Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. M. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-05-25 nutarimo M. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį surašytas už tai, kad jis 2015-05-02 apie 15.40 val., prie parduotuvės „M.“, esančios (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parkuodamasis automobilių stovėjimo aikštelėje nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovėjusį kitą automobilį, kurį apgadino, po ko iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 222 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

M. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčo dėl paties pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas administracinės nuobaudos, paskirtos už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, individualizavimo klausimas, tad apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.

Skundžiamą nutarimą priėmęs teismas, atsižvelgęs į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, paskyrė M. M. sankcijoje numatytų nuobaudų minimumą – 868 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nematė pagrindo taikyti M. M. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė jam per griežtą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Sprendžiant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtos nuobaudos teisingumo klausimą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas, konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (žr., Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal suformuotą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-11/2014 ir kt.).

Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Tačiau ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tai, kad M. M. sukeltas įvykis nebuvo itin pavojingas ir jo pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, pats pažeidėjas po veikos padarymo kaltę dėl pažeidimo pripažino, gailisi, žalą ketina atlyginti, taip pat tai, kad jis nedirba, yra studentas, universitete charakterizuojamas itin teigiamai (b. l. 28), kad anksčiau nėra baustas administracine tvarka ne tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet ir už kitokius pažeidimus, leidžia pagrįstai teigti, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams savo pasekmėmis ir poveikiu būtų akivaizdžiai neproporcinga, aiškiai per griežta ir neadekvati jo asmenybei, padarytam pažeidimui ir pažeidimo pavojingumui. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, tai yra skiriant M. M. mažesnį specialiosios teisės vairuoti atėmimo terminą, nei sankcijoje numatytas minimalus terminas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirtiną nuobaudą, nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose, todėl nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

M. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-05-25 nutarimą pakeisti:

M. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirtą nuobaudą sušvelninti - vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą nuobaudą subendrinti apėmimo būdu su pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda ir paskirti M. M. galutinę subendrintą nuobaudą – 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.