Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant gynėjui advokatui Valdui Burneikiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo A. T. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atmestas A. T. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012 m. birželio 22 d. nuarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendis įsiteisėjo 2011 m. birželio 2 d.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2012 m. birželio 22 d. nutarimu nuteistojo prašymo netenkino, nurodydamas, kad A. T. nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, numatytų BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose, todėl atnaujinti bylą nėra įstatyminio pagrindo.

Šį sprendimą A. T. apskundė Vilniaus apygardos teismui, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. birželio 22 d. nutarimą, nes liudytojai: L. T., L. B., O. T., V. R. galėtų patvirtinti naują aplinkybę, kad inkriminuotu laiku nebuvo įvykio vietoje, todėl nusikaltimo, už kurį nuteistas, padaryti negalėjo.

Nagrinėjamu atveju nenustatytas nei vienas iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių būtų galima atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-191-493/2011. Aplinkybė, kad nuteistojo nurodyti liudytojai, praėjus dviem metams po įvykio, galimai patvirtintų, jog jis įvykio vietoje nebuvo, negali būti vertinama tokia, dėl kurios A. T. turėtų būti išteisintas.

Nuteistasis A. T. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo nuosprendį ir bylą perduoti ikiteisminiam tyrimui, kad būtų išsiaiškintos naujai paaiškėjusios aplinkybės. Nurodo, kad nesutinka su Kauno apygardos teismo nuosprendyje nustatyta nusikaltimo padarymo data, nes liudytojų V. J. ir Ž. A. parodymai dėl nusikaltimo padarymo dienos skiriasi, t. y. V. J. praradęs nuovoką girtuoklis parodė, kad konfliktas įvyko 2010 m. lapkričio 19 d., o Ž. A. moksleivė, kuri tiksliai žino, kurią dieną buvo ir kad sekančią dieną jai reikėjo eiti į mokyklą, parodė, kad viskas vyko 2010 m. lapkričio 21 d., sekmadienį. Mano, kad Ž. A. sumaišė savaites ir turėjo nurodyti, kad viskas vyko 2010 m. lapkričio 14 d., sekmadienį. Šias aplinkybes pavirtintų ir kiti liudytojai (L. T., L. B., O. T., V. R.). Pažymi, kad jo byloje labai svarbu tiksliai nustatyti datą.

Teismo posėdyje nuteistasis A. T. ir jo gynėjas prašė skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas, Vilniaus apygardos teismo nutartis paliekama galioti.

BPK 444 straipsnio 1 dalis nustato, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios:

1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas;

2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo;

3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis;

4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Nei pareiškime atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nei skunduose dėl prokurorų ir teismo priimtų sprendimų A. T. nepateikė duomenų apie tai, kad būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams ar pareigūnams, nurodytiems BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose. Duomenų apie tokį nuosprendį nėra ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-191-493/2011, kurioje priimtas apkaltinamasis nuosprendis A. T., todėl byla negali būti atnaujinta BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytais pagrindais.

Nėra pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą ir pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Kaip minėta, bylos atnaujinimas pagal šią teisės normą galimas, kai nustatomos kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Taigi, iš šios teisės normos išskirtinos 2 savybės, kuriomis turi pasižymėti aplinkybės, kurioms esant panaikinamas nuosprendis ar nutartis ir atnaujinama baudžiamoji byla - tai jų naujumas ir jų įrodomoji reikšmė, kurios atskirai arba vertinant kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis turi pakakti padaryti priešingą išvadą kaltės klausimu, negu padaryta įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje ar nutartyje.

Kaip matyti iš A. T. skundo, jis, prašydamas atnaujinti procesą BPK 444 straipsnio tvarka, nenurodo aplinkybių, kurios nebuvo žinomos Kauno apygardos teismui. Priimant dėl A. T. apkaltinamąjį nuosprendį, buvo vertinami ne tik liudytojų V. J. ir Ž. A. parodymai, bet ir liudytojų A. R., G. P. P., A. R. parodymai ir nenustatyta, kad šie parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, remiantis specialisto išvada, nustatyta ir nukentėjusiojo R. M. mirties priežastis – jis mirė nuo galvos sumušimo, lydimo poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose – skruoste, kraujosruvos kairės akies vokų ir skruosto minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu apie abu pusrutulius, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais momeninių skilčių projekcijose, kas sukėlė didelį galvos smegenų suspaudimą krauju ir krešuliais, susikaupusiais po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį pusrutulį (110 ml), dešinį pusrutulį (50 ml). Taip pat R. M. kūne rasti sužalojimai: kairėje vidurinėje raktikaulio linijoje 3-4-5-6 (dvigubas), vidurinėje pažastinėje linijoje – 3-4-5-6-7, dešinėje vidurinėje raktikaulio linijoje – 6-7 šonkaulių lūžimai ir ties lūžimais bei tarpšonkauliniuose raumenyse, po pasienine krūtinplėve, ties dešinės pusės 2-3 šonkaulių projekcija vidurinėje raktikaulio linijoje kraujosruvos, tai įtakos R. M. mirčiai neturėjo ir gyvam asmeniui tokie šonkaulių lūžimai kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šie sužalojimai padaryti mažiausia keturių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje 5 – 7 paros iki mirties (1 t., b. l. 17-21). Tai, kad nuteistasis savaip interpretuoja ne naujai paaiškėjusias aplinkybes, o byloje esančius ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teigdamas, kad liudytojas V. J. nurodė ne tą datą, o liudytoja Ž. A. suklydo nurodydama datą, nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių būtų galima atnaujinti procesą.

Nagrinėjant A. T. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. nutarties, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų bylai atnaujinti. Teismas tokių pagrindų nenustatė, todėl konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 13 d. nutartimi pagrįstai nutarė atmesti A. T. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. birželio 22 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

atmesti nuteistojo A. T. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.