- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-19
- Bylos Nr.
- 2S-2352-798/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28098-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- T. M.
- Kategorijos
- 106.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas T. M. kreipėsi su skundu dėl antstolio D. T. veiksmų išieškant iš pinigų sumos, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA).
Antstolis D. T. pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad patvarkymai areštuoti lėšas priimti 2014-06-06, o pareiškėjo skundas surašytas 2015-08-04, t.y. praleidus skundo padavimo terminus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pareiškėjo T. M. skundą dėl antstolio veiksmų atsisakė priimti. Konstatavo, kad pareiškėjas T. M., paduodamas skundą dėl 2014-06-06 antstolio patvarkymo, praleido Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 512 str. nustatytą 90 dienų skundo terminą, kuris pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.117 str. 6 d. yra naikinamasis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl skundo pateikimo termino atnaujinimo ir jo priėmimo iš naujo. Nurodo, kad skundas pateiktas ne dėl antstolio 2014-06-06 patvarkymo areštuoti lėšas, tačiau dėl 2015-08-03 antstolio veiksmų, t.y. lėšų nurašymo. Anot pareiškėjo, skundo anksčiau negalėjo pateikti, nes antstolis neatliko lėšų nurašymo veiksmų – sąskaitose lėšų nebuvo. Taip pat nurodo, kad jei teismas manė, jog 2015-08-03 lėšų nurašymas laikytinas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių teiktinas prašymas atnaujinti apskundimo terminą, tuomet turėjo pareiškėjui nustatyti terminą trūkumams pašalinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo T. M. skundą dėl antstolio D. T. veiksmų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą vykdomosios bylos medžiagą, įvertinęs argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su skundo priėmimu, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Lietuvos Respublikos CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra Lietuvos Respublikos CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
Teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo, skundo) priėmimo klausimą, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymo reikalavimų, nustatančių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, nes priešingu atveju, be pagrindo iškėlus bylą, gali būti pažeistos kitų šalių teisės. Teismas, naudodamasis įstatyme nustatytomis teisėmis, privalo veikti aktyviai, kad užtikrintų sąžiningą procesinių teisių naudojimą, greitą, ekonomišką ir sąžiningą procesą ir nesudarytų sąlygų procesui vilkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje 3K-3-181/2009).
Bylos duomenys patvirtina, kad antstolio patvarkymai areštuoti skolininko T. M. lėšas priimti 2014 m. birželio 6 d. Skundą dėl antstolio veiksmų, t.y. sąskaitų arešto ir nurašytų lėšų grąžinimo skolininkas antstoliui pateikė tik 2015 m. rugpjūčio 6 d. CPK 510 str. 2 d. numato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 str. numatytą terminą. Skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 510 str. 2 d., 512 str. 1 d.).
Teismų praktikoje dėl CPK 512 str. taikymo yra laikomasi pozicijos, kad skundas, paduotas praleidus naikinąmąjį devyniasdešimties dienų terminą, yra nenagrinėtinas teisme, todėl teismas turi atsisakyti jį priimti, o jeigu tokia aplinkybė paaiškėja po skundo priėmimo – bylą nutraukti remiantis CPK 293 str.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuomone, sprendžia, kad pareiškėjas nesilaikė skundo dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikimo tvarkos, t.y. praleido įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, ir pripažįsta nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti skundą dėl antstolio veiksmų.
Nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, jog teismas turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti. Skundo trūkumų šalinimas būtų reikšmingas tik tokiu atveju, jei skundas būtų teikiamas CPK nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš karto nurodė kliūtis teikiamam procesiniam dokumentui priimti.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo nutartis pagrįsta, o atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.