieškovai pastatė tvorą, vėliau neteisėtai statė kitą tvoros dalį. Per servitutą važiavo iki mūrinės tvoros pastatymo. Mūrinę tvorą statė ilgai, etapais. Jis visada važiuoja per sklypą Nr. 5B, leidimų neima. Tėvai automobiliu važiuodavo, tėvas su sunkvežimiu važiuodavo 1996 m. M. S. važiuodavo per sklypą Nr. 5B, kol ieškovai pastatė tvorą, jį apšaukė ieškovė, kai vamzdžius vežė. M. S. statybininkai vamzdžius nešė iš (duomenys neskelbtini), kai šis renovavo namus, renovavo 1996-1997 m., paskutinį kartą renovavo prieš 4-5 m., jis jau neįvažiuodavo. Bortelį prie sklypo Nr. 6 įrengė dėl lietaus, vėliau nuardydavo, pasibaigus lietums, bortelis būdavo kelis mėnesius, kelis kartus, tuo metu nevažiuodavo. Sklype Nr. 6 krūmai netrukdė įvažiuoti į sklypą. Kai ieškovai pastatė tvorą, vartus padarė tiesiai į obelį, ją turėjo nupjauti. Darbu, pinigais pravažiavimo įrengimui neprisidėjo. Jo paliktas pravažiavimas netenkina, ieškovai sako ten nevažiuoti. Pravažiavimo vieta nuolat kito dėl statybos darbų. Jam ieškovas siūlė nupirkti jo mamos butą, vėliau jis informavo ieškovą, kad parduodamas butas, bet ieškovas nepirko. Dabar buto parduoti negali, nes yra ginčas dėl servituto. Ieškovė mažiausiai 6 kartus jam sakė, kad neleis važiuoti per sklypą Nr. 5B (2024 m. vasario 23 d. teismo posėdžio III garso įrašas: 2 min. 31 sek. – 1 val. 6 min. 30 sek.).

23. Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atsakovės V. S. dukra. 2019 m. mama nusipirko butą. Tuomet vykdė statybos darbus, turėjo gauti leidimą dėl statybos transporto. Jos tėvas nevaikšto. Kilo konfliktas. 2022 m. ieškovai pradėjo leisti pravažiuoti, bet ne servituto dalimi. Servituto negali naudoti, nes yra kuoliukai, tvora. Ieškovai daug kartų jos neįleido per automatinius vartus, tyčiojosi, rėkė, filmavo. Kiekvieną kartą, kai važiuoja, nežino, ar ieškovai ją įleis per automatinius vartus, ar reikės laukti. Buvo atvejis, kai ieškovai pakeitė telefono numerį, į kurį reikia skambinti, kad atidarytų vartus, ji naujo numerio nežinojo. Jos mama nebuvo apie tai informuota. Buvo atvejis, kai jos neįleido ieškovė, pasakė, kad sklype Nr. 6 nėra vietos. Kai mama pirko butą, joms parodė, kur tikrasis servitutas, rodė medinius vartus, nesuprato, kad per juos reikės įvažiuoti. Per paliktą pravažiavimą jos vyras su dideliu automobiliu neįvažiavo į sklypą Nr. 6. Ji tikru servitutu niekada nevažiavo. Jie norėjo atsidalinti sklypo dalį, matininkas nurodė, kad servitutas užstatytas tvora. Sklype Nr. 6 lankosi ji 1 kartą per savaitę. Jie 5 metus siekia naudotis tikruoju servitutu. Ne kartą kvietė policiją dėl negalėjimo pravažiuoti, nes ieškovai neįleido per automatinius vartus (2024 m. vasario 23 d. teismo posėdžio III garso įrašas: 1 val. 8 min. 4 sek. – 1 val. 22 min. 50 sek.).

26. Ieškovai prašo panaikinti servitutus, išnykus jų būtinumui. Ieškovai nurodo, kad servitutai niekada faktiškai nebuvo įrengti ir naudojami, yra nusistovėję kiti faktiniai patekimai į sklypą Nr. 5 ir sklypą Nr. 6, šių sklypų savininkai patys panaikino pravažiavimus.

28. Pagal kasacinio teismo praktiką, suformuota aiškinant CK 4.135 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurią servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad turi būti iš esmės pasikeitusios konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis). Kasacinis teismas nurodė, kad, reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamam naudojimui užtikrinti bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010; 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-248/2018; 2021 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-403/2021).

29. Plėtodamas pirmiau nurodytą CK 4.135 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo aiškinimą ir taikymą, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog bylų dėl servituto panaikinimo išnykus būtinumui atvejais turi būti ištirta ir įvertinta, ar įvyko esminis faktinių aplinkybių, buvusių servituto nustatymo momentu ir nulėmusių servituto būtinybę, pasikeitimas, o šis klausimas spręstinas taip: 1) turi būti išsiaiškintas servituto nustatymo faktinis pagrindas, t. y. aplinkybės, nulėmusios servituto būtinybę; 2) turi būti išsiaiškinta, ar egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas servituto būtinumo išnykimas; 3) turi būti įvertinta, ar faktinių aplinkybių pasikeitimas, jeigu jis ir įvyko, yra esminis, t. y. ar viešpataujantysis daiktas iš tikrųjų gali būti naudojamas pagal paskirtį be tarnaujančiojo daikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-695/2019).

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kelio servitutai, kuriuos reikalaujama panaikinti patikslintu ieškiniu, buvo nustatyti administraciniais aktais (CK 4.124 straipsnio 1 dalis) (I t., e. b. l. 16–17, 26–27). Pačiuose administraciniuose aktuose nenurodytos faktinės aplinkybės, nulėmusios būtinumą nustatyti servitutus. Bylos duomenimis, nustatyta, kad 1995 m. žemės sklypas Nr. 5 iš šiaurės vakarų pusės ribojosi su statiniais, iš pietų pusės – su (duomenys neskelbtini), iš rytų pusės – su žemės sklypu Nr. 6, iš šiaurės rytų pusės – su žemės sklypu Nr. 5B (I t., e. b. l. 24). Taigi 1995 m. į žemės sklypą Nr. 5 faktiškai buvo galima patekti per žemės sklypą Nr. 5B arba iš (duomenys neskelbtini). Šiuo metu į žemės sklypą Nr. 5 faktiškai taip pat galima patekti per žemės sklypą Nr. 5B arba iš (duomenys neskelbtini) (V t., e. b. l. 27; XI t., e. b. l. 196; XII t., e. b. l. 46; 2024 m. kovo 1 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio medžiaga – protokolas, nuotraukos). Atsakovas M. S. paaiškino, kad 1992 m. – 1996 m. vykdė statybos darbus, po statybos laužą išvežė per servituto vietą, 1996 m. nebuvo galimybės į jo sklypą įvažiuoti su spec. transportu kitomis vietomis, tik servituto vieta (2023 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio I garso įrašas: 2 val. 22 min. 30 sek. – 3 val. 12 min. 10 sek.). Tai patvirtina, kad 1996 m. jau egzistavo ribojimai važiuoti (duomenys neskelbtini). M. S. taip pat nurodė, kad 1996 m. nustatant servitutą buvo įvertinti visų interesai (2024 m. kovo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas). Daroma išvada, jog ginčijamo kelio servituto nustatymo priežastimi buvo būtinybė nustatyti galimybę privažiuoti prie žemės sklypo Nr. 5. Trečiojo asmens NŽT atstovas D. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1996 m. toje vietoje nustatytas servitutas, nes jis buvo racionaliausias (2024 m. vasario 23 d. teismo posėdžio I garso įrašas: 15 min. 30 sek. – 24 min. 16 sek.). Trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė N. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra pėsčiųjų zona, tuo naudotis, kai yra kitos galimybės, neteisinga (2024 m. vasario 23 d. teismo posėdžio II garso įrašas: 11 min. 16 sek. – 16 min. 20 sek.). Įvertinus tai , kad 1996 m. į žemės sklypą Nr. 5 faktiškai buvo galima patekti per žemės sklypą Nr. 5B arba iš (duomenys neskelbtini), kad egzistavo ribojimai važiuoti (duomenys neskelbtini), dėl to įvertinus visų interesus, buvo nustatytas servitutas, pasirenkant racionaliausią variantą – per žemės sklypą Nr. 5B. Įvertinus trečiojo asmens V. M. paaiškinimus, liudytojų D. Č., T. A. parodymus, daroma išvada, kad servituto vieta buvo nustatyta, atsižvelgiant ir į iki servituto nustatymo faktiškai naudotą patekimą į žemės sklypą Nr. 5.

31. Bylos duomenimis, nustatyta, kad 2015 m. žemės sklypas Nr. 6 iš šiaurės pusės ribojosi su žemės sklypu Nr. 5B, iš rytų pusės – su juridiškai neįteisinta žeme, iš pietų pusės – su žemės sklypu, adresas (duomenys neskelbtini), iš vakarų pusės – su žemės sklypu Nr. 5 (I t., e. b. l. 14). Taigi 2015 m. į žemės sklypą Nr. 6 faktiškai buvo galima patekti per žemės sklypą Nr. 5B, iš (duomenys neskelbtini) per žemės sklypą Nr. 5, iš (duomenys neskelbtini) per žemės sklypą Nr. 7. Šiuo metu į žemės sklypą Nr. 6 taip pat faktiškai galima patekti per žemės sklypą Nr. 5B ir iš (duomenys neskelbtini) per žemės sklypą Nr. 5, o iš (duomenys neskelbtini) per žemės sklypą Nr. 7 patekimas apribotas, nes sklypas Nr. 7 yra aptvertas tvora (I t., e. b. l. 14; 2024 m. kovo 1 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio medžiaga – protokolas, nuotraukos). Nustatyta, kad 2015 m. žemės sklypui Nr. 6 buvo nustatytas pravažiavimas per žemės sklypą Nr. 5B (I t., e. b. l. 26–27). Daroma išvada, jog ginčijamo kelio servituto nustatymo priežastimi buvo būtinybė nustatyti galimybę privažiuoti prie žemės sklypo Nr. 6. Atsakovas Č. K., trečiasis asmuo V. M. paaiškino, liudytojai D. Č., T. A. nurodė, kad į žemės sklypą Nr. 6 buvo važiuojama per žemės sklypą Nr. 5B dar iki servituto nustatymo, nes per (duomenys neskelbtini) buvo ribojimai dėl galimybės pravažiuoti. Trečiojo asmens NŽT atstovas D. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015 m. nustatant servitutą, formaliai perkeltas ankstesnis servitutas (2024 m. vasario 23 d. teismo posėdžio I garso įrašas: 15 min. 30 sek. – 24 min. 16 sek.). Trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė N. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra pėsčiųjų zona (2024 m. vasario 23 d. teismo posėdžio II garso įrašas: 11 min. 16 sek. – 16 min. 20 sek.). Įvertinus tai, daroma išvada, kad servitutas nustatytas į žemės sklypą Nr. 6 per žemės sklypą Nr. 5B, atsižvelgus į tai, kad per (duomenys neskelbtini) yra ribojamas eismas, be to, servituto vieta buvo faktiškai pravažiuojama į žemės sklypą Nr. 6 ir anksčiau.

32. Ieškovai nurodė, kad servitutai faktiškai niekada nebuvo įrengti dėl pastatų išsidėstymo, pravažiavimas tarp pastatų per siauras ir nepatogus, kiltų grėsmė gyventojų ir lankytojų saugumui, nes ieškovų gyvenamojo namo durys atsidaro į servitutų teritoriją. Nustatyta, kad servitutų vieta sklype Nr. 5B yra tarp iš vienos pusės gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir iš kitos pusės garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris baigtas statyti 2001 m. (I t., e. b. l. 20–23, 28–29). Kauno miesto valdybos 1995 m. lapkričio 14 d. sprendimu nuspręsta pritarti detalaus suplanavimo projektui – prie ieškovų ir miesto tarybos turimų pastatų (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo žemės sklypo projektui ir suteikti servituto teisę privažiuoti prie pastatų (duomenys neskelbtini) Nr. 5 ir Nr. 6 (I t., e. b. l. 48). 1995 m. parengtame sklypo Nr. 5B plane buvo pažymėtas bendro naudojimo privažiavimas servituto teise prie sklypų Nr. 5 ir Nr. 6 per sklypą Nr. 5B (I t., e. b. l. 55). 1995 m. parengtame sklypo Nr. 6 plane buvo pažymėtas projektuojamas bendro naudojimo privažiavimas servituto teise prie sklypų Nr. 5 ir Nr. 6 per sklypą Nr. 5B (I t., e. b. l. 24–25). Šis servitutas buvo pažymėtas ir 2015 m. parengtame sklypo Nr. 6 plane (I t., e. b. l. 14–15), 2022 m. parengtame sklypo Nr. 5B plane (I t., e. b. l. 28–29).

33. Atsakovas M. S. paaiškino, kad 1992–1996 m. sklype Nr. 5 vykdė statybas, statybinį laužą vežė per servituto vietą, servituto vieta jis eidavo, važiuodavo ir su traktoriumi, tą darė, iki kol ieškovai pastatė tvorą, sklypas Nr. 5B buvo asfaltuotas nuo sovietinių laikų. Atsakovas Č. K. paaiškino, kad jis važiuodavo servituto vieta – tarp ieškovų namo ir buvusio garažo, iki kol ieškovai pradėjo vykdyti statybas, ieškovų kiemas buvo asfaltuotas tais laikais, kai jis buvo vaikas. Liudytojas T. A. nurodė, kad jo sesuo, kaimynai važiuodavo per sklypą Nr. 5B prie pastatų, per servituto vietą. Liudytojas D. Č. nurodė, kad važiuodavo per servituto vietą prie ieškovų namo su autobusiuku, jo tėvas važiuodavo su sunkvežimiu, tą darė, iki kol ieškovai pastatė tvorą. Ieškovė A. G. paaiškino, kad 1997 m. buvo pastatytas jų namas, 2001 m. pastatytas garažas, garažo vartai, namo durys atsiveria į servitutą. Nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), baigtas statyti 1996 m., garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtas statyti 2001 m. (I t., e. b. l. 20–23). Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), baigtas statyti 1937 m., kapitalinio remonto pabaigos metai – 2018 m. (I t., e. b. l. 20–23). Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), durys atsidaro į servitutų pusę, tačiau nesiekia servitutų teritorijos (2024 m. kovo 1 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio protokolo priedas – nuotraukos, kuriose nufotografuoti pastato durys (atidarytos, uždarytos) ir posūkio taškas Nr. 33, pažymėtas liudytojo matininko A. B. pagal planą, esantį civilinėje byloje I t., e. b. l. 28–29.).

34. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus – minėtus planus, išvažiuojamojo teismo posėdžio medžiagą, atsakovų M. S., Č. K. paaiškinimus, liudytojų D. Č., T. A. parodymus, daroma išvada, kad servitutai faktiškai buvo įrengti ir naudojami: jie buvo suprojektuoti teritorijų planavimo dokumentuose, vietovėje servitutų vieta buvo asfaltuota ir tinkama naudoti, sklypų Nr. 5 ir Nr. 6 savininkai, naudotojai važiuodavo per įregistruotų servitutų vietą su transporto priemonėmis, įskaitant didelių gabaritų transporto priemones (traktoriai, sunkvežimiai). Byloje esantys planai (I t., e. b. l. 14–15, 24–25, 28–29), išvažiuojamojo teismo posėdžio medžiaga, atsakovų M. S., Č. K. paaiškinimai, liudytojų D. Č., T. A. parodymai patvirtina, kad pastatų išsidėstymas sklype Nr. 5B neribojo naudojimosi servitutais galimybių, servitutų vieta buvo galima važiuoti didelių gabaritų transporto priemonėmis. Tai paneigia ieškovų argumentą, kad servitutas tarp pastatų per siauras ir nepatogus. Įvertinus tai, kad servitutas buvo nustatytas anksčiau nei pastatyti ar rekonstruoti prie jo esantys pastatai, laikytinas nepagrįstu ieškovų argumentas, kad dėl servituto vietos kyla grėsmė gyventojų ir lankytojų saugumui, nes ieškovų gyvenamojo namo durys atsidaro į servituto teritoriją, kadangi ieškovai atlikdami statybos darbus turėjo pareigą atsižvelgti į nustatytą servituto vietą. Be to, išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad tarp atidarytų gyvenamojo namo durų ir servituto ribos yra pakankamas atstumas, kad asmenys iš ieškovų pastato nepatektų į servituto teritoriją (2024 m. kovo 1 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio protokolo priedas – nuotraukos). Tai paneigia ieškovų argumentą, kad servitutas tarp pastatų yra nesaugus.

35. Ieškovai nurodo, kad atsakovai patys panaikino įvažiavimus į jų sklypus. M. S. paaiškinimais, išvažiuojamojo teismo posėdžio medžiaga nustatyta, kad servituto vietoje tarp sklypų Nr. 5B ir Nr. 5 yra įrengtas bortelis, kurį įrengė M. S.. M. S. paaiškino, kad jis 1995 m. įrengė bortelį tam, kad pažymėtų savo sklypo ribą, kad ieškovų klientai su automobiliais nevažiuotų į jo sklypą Nr. 5, nurodė, kad jis su transporto priemonėmis šiuo metu nevažiuoja, esant būtinumui važiuoti su didesnių gabaritų transporto priemonėmis bortelis nebūtų kliūtis. Įvertinus tai, kad M. S. bortelį įrengė 1995 m., po to 1996 m. vežė statybinį laužą iš savo sklypo Nr. 5 per servituto vietą, daroma išvada, kad M. S. paaiškinimais įrodyta, jog jo įrengtas bortelis neapriboja atsakovo naudojimosi servitutu galimybių, o atlieka tik sklypo ribos pažymėjimo funkciją. Todėl nelaikytina, kad M. S. pats panaikino įvažiavimą į savo sklypą Nr. 5 per servitutą. Pagal atsakovo Č. K., liudytojų T. A., D. Č. parodymus nustatyta, kad įvažiavimo į sklypą Nr. 6 per medinius vartus vietoje buvo įrengtas bortelis, kurį įrengė sklypo Nr. 6 gyventojas. Bortelis buvo įrengtas maždaug prieš šešerius metus laikinai, kad būtų apsaugotas sklypas Nr. 6, jame esančio pastato rūsys ir pirmas aukštas nuo lietaus ir pasėmimo, pasibaigus liūtims, bortelis buvo pašalintas. Įvertinus tai, kad bortelis buvo įrengtas ne apriboti patekimą į sklypą Nr. 6, bet apsisaugoti nuo lietaus ir pasėmimo, kad bortelio vieta buvo ties mediniais vartais, bet ne servituto vietoje, nelaikytina, kad atsakovai patys panaikino įvažiavimą į sklypą Nr. 6.

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek į žemės sklypą Nr. 5, tiek į žemės sklypą Nr. 6 faktinės patekimo galimybės, be nustatyto servituto yra išlikę, kurios buvo ir nustatant servitutą, t. y. į žemės sklypą Nr. 5 – per (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą Nr. 6 – per (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą Nr. 5, per kurį servitutas nėra nustatyti.

37. Taigi jeigu būtų panaikinami servitutai, tam, kad atsakovai galėtų tinkamai naudotis savo sklypais, jie turėtų važiuoti per (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju atsakovai kiekvienais metais turėtų gauti iš VšĮ Parkavimas Kaune leidimus įvažiuoti mechaninėms transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas. Jei mechaninės transporto priemonės bendroji masė būtų didesnė kaip 3,5 t, atsakovai turėtų gauti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus suderinimą (2024 m. vasario 23 d. teismo posėdžio I garso įrašas: 7 min. 11 sek. – 15 min. 30 sek.; 2024 m. vasario 23 d. teismo posėdžio II garso įrašas: 11 min. 16 sek. – 16 min. 20 sek.; www.parkavimaskaune.lt/Leidimai ir sutartys/Leidimai įvažiuoti mechaninėms transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas). Pažymėtina, kad patalpų savininkai ar kiti teisėtai naudotojai gali gauti tik du leidimus važiuoti per (duomenys neskelbtini) (www.parkavimaskaune.lt/Leidimai ir sutartys/Leidimai įvažiuoti mechaninėms transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas). Taigi panaikinus servitutus, atsakovams būtų varžomos teisės tinkamai naudoti savo sklypus ir pastatus, nes gali susidaryti situacija, kai patalpos valdomos daugiau nei dviejų subjektų, dėl ko ne visi gautų leidimus, esant būtinybei vykti transporto priemonėmis, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t, reikėtų atlikti papildomas procedūras, kiti asmenys (svečiai, giminaičiai ir pan.) negalėtų atvykti su transporto priemonėmis į atsakovų sklypus. Be to, jeigu būtų panaikinamas servitutas, nustatytas žemės sklypui Nr. 6, turėtų būti nustatomas servitutas per žemės sklypą Nr. 5 arba žemės sklypą Nr. 7.

44. Ieškovai nurodo, kad atsakovai V. S., V. M., Č. K., E. K., I. J. Č., L. A., kuriems priklauso žemės sklypas Nr. 6, niekuomet nesinaudojo NŽT Kauno miesto teritorinio skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 8SK-955-(14.8.100.) žemės sklype Nr. 5B nustatytu kelio servitutu, kuris niekada faktiškai nebuvo įrengtas ir naudojamas. Servitutas buvo nustatytas dar 1996 m., formuojant žemės sklypą Nr. 6, 2015 m. jam buvo priskirtas tas pats servitutas, kuris buvo nustatytas 1996 m.

46. Ieškovai nurodo, kad atsakovai M. S. ir A. S., kuriems nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Nr. 5, daugiau nei 20 metų nesinaudoja Apskrities valdytojo 1996 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 01-3803 nustatytu servitutu. M. S. ir A. S. patys panaikino įvažiavimą į žemės sklypą Nr. 5 iš žemės sklypo Nr. 5B, įvažiuoja į žemės sklypą Nr. 5 per įvažiavimą esantį iš (duomenys neskelbtini) pusės į (duomenys neskelbtini) (įvažiavimas tarp pastatų, kurių adresas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Servitutas niekada faktiškai nebuvo įrengtas ir naudojamas.

47. Atsakovas M. S. paaiškino, kad apie 1992 m. pradėjo tvarkyti, remontuoti savo turtą, 1996 m. baigė statybos darbus. Po statybos laužą išvežė per servituto vietą. Kai nustatė servitutą, jis servituto vieta eidavo, važiuodavo, tą jis darė, iki kol ieškovai pastatė tvorą. Kai statė tvorą, jo ieškovai neklausė, kur palikti pravažiavimą. Servitutu dabar faktiškai neina važiuoti, nes ieškovai pristatė kliūčių. Servituto vieta dabar pravažiuoja su paspirtukais, su vaikų vežimėliais. Nuo sovietinių laikų buvo asfaltuota teritorija ieškovų sklype (2023 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio I garso įrašas: 2 val. 22 min. 30 sek. – 3 val. 12 min. 10 sek.). Servitutu jis yra važiavęs traktoriumi, sunkvežimiu (2024 m. kovo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas). Atsakovė V. S. paaiškino, kad yra problema įvažiuoti naktį dėl ieškovų įrengtų vartų. Jie savo mašiną palikdavo ieškovų sklype, nes buvo tvora, negalėjo įvažiuoti į savo sklypą. Po to jų nepraleido per metalinius vartus. Jie nesinaudoja servitutu, nes jis ieškovų užstatytas strypais, vazonais, tvora. Palikdavo mašiną ieškovų sklype, nes servitutas užstatytas tvora (2023 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio II garso įrašas: 1 min. 40 sek. – 24 min. 10 sek.). Atsakovas Č. K. paaiškino, kad per ieškovų sklypą važiuodavo, bet apie 1999 m. prasidėjo ieškovų namo rekonstrukcijos, statybinės medžiagos, technika, žvyras buvo servituto vietoje, ieškovai nurodydavo, kad tai laikina, bet pasibaigus garažo statyboms, ieškovai pasakė, kad padarė naują pravažiavimą. servitutas buvo jau užimtas. Jis yra kvietęs policiją dėl negalėjimo pravažiuoti pro ieškovų įrengtus metalinius vartus. Kai jis buvo vaikas, ieškovų kiemas buvo asfaltuotas, kaimynas, jo giminės važiuodavo per ieškovų sklypą, tarp namo ir buvusio garažo (2023 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio II garso įrašas: 25 min. 19 sek. – 56 min. 00 sek.). Trečiasis asmuo V. M. paaiškino, kad 1996 m. važiuodavo kaimynai iš K. D. g., per žemės sklypą 5B (2024 m. kovo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 22 sek. – 29 min. 00 sek.). Liudytojas T. A. nurodė, kad ieškovai pradėjo statybas, kurias vykdė dalinai ant servituto, ant pravažiavimo, dalis buvo užkrauta statybinėmis medžiagomis. Jiems buvo paliktas kitas pravažiavimas. Jo sesuo, kaimynai važiuodavo per žemės sklypą Nr. 5B, prie pastatų. Apie 2019 m. ieškovai įrengė vartus, valdomus telefonu. Visada važiuodavo pro servituto vietą. Garažas, mediniai vartai pastatyti apie 2000-2001 metus, nuo tada važiuoja per paliktą pravažiavimą. Tuo metu jie pretenzijų nereiškė, bet kaimynai reiškė pretenzijas (2024 m. vasario 23 d. teismo posėdžio II garso įrašas: 20 min. 25 sek. – 47 min. 00 sek.). Liudytojas D. Č. nurodė, kad važiuodavo per servitutą, pro namą. Vėliau, kai ieškovai pradėjo statybas, važiuodavo pagal statybines medžiagas, pagal jų sudėjimo vietą. Paskutinį kartą per servitutą važiavo gal prieš 7 metus. Ieškovai pastatė tvorą, vėliau statė kitą tvoros dalį. Per servitutą važiavo iki mūrinės tvoros pastatymo. Mūrinę tvorą statė ilgai, etapais. M. S. važiuodavo per žemės sklypą Nr. 5B, kol ieškovai pastatė tvorą. Pravažiavimo vieta nuolat kito dėl statybos darbų (2024 m. vasario 23 d. teismo posėdžio III garso įrašas: 2 min. 31 sek. – 1 val. 6 min. 30 sek.).

48. Atsakovų Č. K., M. S., trečiojo asmens V. M. paaiškinimais, liudytojų D. Č., T. A. parodymais nustatyta, kad atsakovai važiuodavo transporto priemonėmis per nustatytą servitutą. Ieškovai 1999–2001 metais vykdė žemės sklype Nr. 5B mūrinės tvoros ir garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybas (I t., e. b. l. 20–22). Atsakovo Č. K. paaiškinimais, liudytojų D. Č., T. A. parodymais nustatyta, kad kol vyko statybos žemės sklype Nr. 5B, atsakovai važiuodavo pagal faktinę situaciją – pagal tai, kur tuo metu stovėjo statybinės medžiagos, technika. Atsakovo M. S., liudytojo D. Č. parodymais nustatyta, kad ieškovams baigus statyti mūrinę tvorą, jie servitutu naudotis nebegalėjo. Byloje kilo ginčas, kada buvo pastatyta mūrinės tvoros dalis, ribojanti servitutus.

49. Atsakovų teigimu, po 2001 metų, kuomet projekto „Teritorijos sutvarkymas, tvora ir garažas su ūkio patalpomis (duomenys neskelbtini), korektūra“ pagrindu tvora buvo įregistruota VĮ Registrų centras, ji buvo savavališkai pristatyta palei visą ribą su žemės sklypu Nr. 6 ir žemės sklypu Nr. 5, tvora buvo statoma etapais apie 15 metų: 1) apie 2000 m. buvo pastatyta pirmoji tvoros dalis prie ūkinio pastato sienos, kuri atitinka projekto „Teritorijos sutvarkymas, tvora ir garažas su ūkio patalpomis (duomenys neskelbtini), korektūra“ Tvorą T2; 2) antra tvoros dalis nuo ūkinio pastato krašto iki šiuo metu padaryto faniera dengto įvažiavimo į žemės sklypą Nr. 6; 3) trečia tvoros dalis tęsėsi nuo šio įvažiavimo bei užtvėrė servituto teritoriją iki ribos su žemės sklypu Nr. 5 (iki šiuo metu pėstiesiems palikto praėjimo); 4) ketvirtąja tvoros dalimi buvo užtverta visa žemės sklypo Nr. 5 riba. Liudytojas D. Č. nurodė, kad iš pradžių ieškovai pastatė tvorą, vėliau statė kitą tvoros dalį, mūrinę tvorą statė ilgai, etapais. Paskutinį kartą per servitutą važiavo prieš 7 metus, per servitutą važiavo iki mūrinės tvoros pastatymo (2024 m. vasario 23 d. teismo posėdžio III garso įrašas: 2 min. 31 sek. – 1 val. 6 min. 30 sek.). Įvertinus tai, kad vietovėje esanti žemės sklypo Nr. 5B tvora (XII t., e. b. l. 46; 2024 m. kovo 1 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio protokolas) ne visa apimtimi sutampa su Kauno paminklų restauravimo projektavimo instituto 1998 m. teritorijos sutvarkymo projekte numatyta projektuota tvora „T1“ ir „T2“ (I t., e. b. l. 56), įvertinus atsakovų patikslinto priešieškinio 13–14 pastraipose nurodytas aplinkybes, kurios sutampa su liudytojo D. Č. parodymais, daroma išvada, kad ieškovų tvoros dalis, kuri sutampa su servituto vieta, kurioje yra įvažiuojama iš žemės sklypo Nr. 5B į žemės sklypus Nr. 5 ir Nr. 6, buvo pastatyta vėliau nei 2001 m. Įvertinus tai, kad liudytojas D. Č. nurodė, kad jis paskutinį kartą per servitutą važiavo prieš 7 metus, per servitutą važiavo iki mūrinės tvoros pastatymo (2024 m. vasario 23 d. teismo posėdžio III garso įrašas: 2 min. 31 sek. – 1 val. 6 min. 30 sek.), laikytina kad tvoros dalis, kuri sutampa su servituto vieta, kurioje yra įvažiuojama iš žemės sklypo Nr. 5B į žemės sklypus Nr. 5 ir Nr. 6, buvo pastatyta maždaug prieš septynerius metus.

50. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad atsakovai paskutinį kartą servitutu naudojosi maždaug prieš septynerius metus – iki mūrinės tvoros dalies, kuri sutampa su servituto vieta, kurioje yra įvažiuojama iš žemės sklypo Nr. 5B į žemės sklypus Nr. 5 ir Nr. 6, pastatymo. Vėliau atsakovai važiuodavo per žemės sklypą Nr. 5B per ieškovų paliktą pravažiavimą tarp garažo ir rytinės žemės sklypo Nr. 5B ribos, nes naudojimasis servitutu buvo apribotas ieškovų. Teismas daro išvadą, kad atsakovai nesinaudoja servitutu maždaug septynerius metus dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių – dėl ieškovų vykdomų statybos darbų, dėl kurių servituto vieta buvo užimta.

52. Ieškovai patikslintame ieškinyje pareiškė alternatyvius reikalavimus: 1) pakeisti 2015 m. rugsėjo 28 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 8SK-955-(14.8.100.) pagrindu žemės sklype Nr. 5B nustatyto servituto vietą ir plotą pagal 2023 m. balandžio 19 d. MB „DVG planai“ parengtą planą M 1:500, nustatant kelio servitutą, plane pažymėtą „S“, taškais 27-28-29-30-31-32-33-8-9-10-34-35-36-14-37-38-39-40-18-19, sudarantį bendrą 125 kv. m. plotą (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę eiti važiuoti transporto priemonėms ir naudotis pėsčiųjų taku žemės sklypui Nr. 6; 2) priteisti iš atsakovų V. S., V. M., Č. K., E. K., I. J. Č., L. A. solidariai 5 000,00 Eur vienkartinę kompensaciją dėl servituto žemės sklype nustatymo (XII t., e. b. l. 47–55). Ieškovai nurodo, kad siūlomas servitutas yra įrengtas, o ankstesnis servitutas dėl pastatų išsidėstymo yra neįgyvendinamas ir nesaugus.

53. Atsakovai su siūlomu alternatyviu reikalavimu nesutinka, nurodo, kad ieškovų siūlomas įvažiavimas yra per staigus, didesnių gabaritų transporto priemonė negalėtų įvažiuoti į sklypą Nr. 6.

54. Taigi ieškovai prašo pakeisti sklypui Nr. 6 nustatyto servituto vietą ir plotą, nustatant jį sklype Nr. 5B tarp garažo ir rytinės tvoros, prašomo nustatyti servituto vieta pavaizduota plane, esančiame XII t., e. b. l. 57–58. NŽT atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad siūlomas alternatyvus servitutas atitinka keliamus reikalavimus. Kelio servitutas prilygsta vietinės reikšmės vidaus keliui (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 2 punktas). Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533, 9 punktą, pagrindiniai techniniai sprendiniai, projektuojant vietinės reikšmės kelio trasą, jo plano elementus, išilginius ir skersinius profilius, jų derinius, sankasos elementus, dangos konstrukcijas ir sankryžas, turi garantuoti vietinės reikšmės kelio <...> patogumą <...>. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu du asmenys (ieškovas P. G. ir liudytojas T. A.) bandė įvažiuoti siūlomu nustatytu servitutu iš sklypo Nr. 5B į sklypą Nr. 6 su lengvaisiais automobiliais. Abiem atvejais nepavyko įvažiuoti atlikus tik vieną posūkio manevrą, buvo kertama siūlomo servituto riba, automobiliai buvo stumdomi pirmyn ir atgal siekiant įvažiuoti (2024 m. kovo 1 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio protokolas; 2024 m. kovo 7 d. registruota vaizdo medžiaga Nr. DOK-30382). Atsakovai paaiškinimų metu, liudytojai parodymų metu nurodė, kad įvažiuoti iš sklypo Nr. 5B į sklypą Nr. 6 yra sudėtinga, reikia atlikti daug manevrų, su didesnių gabaritų transporto priemonėmis neina įvažiuoti, atsakovas Č. K. nurodė, kad yra apgadinęs transporto priemonę (nubraukęs „buferį“) dėl nepatogaus įsukimo kampo. Įvertinus tai, teismas daro išvadą, kad siūlomo servituto įvažiavimo kampas yra per status, nepatogus, todėl neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533, 9 punkto reikalavimų.

60. Atsakovai nurodo, kad automatiniai vartai, mūrinės tvoros dalis, du betoniniai kuolai, keturi metaliniai kuolai, veja su želdiniais trukdo naudotis servitutu.

63. Nurodyti byloje esantys rašytiniai įrodymai, atsakovų paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina, kad faktiškai servitutais naudotis nėra galimybės dėl žemės sklype Nr. 5B esančių 4 vnt. metalinių kuolų, 2 vnt. betoninių kuolų, želdinių, dalies mūrinės tvoros. Prie įvažiavimo į žemės sklypą Nr. 5B esantys automatiniai vartai kartais taip pat sudaro kliūtis įvažiuoti į servitutų teritoriją.

68. Atsakovai prašo įpareigoti ieškovus pašalinti mūrinės tvoros dalį nuo taško 18a (6084634.65/495037.42) iki taško 18d (6084622.94/495016.68), pažymėtų UAB „Geomatininkai“ parengtoje Servituto schemoje Ml:500 (XI t., e. b. l. 196; XII t., e. b. l. 46). Nustatyta, kad servituto vieta, kurioje yra įvažiavimas iš žemės sklypo Nr. 5B į žemės sklypą Nr. 6, žemės sklypo Nr. 5B plane (I t., e. b. l. 28–29) pažymėta posūkio taškais Nr. 18 ir Nr. 19. Servituto vieta, kurioje yra įvažiavimas iš žemės sklypo Nr. 5B į žemės sklypą Nr. 5, žemės sklypo Nr. 5B plane (I t., e. b. l. 28–29) pažymėta posūkio taškais Nr. 19 ir Nr. 20. Mūrinės tvoros dalis nuo taško 18a iki taško 18b ir nuo taško 18b iki taško 18 c (XI t., e. b. l. 196; XII t., e. b. l. 46) nesiriboja su nustatytų servitutų riba, nėra įvažiavimų per servitutus iš žemės sklypo Nr. 5B į žemės sklypus Nr. 5 ir Nr. 6 vietoje. Todėl teismas daro išvadą, kad mūrinės tvoros dalis, nuo taško 18a iki taško 18b ir nuo taško 18b iki taško 18 c, pažymėta UAB „Geomatininkai“ parengtoje Servituto schemoje Ml:500 (XI t., e. b. l. 196; XII t., e. b. l. 46), neapriboja atsakovų galimybių naudotis servitutais. Įvertinus žemės sklypo Nr. 5B plano (I t., e. b. l. 28–29), UAB „Geomatininkai“ parengtos Servituto schemos Ml:500 (XI t., e. b. l. 196; XII t., e. b. l. 46), žemės sklypo Nr. 5B servitutų plano (XII t., e. b. l. 57–58) sprendinius, liudytojo matininko A. B. 2024 m. kovo 1 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu duotus parodymus – vietovėje parodytus planuose esančius posūkių taškus pagal koordinates (2024 m. kovo 1 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio protokolo priedas – nuotraukos), daroma išvada, kad mūrinės tvoros dalis nuo taško 18c iki taško 18d, pažymėta UAB „Geomatininkai“ parengtoje Servituto schemoje Ml:500 (XI t., e. b. l. 196; XII t., e. b. l. 46), iš dalies sutampa su servitutų riba. Teismo vertinimu, mūrinės tvoros dalis sutampa su nustatytu servitutu ne nuo taško 18c, bet nuo UAB „Geomatininkai“ parengtoje Servituto schemoje Ml:500 pažymėto posūkio taško 5 (atitinka žemės sklypo Nr. 5B plane pažymėtą posūkio tašką Nr. 18 (X6084624.01, Y495019.74, I t., e. b. l. 28–29). Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad atsakovų galimybę naudotis servitutais apriboja žemės sklype Nr. 5B ieškovų pastatytos mūrinės tvoros dalis, UAB „Geomatininkai“ parengtoje Servituto schemoje Ml:500 pažymėta nuo taško 5 iki taško 18d. (iki atsakovų nurodomo taško, kaip varžančio jų teises).

70. Ieškovai atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodo, kad tvora yra ieškovų turtas, dėl kurio naikinimo jie patirtų nuostolius dėl atsakovų pageidavimų ar patogumo (XII t., e. b. l. 34 (63–72 pastraipos)). Atsakovai nurodo, kad dabartinė mūrinės tvoros padėtis nesutampa su projekte numatyta tvoros vieta. Ieškovai su tuo nesutinka, nurodo, kad tvoros vieta matyti žemės sklypo plane (žymėjimas kryželiu) (XII t., e. b. l. 34 (64 pastraipa)). Nustatyta, kad Kauno paminklų restauravimo projektavimo instituto 1998 m. teritorijos sutvarkymo projekte yra du planai – 1995 m. parengtas žemės sklypo Nr. 5B planas (I t., e. b. l. 55) ir projektuojamos tvoros bei griaunamų statinių planas (I t., e. b. l. 56). Projektuojamos tvoros bei griaunamų statinių plane yra nurodomas projektuojamos tvoros žymėjimas – ryški linija, be jokių kryželių, projektuojama statyti tvora T1 – žemės sklypo Nr. 5B teritorijoje, T2 – prie ūkinio pastato, besiribojančio su žemės sklypo Nr. 6 šiaurine dalimi (I t., e. b. l. 56). Teismas atkreipia dėmesį, kad būtent 1995 m. parengtame žemės sklypo Nr. 5B plane buvo žymėjimas – linija su kryželiais (I t., e. b. l. 55), tačiau byloje nėra duomenų, kokia šio žymėjimo plane reikšmė – esama tvora, inžineriniai tinklai ar kita. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno paminklų restauravimo projektavimo instituto 1998 m. teritorijos sutvarkymo projektas parengtas ir mūrinės tvoros statybos pabaiga įregistruota VĮ Registrų centras po servituto žemės sklypams Nr. 5 ir Nr. 6 nustatymo, daroma išvada, kad ieškovai statė mūrinę tvorą, žinodami apie nustatytą servitutą žemės sklypams Nr. 5 ir Nr. 6, taip pat žinodami apie pareigą nesudaryti kliūčių naudotis jau egzistuojančiu servitutu. Todėl ieškovų argumentas, kad tvora yra jų turtas, dėl kurio naikinimo jie patirtų nuostolius dėl atsakovų pageidavimų ar patogumo, atmestinas, nes ieškovai turėdami pareigą nesudaryti kliūčių servituto turėtojams juo naudotis, statė mūrinę tvorą toje dalyje, kurioje yra servitutas ir taip apribojo atsakovams galimybę naudotis servitutu.