Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-07-05 · Administracinė byla Nr. eI-5154-414/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-05
Bylos Nr.
eI-5154-414/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00832-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Jolanta Medvedevienė
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Pareiškėjas
D. V.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-5154-414/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00832-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 5 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Jolantos Medvedevienės,

sekretoriaujant Rasai Ganienei,dalyvaujant atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. V. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja D. V. prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 70-2-1055 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ ir įpareigoti atsakovę iš naujo svarstyti D. V. 2019 m. vasario 26 d. prašymą pratęsti 2014 m. kovo 31 d. išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. 29-24-1032 galiojimo terminą.

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2014 m. kovo 31 d. Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė jai leidimą įrengti išorinę reklamą Nr. 29-24-1032, kuriuo leista įrengti išorinę reklamą ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi nebuvo keičiami išorinės reklamos duomenys, pareiškėja 2019 m. vasario 26 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama pratęsti 2014 m. kovo 31 d. išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. 29-24-1032 galiojimo terminą 10 (dešimties) metų laikotarpiui, tačiau 2019 m. kovo 22 d. buvo priimtas sprendimas neišduoti leidimo. Pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis, yra neaiškus, jame neišdėstyti konkretūs atsisakymo išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą tiek faktiniai, tiek teisiniai pagrindai, nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir LR VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą atsakovė nurodė bei teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad pareiškėja 2019 m. vasario 26 d. su prašymu Nr. 27-15-552 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo ir išorinės reklamos įrengimo projekto derinimo” kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kartu su prašymu pateikė nuotraukas, kurios patvirtino aplinkybę, jog namai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra gretimi, tačiau iš tų pačių nuotraukų buvo matyti, kad ankstesnė reklamos iškaba yra įrengta ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalies. Nurodė, kad nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei bei tretiesiems asmenims. Pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybė pareiškėjai nėra išdavusi sutikimo įrengti išorinę reklamą ant pastato dalies, esančios (duomenys neskelbtini). Informacijos apie kitų (duomenys neskelbtini) butų savininkų sutikimus Kauno miesto savivaldybės administracija neturi. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja nesilaikė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 „Dėl Išorinės reklamos įrengimo taisyklių patvirtinimo” patvirtintų išorinės reklamos įrengimo taisyklių nuostatų, kadangi ji pateikė bendraturčių ir kitų gyventojų sutikimus įrengti išorinę reklamą ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), o faktiškai reklamą įrengė ant pastato dalies, esančios (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei ir tretiesiems asmenims. Savivaldybės administracija 2019 m. kovo 22 d. raštu Nr. 70-2-1055 informavo pareiškėją, kad leidimas įrengti išorinę reklamą nebus išduotas, kadangi pareiškėjos išorinė reklama neatitinka taisyklių reikalavimų. 2019 m. balandžio 1 d. atsakovė gavo papildomą prašymą, kuriame dar kartą buvo prašoma pratęsti pareiškėjai išduoto leidimo galiojimą. Į minėtą prašymą buvo atsakyta 2019 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 70-2-1495, kuriame nurodyta, kad susidariusią situaciją galima spręsti dvejopai: gaunant atsakovės sutikimą skleisti reklaminę informaciją adresu (duomenys neskelbtini) arba perkelti reklaminę iškabą ant pastato dalies adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracija neprieštarauja išorinės reklamos įrengimui ant pastato dalies, esančios (duomenys neskelbtini), kadangi toks išorinės reklamos įrengimas neprieštarautų nei Specialiojo plano sprendiniams, nei kitiems teisės aktams, kurie reglamentuoja išorinės reklamos įrengimą. Išorinės reklamos įrengimas ant pastato dalies, esančios (duomenys neskelbtini), būtų suprojektuotas prieš patekimą į patalpas (duris) iš gatvės pusės, todėl neklaidintų pareiškėjos klientų ar į Kauno miesto savivaldybės administracijos padalinius atvykstančių interesantų, netrikdytų Savivaldybės administracijos padalinių darbo. Kauno miesto savivaldybės administracijos skundžiamame rašte ir atsakyme į papildomą prašymą aiškiai nurodyta, kurio teisės akto nebuvo laikomasi, nurodytos priežastys, kodėl buvo neišduotas leidimas įrengti išorinę reklamą, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka LR VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Ginčas byloje yra kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 70-2-1055 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjos 2019 m. vasario 26 d. prašymas pratęsti 2014 m. kovo 31 d. išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. 29-24-1032 adresu (duomenys neskelbtini), galiojimo terminą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja D. V. 2019 m. vasario 26 d. prašymu (reg. Nr. 27-15-552) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją prašydama 2014 m. kovo 31 d. išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. 29-24-1032 ant pastato adresu (duomenys neskelbtini), terminą pratęsti 10 metų. Neginčijamai nustatyta, kad pareiškėja kartu su prašymu pateikė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių ir kitų gyventojų sutikimus įrengti išorinę reklamą ant pastato (duomenys neskelbtini).

Kauno miesto savivaldybės administracija ginčijamu 2019 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 70-2-1055 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ informavo pareiškėją, kad leidimas įrengti išorinę reklamą nebus išduotas, nes išorinė reklama neatitinka Išorinės reklamos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670, reikalavimų. Taip pat atkreiptas pareiškėjos dėmesys, kad leidimas negali būti išduotas ir dėl vykstančio teisminio proceso.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog leidimas išorinei reklamai ant pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjai buvo išduotas laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2019 m. kovo 30 d. (Leidimas įrengti išorinę reklamą Nr. 29-241032), todėl, vadovaudamasi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. A-1282 „Dėl Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 17 punktu, pareiškėja 2019 m. vasario 26 d. kreipėsi į atsakovę prašydama išduoti (pratęsti) leidimą išorinės reklamos įrengimui.

Teisinius santykius išorinės reklamos srityje reglamentuoja Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas (toliau – ir Reklamos įstatymas, nuo 2015-11-01 iki 2019-05-01 galiojusi įstatymo redakcija) ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu 2013 m. liepos 30 d. Nr. 4-670 „Dėl Išorinės reklamos įrengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Reklamos įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinta, jog išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiaisiais planais ar bendraisiais teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais (4 d.); leidimas suteikia teisę leidime nurodytoje vietoje įrengti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę ir ant jos skleisti reklamą arba skleisti reklamą ant pritaikytos išorinės reklamos pateikimo priemonės (5 d.); savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija, vadovaudamasi Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, išduoda leidimus, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą (6 d.); pasibaigus leidimo galiojimo terminui ar panaikinus leidimo galiojimą, reklaminės veiklos subjektas privalo per savivaldybės vykdomosios institucijos nustatytą terminą išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę arba nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką (12 d.).

Taisyklių 33 punkte nustatyta, kad leidimas neišduodamas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje reglamentuota, jog leidimas neišduodamas, jeigu: 1) pateikiami ne visi, nevisiškai ar neteisingai užpildyti dokumentai leidimui išduoti arba pateikti neteisingi duomenys ir reklaminės veiklos subjektas neįvykdo leidimus išduodančios institucijos reikalavimo per jos nustatytą terminą pašalinti šiuos trūkumus; 2) numatoma įrengti išorinė reklama neatitinka šiame straipsnyje nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų;

3) reklaminės veiklos subjektas nesumoka savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, tarybos nustatytos vietinės rinkliavos, jeigu vietinės rinkliavos nuostatuose nustatyta, kad vietinė rinkliava už leidimo išdavimą turi būti sumokėta prieš išduodant leidimą.

Pareiškėja atsakovės priimtą sprendimą iš esmės grindžia LR VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų nesilaikymu, tvirtindama, jog priimtas sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis, neaiškus, nekonkretus, todėl pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus.

Sprendžiant pareiškėjos argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.

LR VAĮ 8 straipsnyje įtvirtinta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 d.), individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.). Pagal administracinę jurisprudenciją LR VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, jog viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2017 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017, 2018 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2279-1062/2018).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje yra įtvirtinti skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai. Jame nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Taigi įstatyme numatyta, jog ne bet kokie, o tik esminiai procedūriniai pažeidimai, dėl kurių nebuvo užtikrintas objektyvus visų reikšmingų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo priėmimui, įvertinimas, sudaro pagrindą sprendimų panaikinimui.

Nagrinėjamu atveju ginčijamas 2019 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. 70-2-1055 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ neatitinka esminių LR VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Atsakovės priimtas ir pareiškėjos ginčijamas 2019 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. 70-2-1055, iš esmės, motyvuojamas tuo, kad išorinė reklama neatitinka Išorinės reklamos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670, reikalavimų, taip pat atkreiptas pareiškėjos dėmesys, kad leidimas negali būti išduotas ir dėl vykstančio teisminio proceso. Įvertinusi priimtame sprendime nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija pritaria pareiškėjos pozicijai, jog ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis, yra neaiškus, jame neišdėstyti konkretūs atsisakymo išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą tiek faktiniai, tiek teisiniai pagrindai. Iš priimto sprendimo nėra aišku, kokius konkrečius Taisyklių reikalavimus pažeidžia pareiškėjos prašoma įrengti reklama, tuo labiau kad leidimų įrengti išorinę reklamą neišdavimo atvejai nustatyti ne Taisyklėse, bet Reklamos įstatyme. Be to, sprendime nurodyta aplinkybė, kad leidimas negali būti išduotas ir dėl vykstančio teisminio proceso, nedetalizuota, pateikiama be teisinio pagrindo. Atsakovės atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu papildomai nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktų normos nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui, nes administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-617-2013).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad atsakovės priimtas sprendimas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, minėti sprendimo turinio trūkumai LR VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. 70-2-1055 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – LR VAĮ 8 straipsniui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo svarstyti D. V. 2019 m. vasario 26 d. prašymą pratęsti 2014 m. kovo 31 d. išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. 29-24-1032 galiojimo terminą. Toks skundo reikalavimas tenkintinas, nes leidimų, licencijų išdavimas yra administracinė paslauga, kuri užbaigiama administraciniu sprendimu (LR VAĮ 2 straipsnio 12 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturi juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos D. V. skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 70-2-1055 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ ir įpareigoti atsakovę iš naujo svarstyti D. V. 2019 m. vasario 26 d. prašymą pratęsti 2014 m. kovo 31 d. išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. 29-24-1032 galiojimo terminą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėJolanta Medvedevienė