Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-120-576/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-27
Bylos Nr.
1S-120-576/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14910-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-120-576/2020 Proceso Nr. 1-01-1-14910-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 27 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi T. A. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžiu T. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3, ir T. A. paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 23 d., 14.15 val., iki 2019 m. rugsėjo 24 d., 13.34 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu T. A. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 27 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3, ir T. A. paskirta galutinė 18 parų arešto bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. balandžio 12 d., 12.40 val., iki 2019 m. balandžio 13 d., 12.30 val.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi, išnagrinėjus Marijampolės pataisos namų teikimą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, dalinio sudėjimo būdu, t. y. prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir T. A. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 15 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytina pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendį atlikta bausmė ir laikotarpiai, įskaityti minėtu nuosprendžiu ir baudžiamuoju įsakymu (BK 66 straipsnis, 63 straipsnio 9 dalis). Subendrintos bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties priėmimo dienos.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis T. A., nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi, pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą – skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams. Nuteistasis skunde cituoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnio nuostatas, aprašo teismų praktiką dėl bausmių bendrinimo ir atkreipia dėmesį, kad bendrinant skirtingas bausmių rūšis būtina vadovautis BK 65 straipsniu. Pasak T. A., jo atžvilgiu buvo subendrintos skirtingos bausmių rūšys, todėl paskirta arešto bausmė turėjo būti keičiama į griežtesnę laisvės atėmimo bausmę vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Nurodė, kad 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžiu jis nuteistas už sunkesnį nusikaltimą, o 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu už nesunkų nusikaltimą, todėl bendrinant bausmės teismas turėjo taikyti bausmių apėmimo būdą ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirti subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

T. A. skundas tenkinamas

6. T. A. teigimu, teismas turėjo bendrinti jam paskirtas bausmes ne dalinio sudėjimo, bet apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu. Su tokia nuteistojo pozicija sutiktina.

7. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyti trys bausmių bendrinimo būdai, t. y. apėmimas, visiškas arba dalinis bausmių sudėjimas. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytos dvi sąlygos, kurioms esant teismas taiko bausmių apėmimą: pirma, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, antra, padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas taikomas tik esant abiem jame numatytoms sąlygoms (kasacinės nutartys Nr. 2K-26/2005, 2K-89/2005, 2K-380/2013).

8. Paprastai teismų praktikoje pripažįstama, kad pavojingumu labai skiriasi skirtingos nusikalstamų veikų rūšys, t. y. nusikaltimai nuo baudžiamųjų nusižengimų, o nusikaltimai vieni nuo kitų labai skiriasi pagal pavojingumą, jeigu jie priskiriami ne tai pačiai ir ne gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus nusikaltimas, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas. Tačiau sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina vadovautis ne tik nurodytu formaliuoju kriterijumi – kad nusikaltimai priskiriami ne toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, bet įvertinti ir konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-153/2006, 2K-147-677/2015). Vertindamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai, priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-511/2018).

9. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžiu T. A. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu T. A. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 18 parų arešto bausmė.

10. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis). Be to, T. A. darydamas BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, neteisėtai disponavo nedidelio kiekio narkotine medžiaga, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o darydamas BK 178 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką – pagrobė svetimą turtą (piniginę). Kaip matyti T. A. padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kuriuos jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžiu ir 2019 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, buvo pažeisti skirtingi teisiniai gėriai – nuosavybė ir žmonių sveikata, skirtingi buvo jo padarytų nusikalstamų veikų dalykai – vienu atveju – narkotinės ir psichotropinės medžiagos, o kitu – vagystės atveju – svetimas turtas. Aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, taip pat į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pavojingumo laipsnį, daro išvadą, kad T. A. padarytas baudžiamasis nusižengimas labai skiriasi pagal savo pavojingumą nuo nesunkaus nusikaltimo ir jie priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl yra teisinis pagrindas bendrinti minėtais nuosprendžiu ir baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes ne dalinio sudėjimo būdu, o apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą.

11. Taigi pirmosios instancijos teismas, iš dalies sudėdamas dviem nuosprendžiais nuteistajam T. A. paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to yra teisinis pagrindas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį pakeisti:

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, T. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę (18 parų) apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžiu (laisvės atėmimu 1 metams), ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendį ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, laikotarpius, įskaitytus minėtu nuosprendžiu ir baudžiamuoju įsakymu bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį atliktą bausmės dalį.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Nida Vigelienė