- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-07-15
- Bylos Nr.
- 1-664-927/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41464-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- T. P.
- Nukentėjusysis
- I. V., S. V.
- Civilinis atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)", deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), anksčiau 6 kartus teistas:
1) 2001-03-06 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 1 d. ir 272 str. 2 d., paskirta bausmė - laisvės atėmimas 2 m., kurios vykdymas atidėtas 2 m. laikotarpiui;
2) 2010-03-19 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 3 d., paskirta bausmė - laisvės atėmimas 3 m.;
3) 2013-07-11 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., paskirta bausmė - laisvės atėmimas 2 m. 4 mėn.;
4) 2017-01-25 Vilkaviškio raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė - 30 parų areštas;
5) 2021-10-01 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 8 mėn.;
6) 2022-08-05 Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ str. 1 d., paskirta galutinė bausmė - 29 parų areštas ir baudžiamojo poveikio priemonės: turto konfiskavimas, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 m. 6 mėn.
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. P. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:
jis, žinodamas, kad 2022 m. rugpjūčio 5 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjusiu 2022-09-28) pripažinus jį kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant 3 (tris) metus 6 (šešis) mėnesius vairuoti kelių transporto priemones (terminą skaičiuojant nuo 2022-09-28), jis, vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2024 m. liepos mėn. 12 d., apie 16 val. 50 min., Vilniaus rajone, Zujūnų seniūnijoje, Zujūnų kaime, Žaliojoje gatvėje vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent:
jis, 2024 m. liepos mėn. 12 d., apie 16 val. 50 min., Vilniaus rajone, Zujūnų seniūnijoje, Zujūnų kaime, vairuojamu automobiliu „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Žaliąja gatve įvažiavęs į nereguliuojamą sankryžą su Žirgų, Sudūvių ir Zujūnų gatvėmis, prieš kurią įrengtas Kelių eismo taisyklių 1 priedo kelio ženklas Nr. 203 („Duoti kelią”), pažeidė šio kelio ženklo reikalavimą, nustatantį pareigą duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu, ir Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimą, numatantį, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, tai yra, jis, būdamas neatsargus, vairuojamu automobiliu Žaliąja gatve įvažiavo į sankryžą ir neduodamas kelio kliudė pagrindiniu keliu laikoma Žirgų gatve judėjusį ir jam iš kairės pusės į sankryžą įvažiavusį I. V. vairuotą motociklą „Piaggio Vespa Primavera 125 ABS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko, nukritus motociklui, dėl patirtų sužalojimų I. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o motociklo keleivei nepilnametei S. V. - nežymiai sutrikdyta sveikata,
t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis T. P. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju savo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pripažino iš dalies. Teigė pripažįstantis, kad eismo įvykio metu vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, tačiau pats įvykis kilo ne dėl jo kaltės. Nuo 2022 metų jam yra uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Nors žinojo, kad jam negalima vairuoti automobilio, tačiau 2024-07-12 jam būtinai reikėjo pasiimti 7 metų sūnų D.. Kadangi D. motina - jo buvusi sugyventinė, tą dieną turėjo skubiai išvažiuoti ir negalėjo jam atvežti sūnaus, o jo visos giminės gyvena (duomenys neskelbtini), jis, neturėdamas ko paprašyti pagalbos, nusprendė pats nuvažiuoti jį pasiimti. Važiuodamas vairavo tėčiui priklausantį pilkos spalvos automobilį „Opel Signum", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) ir paėmęs sūnų D., jis grįžinėjo artimiausiu keliu per Zujūnus. Žaliąja gatve privažiavo nereguliuojamą sankryžą. Prieš sankirtą sustojo, kadangi jis važiavo šalutiniu keliu, dėl ko reikėjo praleisti sankryža pagrindine gatve važiavusius automobilius. Praleidęs automobilį, jis pamatė, kad į sankryžą įvažiavo moters vairuojamas motoroleris. Kartu su ja važiavo mergaitė. Kadangi motorolerio vairuotoja rodė posūkį į dešinę pusę, jis, įsitikinęs, kad į sankryžą įvažiuoti saugu, pradėjo važiuoti. Pradėjęs važiuoti, jis atsisuko ir pamatė, kad nors vairuotoja vis dar rodė posūkį į dešinę, tačiau važiavo tiesiai. Pamatęs, kad motoroleris važiuoja tiesiai, jis sustabdė automobilį. Motorolerio vairuotoja, galimai išsigandusi, neišlaikė vairo ir pradėjo keliu „vingiuoti“, ko pasekoje atsitrenkė į jo automobilio priekį, tiksliau - kairės pusės bamperį. Po susidūrimo mopedas su vairuotoja ir keleive nukrito. Išlipęs iš automobilio pasiteiravo jų sveikatos būkle. Taip pat jis paklausė vairuotojos, kodėl ji važiavo tiesiai, nors rodė posūkį į dešinę. Pastaroji jam atsakė, kad esą koks skirtumas, ji gi važiavo pagrindiniu keliu. Kelyje susidarė „kamštis“, pro šalį važiuojantys žmonės pradėjo šūkauti, reikalauti patraukti automobilį. Dėl to jis savo automobilį patraukė ir pastatė netoliese esančios parduotuvės „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Matė, kad kiti vairuotojai nuo kelio ant šaligatvio patraukė mopedą. Po to, jis nuėjo į parduotuvę nupirkti ledukų. Matė ant mopedo vairuotojos kojos mėlynę, todėl manė, kad šią vietą reikėtų pašaldyti. Parduotuvėje ledukų nebuvo, todėl nupirko šaldytų žirnelių. Išėjęs iš parduotuvės padavė žirnelius nukentėjusiajai, kad palaikytų ant kojos. „Greitosios“ ir policijos jis nekvietė, nes labai greitai į įvykio vietą atvyko mopedo vairuotojos vyras, kuris pirmas ir iškvietė specialiąsias tarnybas. Atvykę medikai mopedo vairuotoją ir keleivę išvežė į ligoninę, o jis su policijos pareigūnais liko įvykio vietoje. Jis psichikos sutrikimų neturi, dėl jų nesigydė. Taip pat jis nesigydė nuo priklausomybių (b.l. 113-115).
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. P. parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas. Kaltę pripažįsta iš dalies, kad vairavo be pažymėjimo, bet ne vienas sukėlė avariją. Sutinka teismui duoti parodymus. Stovėjo prie sankryžos, matė, kad atvažiuoja baltas motoroleris, rodė posūkį, jis iš kairės, o jis (teismo pastaba - kaltinamasis) žiūrėjo į dešinę, pravažiavo mašina paskutinė, tas motoroleris jau turėjo būti pasukęs. Rodė posūkį į vieną pusę, o pasirodo - kitur važiuoja. Jis kelis kartus pažiūrėjo, jau kai praleidinėjo paskutinę mašiną, jau atsisuko, o motoroleris prie jo mašinos pačio kampo. Ji atsitrenkė į bamperio kampą kairį. Jis sustojo, išlipo, klausė kaip važiavo, ledukų nupirko sumušimų šaldymui. Prisistatė nukentėjusiosios vyras ir policija iškart atvažiavo, visas forminimas vyko. Matėsi, kad koja moteriai ir mergaitei nubrozdinta, moteriai dar veidas buvo nubrozdintas, motoroleris virto ant kairės. Ji su kojom į mašiną atsitrenkė. Dėl vairavimo be teisių kaltę pripažįsta. „Pasuko“ jam buvusi žmona, ji slaugo neįgalų brolį, klausė ar vaiką galiu paimti, nes nėra kam atvežti, vaikui buvo (duomenys neskelbtini) m. tuo metu, iš (duomenys neskelbtini)reikėjo parvežti vaiką. Daug kainuoja važiuoti su pavežėjais. Gailisi, jam gaila dėl sužalojimų moters ir mergaitės, žmonėms skauda ir nedarbingumą turėjo. Bet mano, kad jis ne vienas yra kaltas, kad abipusė kaltė, posūkis motorolerio neišsijungia automatiškai, tai jį reikia išjungti. Matė keli žmonės įvykį. Susidūrimą matė ir kamštis buvo susidaręs. Su moterim mašinas ir motorolerį patraukė. Sutinka iš dalies atlyginti žalą. Jis supranta, kad reikia praleisti pagrindiniu keliu važiuojančius, bet buvo suklaidintas. Iš dešinės jau pravažiavo mašina ir jis atleido stabdį, mašina automatinė, truputį rieda, o tada jis žiūrėjo į kairę ir motoroleris buvo šalia. Vieną kartą pristabdė prie sankryžos, iš kairės vienas motoroleris tik buvo, iš dešinės pravažiavo kelios mašinos, tada jis suko ir žiūrėjo iš kairės, kad tas motoroleris važiuoja tiesiai. Du kartus pasitikslino, trečią kartą stabdė, mėgindamas nesusidurt. Važiavo kaimais, nes jam taip arčiau namai. Buvo šoke, moteriai sakė ar reikia pagalbos, ji sako, tuoj vyras atvažiuos. Jis buvo šoke, dėl to nekvietė policijos.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:
-nukentėjusiosios I. V. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2024-07-12, apie 16.45 val., Vilniaus rajone, važiavo jai priklausančiu motoroleriu „Vespa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Diena buvo saulėta, oro sąlygos ir matomumas geri. Kartu su ja važiavo dukra S. V.. Važiavo pagrindiniu keliu laikoma Žirgų gatve link Zujūnų gatvės. Privažiavus prie sankryžos su Žaliąja gatve, iš šalutinio kelio išvažiavo pilkos spalvos „Opel“ markės automobilis. Automobilis į sankryžą įvažiavo ne pilnai, o iškišo tik priekį, po ko minimaliai pristabdė. Po pristabdymo automobilio „Opel“ vairuotojas pavažiavo į priekį dar kartą. Ji nežino, ar vairuotojas stabdė, tiksliai negali pasakyti. Norėjo apvažiuoti automobilį, tačiau priešpriešinėje eismo juostoje važiavo daug automobilių. Pamačiusi, kad kliūties neišvengs, ji motoroleriu kliudė automobilio bamperį. Po šio kontakto motoroleris sankryžos viduryje pradėjo slysti ir kartu su ja bei dukra krito ant dešinio šono. Vairuotojas iš automobilio išlipo ne iškart, o išlipęs pirmiausiai ją apšaukė, išvadindamas necenzūriniu žodžiu ir klausdamas, kur ji važiuojanti. Dėl įvykio ji patyrė didelį šoką, ji buvo labai išsigandusi, jai nuo sumušimų viską skaudėjo. Sugebėjo paskambinti tik vyrui G. V., kuris atvykęs viską ir „tvarkė“. Ji pati dėl patirto šoko negalėjo net kalbėti. „Greitąją“ ir policiją iškvietė jos sutuoktinis, nes automobilio vairuotojas apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui nepranešė. Įvykio vietoje nepažįstami žmonės jos motorolerį patraukė į šoną ant šaligatvio. Automobilį patraukė ir pats įvykio kaltininkas, pavažiavęs ir sustojęs netoliese prie parduotuvės „IKI“ esančioje aikštelėje. Po įvykio ji su dukra medikų buvo nuvežtos į ligonines. Eismo įvykio metu jai buvo sužalota koja, buvo didžiulė mėlynė, iš kurios keturis kartus reikėjo nusiurbinėti kraują. Taip pat mėlynių buvo ant smakro ir dešinės rankos. Dukra rimtų sužalojimų nepatyrė, jai buvo nubrozdinta blauzda ir kojos vieta aukščiau kelio. Po šio įvykio ji jaučia didelę baimę vairuoti, taip pat vis dar jaučia skausmą kojoje. Be to, jai liko skausmingas guzas dėl kurio ji papildomai kreipiasi pas gydytojus, nes „pasidarė nejautri vieta“. Dėl civilinio ieškinio pareiškimo apsispręs tyrimo eigoje (b.l. 69-71; 72). Teisme nukentėjusioji parodė, kad ji su dukra važiavo iš Rimi aikštelės, išsuko iš Antežerių pusės, važiavo Žirgo g., suko iš aikštelės į dešinę. Pagrindine gatve važiavo, buvo daug mašinų, nes 16.50, po darbų visi važiuoja. Važiuojant tiesiai, iš dešinės matė, kad nestoja mašina. Sunku pasakyti, kokiu greičiu ji važiavo, nebuvo didelis, ji stabdį spustelėjo, jis pajudėjo, ji dar stabdė, bet kliudė jo bamperį, negalėjo pasukti į kitą pusę, nes būtų į mašinas atsitrenkusi, kurios važiavo priešpriešais. Motorolerio kraštas kabino mašinos kraštą, užmetė visą motorolerį, ten toliau policininkas gulintis ir ji visu svoriu pračiuožė ant dešinės pusės, ne ant kairės, griuvo ant klubo, veidą kaip susidaužė - nepamena dėl šoko, buvo pamiršus, kad dukrą turi, tik po geros minutės prisiminė, kai ši pradėjo kelti motorolerį. Ji gulėjo, mašinos važiavo, kaltinamasis kurį laiką nelipo iš mašinos, o kai išlipo, necenzūriniais žodžiais jai pasakė: kur tu važiuoji. Apie policiją nebuvo kalbos, laukė, kol skausmas atslūgs, paskambino vyrui, visi kiti vairuotojai pro langus klausė ar nereikia pagalbos, kažkas nutempė motorolerį į šoną, kaltinamasis neklausė, ar galima patraukti mašiną, jis nuėjo nupirkti ledų šaldymui. Vyras atvažiavo, jis sako: kur viskas, nei motorolerio, nei mašinos, nei kaltininko? Ji sėdėjo ant bordiūro. Jos vyras su kaltinamuoju susitiko prie Iki parduotuvės, tada atvažiavo policija ir greitoji. Mašina buvo išlindusi nemažai į sankryžą, ji nebegalėjo apvažiuoti. Iš skausmo nepamena, apie ką buvo kalba. Pirmus žodžius pamena, lyg kažką sakė apie posūkį, bet nepamena, jai labai skaudėjo. Mano, kad ji tą posūkį išjungė, bet negali savęs matyti. Iš aikštelės išsukdama tikrai rodė posūkį, bet ji turėjo išjungti, bet negali teigti 100 proc., kad išjungė. Negalėjo susiklaidinti kaltinamasis, negalima išvažiuoti į pagrindinį kelią, jei kažkas rodo posūkį, reikia įsitikinti, kad kelias laisvas. Kai tas, kas rodo posūkį jau pasukęs, tada galima važiuoti. Greitoji išvežė ją, vyras išvežė dukrą į vaikų ligoninę. Dideli nubrozdinimai, sumušimai, tą dieną neatrodė viskas taip baisiai, mano, kad reikėjo daryti rimtesnius tyrimus ir smakras sudaužytas, duobė jame buvo. Pažastys ir rankos mėlynos buvo, bet to niekas neaprašė. Ji tuo metu viena buvo ir norėjo greičiau grįžti namo. Pas dukrą buvo nubrozdinimai. Gydymas dėl sumušimų buvo nuskausminantys vaistai, raminantys buvo, mėlynės didėjo, ji jau pas chirurgą ėjo, kraują nutraukinėjo 6 kartus, ne visad chirurgas procedūras įrašydavo į e. sveikatą, pasirodo tas nutraukinėjimas pavojingas buvo, ta vieta nejautri po šiai dienai, dilgčioti pradėjo, skaudėjo, lankė reabilitaciją, ėjo į mokamus masažus, apmažėjo, bet matoma yra iki šiol, neatsistatė nervų galūnės. Ten guzas buvo su krauju, hematoma, 15 cm skersmens, tada sumažėjo iki 8 cm, po masažų sumažėjo iki 4 cm, ta vieta nejautri. Vasarą buvo įvykis, kitų apsaugų nebuvo ir nėra reikalaujama, šalmas buvo, galvai niekas nekliuvo, tik smakrui. Dukra buvo mažiau sužalota, nuo kelio žemyn nubrozdinimai, plyšo batas dukrai. Važiavo į (duomenys neskelbtini) g. namo, Žirgų gatve iš Rimi aikštelės Antežerių pusės link. Prieš tai į Perkūnkiemį važiavo. Jos kirpykla Perkūnkiemyje, todėl važiavo kaimuko keliais. Civilinį ieškinį palaiko. Neturtinė žala pasireiškia daug kuo, vairuojant turi psichologinę traumą, lipa per save, kad važiuotų toliau, nes buvo baimė važiuojant. Ir su mašina jaučia baimę. Jei sankryža iš šalutinio ir dar jei mašina šviesi, vis scenarijai prasisuka vėl, kovoja su savimi, nes reikia važiuoti. Užeina skausmas, maudimas ir ypač ten kur guzas, ji net nėjo apžiūrų, nes tikėjosi, kad viskas praeis. Koja atrodo negražiai, kitoj kelio pusėje išlindo hematomos, žino, kad nuo įvykio tai, nes jų nebuvo iki tol. Dėl neturtinės žalos palaiko civilinį ieškinį, jai neliko nei cento nuo tų pinigų, kur skyrė draudimas už motorolerį, nes transporto priemonę ji naują pirko. Sudaužytą pridavė į saloną. Už draudimo pinigus ir salono pinigus jai vos išėjo naujas motoroleris už 5000 Eur. Prašo priteisti 3000 Eur neturtinės žalos. Jai buvo išmokėta tik dėl dukros 600 Eur. Jai pirmą kartą 800 Eur išmokėjo Dėl dukros nereiškė ji civilinio ieškinio, dėl to už save paprašė daugiau. Už dukrą 1000 Eur paprašė, sau - 2000 Eur. Viename civiliniame ieškinyje viską surašė. Palaiko civilinį ieškinį, ji iki šiol jaučia psichologinė traumą, bijo vairuoti, iki šiol jaučia fizinį skausmą, yra likęs guzas, koja atrodo negražiai, prašo priteisti 3000 eurų neturtinės žalos. Už draudimo pinigus jai vos išėjo naujas motoroleris. (b.l. 178-179);
-nukentėjusiosios S. V. atstovo pagal įstatymą G. V. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2024-07-12 jis dirbo nuotoliu namuose. Vienu metu jo žmona I. V. kartu su dukra S. V. su motoroleriu buvo išvažiavusios į Perkūnkiemio rajone esančią kirpyklą. Jo žiniomis, po to jos buvo nuvažiavusios į Vilniaus rajone, Žirgų gatvėje prie parduotuvės „Rimi“` esančią parduotuvę „Pepco“. Nors iki namų buvo netoli, tačiau jos ilgai užtruko, jis pradėjo pergyventi. Apie 17.00 val. (tikslaus laiko neatsimena) sulaukė iš I. skambučio. Ji prašė greičiau atvažiuoti, nes ją su dukra važiuojant motoroleriu partrenkė. Kaip suprato, įvykis kilo Žirgų - Žaliosios gatvių sankryžoje. Jo žmona I. važiavo pagrindiniu keliu laikoma Žirgų gatve link Zujūnų gatvės. Privažiavus prie sankryžos su Žaliąja gatve, iš šalutinio kelio išvažiavo „Opel“ markės automobilis. Kaip suprato iš I. pasakojimo, automobilio „Opel“ vairuotojas jų nepraleido ir „užkabino“ motorolerį. Jis nieko nelaukdamas automobiliu nuvažiavo į įvykio vietą. Pamatė, kad motoroleris „Vespa“ po įvykio jau buvo pastatytas ant šaligatvio. I. su S. sėdėjo ant prie šaligatvio esančios žolytės. Ant I. dešinės kojos buvo didžiulė kraujosruva ir nubrozdinimai. Nubrozdinimų buvo ir ant dukters kūno. Motorolerį kliudžiusio automobilio „Opel“ įvykio vietoje nebuvo. Šį pamatė tik po to, kai žmona nurodė, kad vairuotojas automobilį pastatė prie parduotuvės „IKI“. Tuo metu, kai priėjo prie automobilio „Opel“, iš parduotuvės išėjo vyriškis, kuris nešėsi šaldytas daržoves. I. pasakius, kad tai automobilio vairuotojas, jis prie jo priėjo ir paklausė, ar tai jis partrenkė jo žmoną ir dukrą. Į tai vyriškis nieko aiškaus neatsakė. Matėsi, kad pastarasis buvo susinervinęs. Paklausus, ar jis iškvietė „greitąją“ ir policiją, vyras atsakė: „kviesk pats“. Tada jis telefonu apie įvykį informavo Bendrąjį pagalbos centą. Ilgai laukti neteko. Atvykę medikai žmoną išvežė į „Lazdynų“ ligoninę, o S., kad būtų greičiau, jis pats nuvežė į Santariškių vaikų ligoninę (b.l. 80-82).
Teisme atstovas paaiškino, kad dirbo iš namų, (duomenys neskelbtini) g. laukė žmonos su dukra, neramu, ilgai negrįžta, kai „pasuko“, išgirdo skausmingą balsą. Mažas sūnus buvo namie, paprašė, kad palauktų, sėdo į mašiną, atvažiavo į įvykio vietą ir mato, kad tos įvykio vietos kaip ir nesimato, matė šalikėlėj sėdi žmona su dukra. Iki parduotuvė jam kairėje, žmona sėdi dešinėj už pievutės, motoroleris pastatytas ant šaligatvio, išlipo, pradėjo lakstyti. Bėgo į parduotuvę Iki, sakė nefilmuojama sankryža, parašė į FB gal kas matė įvykį ir, pasirodo, visi žmonės skubėjo ir išvalė tą vietą. Jis toliau vaikščiojo į parduotuvę ir pas žmoną, rodė jai į kitus žmones ir klausė, ar čia šitas ar čia šitas sukėlė avariją, kai tas žmogus išėjo iš parduotuvės, agresyviai sako: nu aš, aš. Klausiu, kur greitoji, kur policija, jo manymu, turėjo iš karto pulti teikti pagalbą. Atnešė užšaldytų žirnelių, atvažiavo policija, surašė, kaltinamasis su kita pareigūne bendravo. Greitojoje sėdėjo žmona ir dukra, dukrą reikėjo vežti į vaikų ligoninę, paėmė dar sūnų iš namų ir važiavo. Dukrai peršvietė koją, lūžių nerado, kaule rado darinį, jis nesusijęs su įvykiu. Jis kai atvažiavo į įvykio vietą, jam buvo stresas, žmona toj pačioj situacijoj buvo, ji pasimetus buvo. Buvo progų, bet neatsiprašė kaltinamasis ir dabar susitikęs teisme. Būtų gražus gestas (b.l. 179-180);
-2024-07-12 į eismo įvykio vietą atvykusio Vilniaus apskr. VPK vyriaus. patrulio Gžegožo Gripinski tarnybiniu pranešimu, nustatyta, kad įvykio vietoje panaudojus alkoholio kiekio iškvėptame ore nustatymo matuoklį (alkotesterį), buvo nustatyta, kad I. V. blaivi (b.l. 9);
-Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 258/2025(01) (pateikta įvertinus medicininių dokumentų duomenis), kurioje nustatyta, kad eismo įvykio metu I. V. patyrė odos nubrozdinimus plaštakose, dešinės šlaunies ir dešinio kelio išoriniuose paviršiuose bei smakre, taip pat plačią poodinę kraujosruvą su kraujo išsiliejimu minkštuose audiniuose dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje. Sužalojimai visumoje, dėl plačios poodinės kraujosruvos su kraujo išsiliejimu minkštuose audiniuose, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes nukentėjusiosios sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 51-53);
-2025-02-07 nutarimu, kuriuo nukentėjusi nepilnametė S. V., gim. 2012 m., buvo pripažinta nukentėjusiąja (b.l. 86);
-2025-02-07 nutarimu, kuriuo G. V., gim. (duomenys neskelbtini) pripažintas nukentėjusiosios S. V. atstovu pagal įstatymą ir jam leista dalyvauti procese;
-Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 408/2025(01) (pateikta įvertinus medicininių dokumentų duomenis), kurioje nustatyta, kad S. V. eismo įvykio metu patyrė odos nubrozdinimus dešinio kelio, blauzdos ir čiurnos srityse. Nubrozdinimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 56-58);
-eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūros protokolais, patvirtinančiais, kad 2024-07-12 eismo įvykis kilo Vilniaus rajone, Zujūnų seniūnijoje, Zujūnų kaime, nereguliuojamoje nelygiareikšmių kelių, t. y. Žaliosios - Žirgų - Sudūvių - Zujūnų gatvių, sankryžoje. Visų gatvių kelio važiuojamąją dalį ties sankirta sudaro dvi eismo juostos, t. y. po vieną eismo juostą, skirtą važiuoti kiekviena iš eismo krypčių. Žaliojoje gatvėje (t. y. gatvė, kurios keliu, kaip nustatyta, T. P. įvažiavo į sankryžą), prieš važiuojamųjų dalių sankirtą, buvo įrengtas Kelių eismo taisyklių 1 priedo kelio ženklas Nr. 203 („Duoti kelią”), nurodantis, kad Žalioji gatvė sankryžoje laikoma šalutiniu keliu.
Eismo įvykio dalyvių transporto priemonės buvo patrauktos iš iškart po įvykio buvusių vietų/ padėčių. T. P. vairuotas automobilis „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo vienoje iš prie apie 30 metrų atstumu nuo sankryžos esančios parduotuvės „IKI“ (Žalioji g. 2) įrengtų stovėjimo vietų. Ant automobilio priekinio bamperio (jo dešinėje pusėje) buvo rasta nubrozdinimų bei mėlynos ir baltos spalvos žymių. I. V. vairuotas baltas su mėlynos spalvos elementais motociklas „Piaggio Vespa Primavera 125ABS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio buvo pastatytas ant Zujūnų gatvės šaligatvio, prie pat gatvių sankirtos. Motociklas taip pat buvo apgadintas, ant jo dešinio šono dalių buvo rasta nubrozdinimų (b.l. 22-25; 10; 14-20);
-Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus atstovų suteikta informacija, patvirtinančia, kad 2022-10-10 T. P., kuriam 2022-08-05 Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu (2022-09-28 įsiteisėjusiu) paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 m. 6 mėn. (poveikio priemonės pabaiga numatyta 2026-04-25), buvo įtrauktas į asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registrą. Iš asmens byloje esančios informacijos, 2022-11-07 su T. P. buvo susisiekta telefonu, jis žodžiu buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, nevykdymo pasekmėmis. 2022-11-08 T. P. paštu buvo išsiųstas raštas „Dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo“, tačiau asmuo pasirašyto šio rašto negrąžino (b.l. 89; 90-93);
-2024-07-12 į eismo įvykio vietą atvykusio Vilniaus apskr. VPK vyriaus. patrulio Gžegožo Gripinski tarnybiniu pranešimu, patvirtinančiu, kad įvykio vietoje panaudojus alkotesterį, T. P. iškvėptame ore buvo nustatyta 0,24 promilių etilo alkoholio koncentracija (b.l. 9).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 243 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį reikalaujama įvertinti, ar kaltininko veikos pobūdis bei pavojingumas atitinka šios nusikalstamos veikos požymius. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan.
Bylos duomenimis nustatyta, kad T. P., žinodamas, kad 2022 m. rugpjūčio 5 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjusiu 2022-09-28) pripažinus jį kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant 3 (tris) metus 6 (šešis) mėnesius vairuoti kelių transporto priemones (terminą skaičiuojant nuo 2022-09-28). Asmens byloje esanti informacija patvirtina, kad 2022-11-07 su T. P. buvo susisiekta telefonu, jis žodžiu buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, nevykdymo pasekmėmis. 2022-11-08 T. P. paštu buvo išsiųstas raštas „Dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo“, bet asmuo pasirašyto šio rašto negrąžino (b.l. 89; 90-93). Tačiau jis, vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2024 m. liepos mėn. 12 d., apie 16 val. 50 min., Vilniaus rajone, Zujūnų seniūnijoje, Zujūnų kaime, Žaliojoje gatvėje vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad vairavo, nes reikėjo parvežti sūnų. Be to pažymėtina, kad sukėlus eismo įvykį, kaltinamojo iškvėptame ore buvo nustatyta 0,24 promilės alkoholio. T. P., be kita ko, daug kartų baustas administracine tvarka, tame skaičiuje – ir už transporto priemonių vairavimą neblaiviam. Remiantis šiais duomenimis, darytina išvada, kad T. P. veikoje yra sistemingumo, baudžiamojo poveikio priemonių ignoravimo požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį.
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 1 priedo kelio ženklas Nr. 203 („Duoti kelią“) nustato pareigą duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. KET 154 punktas numato reikalavimą, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad T. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – pažeidė KET 1 priedo kelio ženklo Nr. 203 reikalavimus ir KET 154 punkto reikalavimus, tai yra, jis, būdamas neatsargus, vairuojamu automobiliu Žaliąja gatve įvažiavo į sankryžą ir neduodamas kelio, kliudė pagrindiniu keliu laikoma Žirgų gatve judėjusį ir jam iš kairės pusės į sankryžą įvažiavusį I. V. vairuotą motociklą „Piaggio Vespa Primavera 125 ABS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko, nukritus motociklui, dėl patirtų sužalojimų I. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o motociklo keleivei nepilnametei S. V. - nežymiai sutrikdyta sveikata. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. T. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme iš dalies prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t.y. jis pripažino savo kaltę dėl to, kad turėjo praleisti pagrindiniu keliu važiavusį nukentėjusiosios I. V. vairuojamą motorolerį, tačiau nepraleido, nes buvo suklaidintas įjungto motorolerio dešiniojo posūkio, todėl jis įvažiavo į sankryžą su pagrindiniu keliu manydamas, kad nukentėjusioji suks į dešinę, o ne važiuos pagrindiniu keliu tiesiai. Kaltinamojo nurodytų aplinkybių dėl jo suklaidinimo nukentėjusioji I. V. nei patvirtino, nei paneigė, nurodė, kad neprisimena, ar išjungė dešinįjį posūkį po to, kai iš prekybos centro aikštelės išsuko į dešinę, šios aplinkybės teisme nepavyko nustatyti nesant įvykio liudininkų ar kitų įrodymų, visgi teismo vertinimu, nepaisant ar motoroleris rodė dešiniojo posūkio signalą, ar ne, šalutiniu keliu važiavęs kaltinamasis privalėjo iki galo įsitikinti, kad praleido pagrindiniu keliu važiavusias transporto priemones, bet to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo ginčijama aplinkybė nėra reikšminga jo veikos kvalifikavimui, teismas laiko, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai. Visas kitas kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose, specialisto išvadose, kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme paaiškino įvykio aplinkybes, gailėjosi sukėlęs eismo įvykį. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama T. P. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes T. P. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamojo ginčyta aplinkybė dėl jo suklaidinimo nėra reikšminga jo veikos kvalifikavimui, teismas daro išvadą, kad jis prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir vertina tai kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į T. P. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – viena veika priskiriama neatsargiems nusikaltimams (pagal 281 straipsnio 1 dalį), kita – baudžiamiesiems nusižengimams (pagal BK 243 straipsnį), kaltės formą – neatsargumą, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas, administracine tvarka baustas, tame skaičiuje – ir už vairavimą neblaiviam, dirbantis. Išdėstytos aplinkybės, viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei sunkinančių aplinkybių nebuvimas, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatytas ir prokuroro siūlomas bausmes – areštą, jo trukmę parenkant didesnę už įstatymo numatytą minimalią. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, esant idealiai sutapčiai.
Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamas veikas. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė naudodamasis šia teise, o tiksliau tuomet, kai ji jam atimta, vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, be kita ko, jo iškvėptame ore buvo nustatyta 0,24 promilių alkoholio. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Pažymėtina, kad padaryta nusikalstama veika pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui. Kaip minėta, kaltinamasis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotos nukentėjusios, apgadintas motoroleris. Toks kaltinamojo elgesys naudojantis specialiąja teise vairuoti transporto priemones kelia pavojų ne tik paties kaltinamojo, bet ir visuomenės saugumui. Šios aplinkybės rodo T. P. lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Teismas konstatuoja, jog T. P., sėsdamas prie vairo, visiškai ignoravo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad jam teisė vairuoti yra atimta, taip pat, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones neturint tam teisės, tačiau vis tiek taip elgėsi. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kartu su bausme kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnio 2 dalyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl civilinio ieškinio
Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.
Nukentėjusioji I. V. pareiškė civilinį ieškinį 3000 eur sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo, t.y. dėl to, kad eismo įvykio metu jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismo posėdyje nukentėjusioji civilinį ieškinį palaikė, paaiškino, kad neturtinė žala pasireiškia daug kuo, vairuojant turi psichologinę traumą, lipa per save, kad važiuotų toliau, nes buvo baimė važiuojant. Ir su mašina jaučia baimę. Jei sankryža iš šalutinio ir dar jei mašina šviesi, vis scenarijai prasisuka vėl, kovoja su savimi, nes reikia važiuoti. Užeina skausmas, maudimas ir ypač ten kur guzas, ji net nėjo apžiūrų, nes tikėjosi, kad viskas praeis. Koja atrodo negražiai, kitoje kelio pusėje išlindo hematomos, žino, kad tai nuo įvykio, nes jų nebuvo iki tol. Dėl neturtinės žalos palaiko civilinį ieškinį, jai neliko nei cento nuo tų pinigų, kur skyrė draudimas už motorolerį, nes transporto priemonę ji naują pirko. Sudaužytą pridavė į saloną. Už draudimo pinigus ir salono pinigus jai vos išėjo naujas motoroleris už 5000 Eur. Prašo priteisti papildomai dar 3000 Eur neturtinės žalos. Jai buvo išmokėta tik dėl dukros 600 Eur. Jai pirmą kartą 800 Eur išmokėjo. Dėl dukros nereiškė ji civilinio ieškinio, dėl to už save paprašė daugiau. Už dukrą 1000 Eur paprašė, sau - 2000 Eur. Viename civiliniame ieškinyje viską surašė. Palaiko civilinį ieškinį, ji iki šiol jaučia psichologinė traumą, bijo vairuoti, iki šiol jaučia fizinį skausmą, yra likęs guzas, koja atrodo negražiai, prašo priteisti 3000 eurų neturtinės žalos.
Civilinio atsakovo – AAS „Baltic Insurance Company“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog vadovaujantis rekomendacijomis dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo, patvirtintomis 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr.1K-171, galiojusiomis nagrinėjamo įvykio metu, orientacinis neturtinės žalos dydis esant fiziniam skausmui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui, yra iki 1 (vienos) LR Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos, kuri įvykio dieną buvo 924 eur, todėl nukentėjusiajai S. V. buvo priimtas sprendimas ir išmokėta 600 eur neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiajai I. V. – 2000 eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat atlygintos jos turėtos gydymosi išlaidos – 136,36 eur bei 2029,50 eur už tranpsorto priemonę (b.l.164-166),
Teismo posėdyje civilinio atsakovo atstovė Andrija Pačinskaitė paaiškino, kad į draudimo bendrovę kreipėsi I. V. ir buvo trys žalos atlygintos: I., S. ir transporto priemonei. Tas sumas kai moka, vertina pateiktus kvitus, ekspertizes, rėmėsi galiojusiomis išmokos dydžio nustatymo rekomendacijomis. Orientacinis - iki vienos minimalios algos. Tada dar papildomai 1200 Eur išmokėjo, bendroj sumoj 2000 Eur, nes iš pradžių turėjo duomenis, kad buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Reikalavimas dar 3000 Eur prieštaraujantis protingumo ir teisingumo principams. Bendrovė vertina nukentėjusių sužalojimo sunkumą, padaryto nusikaltimo pobūdį ir teismų praktiką. Nors bendrovė neturėjo tokių duomenų, kad nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, visgi mano, kad išmokėta suma yra pakankama, kadangi, pavyzdžiui, dėl lūžusio slankstelio neturtinės žalos draudimo išmoka – 3500 eur. Jie vertino duomenis, esančius b.l. 51-53 (teismo pastaba – nesunkus sveikatos sutrikdymas). Jeigu bus pateikti nauji dokumentai, spręs iš naujo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad draudimo bendrovė 2024 m. birželio 6 d. I. V. išmokėjo 1200 eur neturtinei žalai atlyginti ir 109 eur gydymosi išlaidų, o 2024 m. liepos 25 d. – dar 800 eur neturtinės žalos atlyginimo bei 27,36 eur gydymosi išlaidų. 2024 m. liepos 22 d. – 2029,50 eur už sugadintą motorolerį (b.l.168-170).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, vertina nukentėjusios ir civilinės ieškovės I. V. paaiškinimus teisme, kad prašomoje 3000 eur sumoje yra 1000 eur nukentėjusiajai S. V. padarytos neturtinės žalos atlyginimo, dėl kurios civilinis ieškinys nepareikštas, o likusioji 2000 eur suma prašoma priteisti kaip I. V. padarytos neturtinės žalos atlyginimas. Pažymėtina, kad civilinio atsakovo – draudimo bendrovės atstovė teisme nurodė, jog I. V. neturtinė žala atlyginta vadovaujantis specialisto išvada, esančia bylos lape 51-53, kurioje nukentėjusiajai I. V. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat vadovaujantis įvykio metu galiojusiomis rekomendacijomis bei teismų praktika, todėl atlyginti dar didesnę neturtinės žalos sumą civilinis atsakovas nesutinka ir mano, kad išmokėta pakankamai. Įvertinus šiuos duomenis, teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, kad nukentėjusiajai I. V. išmokėta pakankamo dydžio išmoka neturtinei žalai atlyginti, todėl jos civilinis ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
T. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 40 (Keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
T. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir skirti 30 (Trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir skirti subendrintą bausmę 40 (Keturiasdešimt) parų arešto.
Išaiškinti T. P., kad nuosprendžiui įsiteisėjus, ne vėliau kaip per 7 dienas privaloma darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu, atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, esantį Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmės. Esant objektyvioms priežastims, trukdančioms nustatytu laiku atvykti į pataisos įstaigą, apie tai informuoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą raštu arba elektroniniu paštu - ina.dikciene@kalejimai.lt ar telefonu Nr. 06 63 60132. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.
Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, T. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą – atimti teisę vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nukentėjusiosios I. V. civilinį ieškinį dėl 3000 eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.