- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-03
- Bylos Nr.
- e2-14600-541/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09193-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Ieškovas
- AB „Vilniaus šilumos tinklai“
- Atsakovas
- R. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė rašytinio proceso tvarka priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos už centralizuotos šilumos energijos tiekimą ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės R. K. 1 739,54 Eur skolą už centralizuotos šilumos energijos tiekimą ir karštą vandenį, 115,6 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad energetikos įmonė (iki 2017 m. kovo 29 d. UAB „Vilniaus energija“, nuo 2017 m. kovo 30 d. AB „Vilniaus šilumos tinklai“) teikė centralizuotą šilumos energiją gyvenamajai patalpai – butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenimis minėtas butas priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o atsakovei R. K. nuo 2015 m. balandžio 28 d. Nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu suteikta teisė naudotis minėti butu.
Už laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. ieškovės pateiktą šilumos energiją, karštą vandenį, šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti į minėtą objektą susidarė 1 179,54 Eur skola. Kadangi atsakovė tinkamai nevykdė prievolės, ieškovė už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. kovo 22 d. paskaičiavo 5 proc. metines palūkanas už pradelstą laikotarpį – viso 115,36 Eur.
Ieškinys buvo priimtas 2019 m. kovo 28 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovei tinkamai 2019 m. balandžio 5 d., remiantis CPK 123 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. asmeniškai. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ teikė šilumos energiją, karštą vandenį, šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti gyvenamajai patalpai – butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ duomenimis minėtas butas priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Iš byloje pateiktų duomenų, o konkrečiai mokesčių paskaičiavimo pažymos ir PVM sąskaitų faktūrų, matyti, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovei susidarė už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. VĮ „Registrų centras“ 2019 m. vasario 12 d. išrašo duomenimis patalpos nuosavybės teise nuo 1998 m. liepos 13 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 870 priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o atsakovei nuo 2015 m. balandžio 28 d. Nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu suteikta teisė naudotis minėti butu.
Tarp ieškovės ir atsakovės rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnio 1 dalimi, laikytina, kad ieškovė konkliudentiniais veiksmais sudarė su šilumos vartotoju neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų, pagal teisės aktais patvirtintas šių sutarčių standartines sąlygas. 2018 m. kovo 14 d. atsakovė su ieškove sudarė šilumos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 18 p. susitarta dėl skolos susidariusios iki sutarties pasirašymo dienos, t. y. buitinis šilumos vartotojas pripažįsta, kad 2018 m. kovo 1 d. yra skolingas šilumos tiekėjui 1 855,79 Eur už suteiktas paslaugas ir 0,0 Eur delspinigių, viso 1 855,79 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovė savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį tinkamai nemokėjo, dėl ko susidarė įsiskolinimas. Iš ieškovės į bylą pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, jog už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. buvo susidaręs 1 739,54 Eur įsiskolinimas, į nurodytą skolos sumą įskaičiuota 739,59 Eur, kuri ieškovei buvo perleista iš UAB „Vilniaus energijos“. Už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. kovo 22 d., ieškovė vadovaudamasi CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, paskaičiavo 5 proc. metines palūkanas – viso 115,36 Eur. Duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškovė atsiskaitė, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Todėl remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais ieškovės reikalavimas dėl 1 739,54 Eur įsiskolinimo už centralizuotą šilumos energiją ir karšto vandens tiekimą, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., priteisimo iš atsakovės laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl yra tenkintinas.
Atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, praleido prievolės sumokėti mokesčius terminą, todėl iš jos ieškovės naudai pagrįstai priteistinos 115,36 Eur dydžio palūkanos (CK 6.261 straipsnio 1 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (1 739,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 42 Eur žyminis mokestis, 1,71 Eur užmokestis už Nekilnojamojo turto registro bei Gyventojų registro duomenų paiešką, viso 43,71 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovės priteistinos ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 ir 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į. k. 124135580, iš atsakovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 739,54 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai trisdešimt devyni eurai 54 ct) skolą, 115,36 Eur (vienas šimtas penkiolika eurų 36 ct) palūkanų, 5 (penkis) procentus dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 739,54 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt devynių eurų 54 ct)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas 43,71 Eur (keturiasdešimt tris eurus 71 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.