Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 25-ANR_N-1646-2019 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. lapkričio 4 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriuje buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime nurodyta, kad Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriuje buvo gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas dėl galimo smurto nepilnamečių atžvilgiu. Atliekant aplinkybių patikslinimą pagal pateiktą pranešimą, gautą skundą Vaiko teisių apsaugos skyriuje, kaip liudytoja buvo apklausta J. G., kuri parodė, kad 2019 m. spalio 21 d. kreipėsi į Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrių, pranešdama apie savo vaikų A. K. ir J. K. tėvo I. K. elgesį. Nurodė, kad maždaug prieš tris mėnesius, tikslios datos neprisiminė, I. K. pasiėmė vaikus pas save į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Vėliau grįžę vaikai papasakojo, kad jiems visiems kartu besėdint prie stalo, I. K. auginamas šuo paėmė maisto nuo stalo, todėl jis paėmė šunį, nusivedė į virtuvę, kur uždaręs duris mušė šunį, vaikai girdėjo, kaip šuo cypė. Mano, kad toks elgesys esant mažamečiams šalia yra netinkamas, taip rodoma, kad galima smurtauti, todėl vyras netinkamai auklėja vaikus. Taip pat I. K. dažnai, bendraudamas telefonu su vaikais, netinkamai kalbasi, reiškia pretenzijas. I. K. ūmaus būdo, negražiai bendrauja, pasiėmęs vaikus yra neatsakingas, nepraneša, kur su jais važiuoja ir panašiai. Institucijos nutarime nurodyta, kad įvertinus Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimą ir J. G. apklausą, negauta jokių objektyvių duomenų, kad I. K. smurtautų prieš savo vaikus, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nepradėtas. Tačiau atlikus aplinkybių patikslinimą, iš surinktų duomenų buvo įvertinta, kad I. K., auklėdamas savo vaikus, rodo jiems netinkamo elgesio pavyzdžius, kas vertintina pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnį, todėl tolimesnis aplinkybių tikslinimas buvo tęsiamas pagal ANK normas. 2019 m. lapkričio 15 d. I. K. buvo surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, už tai, kad darė žalingą įtaką vaikų A. K., gim. 2009 m., ir J. K., gim. 2011 m., pasaulėžiūrai, nors jo kaip tėvo pareiga sudaryti vaikams sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jų protiniam, dvasiniam vystymuisi, neugdė prieš gyvūno gerovės ir apsaugos nuostatų. Tokiais veiksmais panaudojo savo valdžią priešingai vaikų interesams ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) (administracinio nusižengimo bylos ROIK 19107969826 medžiagos 1–4 lapai).

I. K. su priimtu nutarimu nesutinka ir teismui pateiktu skundu prašo 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimą panaikinti.

Teismo posėdyje pareiškėjas I. K. skundą palaikė, prašė administracinio nusižengimo byloje priimtą 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimą panaikinti.

Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą žinoma. Prašymų negauta, neatvykimo priežastis nežinoma.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Kaip matyti šiuo atveju, pareiškėjas I. K. teismui pateiktu skundu nurodo, kad administracinio nusižengimo nepadarė, jokių veiksmų neatliko, kurie prilygtų ANK 73 straipsnio 1 daliai.

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).

ANK 73 straipsnio 1 dalis užtraukia atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Aptariama teisės norma yra blanketinė, todėl, pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).

Pažymėtina, kad administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Minėto ANK 73 straipsnio 1 dalyje administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis – kad yra tam tikri konkretūs veiksmai arba susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų atlikimo. Pažymima, kad tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio, apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. Tėvai, nevykdydami įstatymuose nustatytų pareigų, savo vaikams daro žalą, kadangi neužtikrina teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Pažymima, kad ANK 73 straipsnis, reglamentuojantis tėvų ir vaikų santykius, yra numatytas ANK IX skyriuje, kuris įtvirtina administracinius nusižengimus, susijusius su vaikais ir šeima, todėl daroma išvada, kad šiuo teisės pažeidimu yra kėsinamasi į įstatymu ginamas vaikų teises ir interesus, tuo padarant jiems žalą.

Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus bei teismo posėdyje išklausęs pareiškėją, įvertinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus, mano, jog tyrimas buvo atliktas nepilnai, o skundžiamas nutarimas buvo surašytas netinkamai bei priimtas, nesurinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę, ir kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių.

Kaip matyti, iš priimto nutarimo, visiškai neaiškios faktinės bylos aplinkybės, t. y. nėra aišku kada, kokiu laiku buvo įvykis, kokie veiksmai buvo atlikti, kokios konkrečiai teisės normos tokiais veiksmais buvo pažeistos.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad prieš tai tarp buvusios sutuoktinės sugyventinio įvyko konflikto, po kurio tiek jis, ir po savaitės tiek ir buvusi sutuoktinė kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl to, kad įvyko dviejų suaugusių žmonių nesutarimas, dėl ko galimai ir vaikams buvo padaryta neigiama įtaka. Dėl nurodomo netinkamo elgesio su šuniu vaikų akivaizdoje, tiek pačiame nutarime, tiek iš byloje esančių duomenų, nėra aišku, kokius konkrečius veiksmus pareiškėjas atliko, iš ko būtų galima daryti išvadą, kad jis tėvų valdžios nepanaudojo arba panaudojo priešingai vaiko interesams. Tuo labiau, kaip pats pareiškėjas nurodė teismo posėdžio metu, vaikai tuo metu jo nieko neklausė dėl įvykio, į tai nesureagavo. Kad galimai jokio netinkamo įvykio nebuvo, tad vaikai to ir nesureikšmino, leidžia įtarti ir ta aplinkybė, kad J. G. į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl galimai netinkamo I. K. elgesio kreipėsi tik po trijų mėnesių po tariamo įvykio.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateiktame atsiliepime nurodė, kad dėl įvykio fakto ginčo nekilo, kadangi minėtą įvykį, kurio metu buvo sudrausmintas augintis adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), patvirtina tyrime esanti medžiaga: J. G. apklausa, A. K. paaiškinimas ir I. K. paaiškinimas, kuriuo pareiškėjas pripažino minėtą įvykį. Pažymėtina, kad J. G. apklausoje nurodyta, kad apie įvykį jai papasakojo vaikai, nurodydami, kad girdėjo, kaip šuo cypė, dėl ko buvo padaryta išvada, kad I. K. šunį mušė. Iš A. K. paaiškinimų matyti, kad santykiai su tėvu buvo geri, tėtį charakterizavo teigiamai, tik vieną kartą, tikslios datos įvardinti negalėjo, jai būnant su broliu pas tėtį, girdėjo, kaip jis barė šuniuką, uždarė jį kambaryje, kas jame vyko, nežino, tik girdėjo, kad šuo labai cypė. Taigi, nei liudytoja apklausta J. G., nei A. K. negalėjo nurodyti, kokius veiksmus atliko I. K., A. K. tik girdėjo I. K. šunį barant bei šunį cypiant. Tiek pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad sutiko su nutarimu, kadangi tuo metu negalvojo, nenorėjo, jog vaikai dar kartą būtų apklausinėjami, tačiau, nors jam net jokia piniginė sankcija nebuvo paskirta, tik švelniausia nuobauda – įspėjimas, dėl savo vidinio dvasinio išgyvenimo negalėjo sutikti su tokiais jam inkriminuotais veiksmais, todėl kreipėsi su skundu į teismą dėl jo atžvilgiu priimto neteisingo sprendimo dėl administracinio nusižengimo, kurio jis nepadarė. Taigi byloje nėra ir konkrečių įrodymų dėl nagrinėjamo įvykio – netinkamo elgesio su gyvūnu vaikų akivaizdoje.

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016).

Teismas sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad 2019 m. lapkričio 15 d. nutarime nėra aiškiai apibrėžtos faktinės aplinkybės – nenurodyta vieta, laikas, kur bei už kokius konkrečius veiksmus asmuo yra nubaustas, konkrečios teisės normos pažeidimas, dėl ko būtų galima daryti išvadą, kad I. K. elgesys buvo nederamas, dėl ko jis darė žalingą įtaką vaikų pasaulėžiūrai.

Pagal ANK 618 straipsnio 2 dalį, nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė. Nagrinėjamu atveju priimtame nutarime to nėra nurodyta. Todėl teismas net negali patikrinti priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. K. skundą patenkinti, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 25-ANR_N-1646-2019 panaikinti ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK 19107969826 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariatui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.