- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-05-12
- Bylos Nr.
- 1-191-493/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 91-1-00687-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Kaltinamasis
- A. T.
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, kaltinamajam A. T., jo gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei, nukentėjusiajam J. M., specialistui Algirdui Jokšui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šakių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šakių r., teistas:
1) 1999-08-24 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 1 d. 1 m. laisvės atėmimo, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 47' str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,
2) 2001-06-04 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimas 1 m., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 47' str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. T., 2010 m. lapkričio 19 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini) Šakių rajone, G. P. sodybos kieme, tarpusavio konflikto dėl V. J. negražinto karučio metu, tyčia sudavė smūgius rankomis ir įspyrė ne mažiau kaip keturis kartus nukentėjusiajam R. M. į galvą ir krūtinę, tuo padarydamas jam kairėje vidurinėje raktikaulio linijoje 3-4-5-6, vidurinėje pažastinėje linijoje – 3-4-5-6-7, dešinėje vidurinėje raktikaulio linijoje – 6-7 šonkaulių lūžimus ir ties lūžimais bei tarpšonkauliniuose raumenyse, po pasienine krūtinplėve, ties dešinės pusės 2-3 šonkaulių projekcija vidurinėje raktikaulio linijoje kraujosruvas, galvos sumušimą, lydimą poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose – skruoste, kraujosruvą kairės akies vokų ir skruosto minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu apie abu pusrutulius, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais momeninių skilčių projekcijose, kas sukėlė didelį galvos smegenų suspaudimą krauju ir krešuliais, susikaupusiais po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį pusrutulį, dešinį pusrutulį, antrines kraujosruvas smegenų kamiene, dėl ko nukentėjusysis 2010 m. lapkričio 25 d., apie 19 val., A. R. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) Šakių rajone, virtuvėje mirė, tai yra nužudė R. M..
Šiais veiksmais A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
Kaltinamasis A. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. lapkričio 19 d., apie 12-13 val., susitikęs su V. J., kartu nuėjo į parduotuvę, kur nusipirkę 2 litrų talpos butelį alaus ir kartu jį gėrė stadione. V. J. skundėsi, jog R. M. negražina pasiskolinto karučio. Nusipirkę dar vieną 2 litrų talpos butelį alaus, apie 19 val., nuėjo jį išgerti pas G. P. P. į namus, kur rado R. M.. Begeriant alų, praėjus maždaug valandai laiko nuo atėjimo, V. J. paklausė R. M. kur karutis ir gavęs atsakymą, kad nežino, supykęs vieną kartą delnu nestipriai sudavė fotelyje sėdinčiam R. M. per veidą. Nuo suduoto smūgio R. M. nepargriuvo, liko sėdėti fotelyje ir pasakė, kad karutis yra G. P. P. ūkiniame pastate. Tada kartu su V. J. nuėjo į ūkinį pastatą, paėmė iš ten karutį ir nustūmę paliko jį pas V. J. namuose. Po to, grįžo atgal pas G. P. P., kur jau R. M. nebebuvo, išgėrė dar alaus ir išsiskirstė. Daugiau R. M. nematė. Konflikto G. P. P. kieme nebuvo. Duobę Kidulių kapinėse laidojimui su V. J. kasė 2010 m. lapkričio 17 ar 18 d. Kodėl jį liudytojai apkalba, paaiškinti negali. Įvykio metu buvo išgėręs apie 1 litrą alaus, tačiau apsvaigęs nesijautė.
Teisminio įrodymo tyrimo pabaigoje, kaltinamasis šiuos savo parodymus iš dalies pakeitė, tvirtindamas, jog duobę laidojimui Kidulių kapinėse jis kasė 2011-11-14 ir tos pačios dienos vakare buvo kartu su V. J. nuėjęs pas G. P. P. į namus, kur sudavė vieną kartą delnu į veidą R. M. dėl V. J. negražinamo karučio.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis A. T. savo kaltę neigia, tačiau ji pilnai įrodyta šiais įrodymais.
Nukentėjusysis J. M. parodė, jog gyvena Šakiuose atskirai nuo brolio R. M. ir apie jo nužudymo aplinkybes nieko nežino. Kaltinamojo nepažįsta, tik per brolio laidotuves sužinojo, jog jis suimtas. Žinojo, jog brolis vartodavo alkoholį, tačiau išgėręs būdavo ramaus būdo, nekonfliktuodavo. Brolio laidotuvės, tikslai negali pasakyti ar atskaičius pašalpą, kainavo 4000 litų, jį laidojo susidėję per pusę su kitu broliu A. M., todėl reiškia civilinį ieškinį 4000 litų sumai.
Liudytojas V. J. parodė, jog 2010 m. lapkričio 19 d., penktadienį, kartu su A. T. Kidulių kapinėse kasė duobę ir po laidotuvių juodu išgėrė alaus. Po to, nusipirkę alaus, nuėjo pas G. P. P. į namus, kur rado R. M.. Ten, išgėrę alaus, išėjo į kiemą parūkyti, kur paprašė R. M. gražinti pasiskolintą karutį, kurį šis buvo užrakinęs. Dėl to įvyko ginčas, kurio metu A. T. ranka sudavė vieną kartą R. M. į veidą. Nepamena, kiek kartų R. M. buvo perkritęs ant žemė, pamena, jog vieną kartą tai tikrai. Po to, gulinčiam R. M. A. T. vieną kartą dar įspyrė. Tada R. M. atsikėlė ir netrukus atstūmė karutį. Kartu su A. T., pasiėmę karutį, nustūmė jį į namus, kur abu išsiskyrė. Tvirtina, jog iki įvykio R. M. sužalotas nebuvo. Praėjus 3-4 dienom po sužalojimo, matė R. M. vaikščiojantį su mėlyne paakyje. Dėl sumušimų jis nieko nesakė. Įvykio metu su A. T. buvo išgėrę po 1 litrą alaus. Pats R. M. nemušė. Teisminio įrodymų tyrimo pabaigoje, papildomai apklausiamas liudytojų, V. J. šiuos savo parodymus iš dalies pakeitė, tvirtindamas, jog smurtą R. M. atžvilgiu G. P. P. namo kieme, A. T. naudojo ne 2010-11-19, o 2010-11-14.
Liudytoja A. R. parodė, kad ji 2010 m. lapkričio mėnesį, tiksliai datos neprisimena, tačiau tai buvo sekmadienis, apie 19 val., eidama pro namą, kur gyvena draugė Ž. A., išgirdo kieme triukšmą, o iš balso suprato, kad kieme šūkauja A. T., girdėjo porą smūgių, lyg kažkas trenktų į metalą. Tada parašė SMS žinutę Ž. A., kad jos kieme kažkas vykstą ir paprašė ateiti. Tada atėjusi draugė pasiėmė šviestuvą ir nuėjo link ūkinio pastato. Pati, stovėdama prie namo durų, pamatė ant žemės gulintį R. M.. Greta jo stovėjo A. T., o V. J. stovėjo nuo gulinčio R. M. gal 2 metrų atstumu. Tada V. J. pasakė, „A. einam iš čia“ ir abu su A. T. pro vartelius išėjo iš kiemo. Draugė paklausė, ar nereikia iškviesti policijos, tai kažkuris iš jų pasakė, jog nereikia. Matė, kaip R. M., atsikėlęs nuo žemės, taip pat išėjo iš kiemo. Ji pati tada nuėjo į namus.
Liudytoja Ž. A. parodė, kad 2010 m. lapkričio 21 d., sekmadienį, nes sekančią dieną ruošėsi eiti į mokyklą, apie 19 val., draugė A. R. parašė SMS žinutę, kad jos kieme kažkas vyksta. Išėjusi iš buto išgirdo, jog kieme keikėsi ir rėkavo A. T.. Tada, pasiėmusi prožektorių ir juo pasišviesdama, nuėjo iki konfliktuojančių vyrų ir pamatė bešūkaujantį A. T., maždaug 3 metrų atstumu nuo jo stovėjo pasirėmęs į karutį V. J., o ant žemės gulėjo susirietęs R. M.. Paklausus kodėl pykstasi, kažkuris pasakė, jog R. M. vagis, nes pavogė karutį. Paklausus ar R. M. gyvas, tai A. T. koja paspyrė R. M. per kojas ir šis suaimanavo. V. J. ir A. T. išėjus pro vartelius iš kiemo, priėjusi prie gulinčio R. M. paklausė ar nereikia pagalbos, tačiau šis numojo ranka ir po kokių 4 minučių atsikėlęs nuo žemės, nuėjo.
Liudytojas G. P. P. parodė, jog žinojo, kad R. M. yra pasiskolinęs iš V. J. karutį, kurį laikė pas jį ūkiniame pastate. Nepamena kuri buvo diena, pas jį į namus buvo atėję A. T., V. J. ir R. M., kurie susikivirčijo dėl karučio. Tada jis visus tris, savo reikalų spręsti, išvarė į kiemą. Pas jį namuose jokių muštynių neįvyko, į jo namus iš kiemo jie nebegrįžo.
Liudytojas A. M. parodė, kad mirusysis R. M. yra jo brolis ir iki jo mirties pastarąjį matydavo beveik kiekvieną vakarą. Brolis buvo mėgėjas išgerti, tačiau dažniausiai gerdavo namuose. 2010 m. lapkričio 23 d. brolis pas jį atėjo sumuštas, jam po kaire akimi pastebėjo mėlynę. Klausė kas atsitiko, tačiau pastarasis nieko neatsakė. Daugiau gyvo brolio nematė. Brolį palaidojo bendrai su kitu broliu J. M., pastarąjį įgalioja pareikšti civilinį ieškinį dėl turėtų laidojimo išlaidų.
Liudytojas A. M. parodė, kad pas jį 2010 m. lapkričio mėn., datos neprisimena, pas jį buvo atėjęs R. M., kuriam prie kairės akies buvo mėlynė ir labai patinę. Kas jį sumušė pastarasis nesakė, o tai, jog pastarąjį sužalojo A. T. sužinojo iš tyrėjo apklausos metu. Tik vėliau iš kaime sklandančių kalbų sužinojo, jog R. M. buvo sumuštas G. P. P. namo kieme dėl negražino karučio. Juodu tą kartą su R. M. išgėrė butelį vyno ir pastarasis išėjo. Maždaug po trijų dienų, vakare, pas jį atbėgo A. R., kuri pasakė, kad R. M. labai blogai ir reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Kadangi neturi telefono, tai pasakė, kad nueitų pas kaimyną V. P., kuris ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o vėliau tos pačios dienos vakare sužinojo, kad R. M. mirė.
Liudytoja A. R. parodė, kad R. M. pas ją užeidavo dažnai, kartu išgerdavo alkoholinių gėrimų. 2010 m. lapkričio mėn. dienos tiksliai neatsimena, apie 10 val., pas ją sužalotu veidu atėjo R. M., kurio paklausus kas nutiko, pastarasis pasakė, jog jį sumušė V. J. ir A. T. dėl karučio. Po to, jis kažkur išėjo ir grįžo sekančią dieną. Laike nesiorientuoja, tačiau mano, jog R. M. pas ją išbuvo daugiau kaip 4 dienas, kuomet 2010 m. lapkričio 25 d. jam pasidarė labai blogai, tai ji nubėgo pas V. P., kuris iškvietė greitąją medicinos pagalbą, tačiau R. M. mirė.
Iš lavono apžiūros protokolo seka, kad 2010-11-25 A. R. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Šakių rajone. virtuvėje rastas R. M. lavonas be išoriškai matomų smurto žymių ( t. 1, b. l. Nr. 2-5 ).
Iš specialisto išvados seka, kad R. M. mirė nuo galvos sumušimo, lydimo poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose – skruoste, kraujosruvos kairės akies vokų ir skruosto minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu apie abu pusrutulius, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais momeninių skilčių projekcijose, kas sukėlė didelį galvos smegenų suspaudimą krauju ir krešuliais, susikaupusiais po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį pusrutulį (110 ml), dešinį pusrutulį (50 ml). Taip pat R. M. kūne rasti sužalojimai: kairėje vidurinėje raktikaulio linijoje 3-4-5-6 ( dvigubas ), vidurinėje pažastinėje linijoje – 3-4-5-6-7, dešinėje vidurinėje raktikaulio linijoje – 6-7 šonkaulių lūžimai ir ties lūžimais bei tarpšonkauliniuose raumenyse, po pasienine krūtinplėve, ties dešinės pusės 2-3 šonkaulių projekcija vidurinėje raktikaulio linijoje kraujosruvos, tai įtakos R. M. mirčiai neturėjo ir gyvam asmeniui tokie šonkaulių lūžimai kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šie sužalojimai padaryti mažiausia keturių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje 5 – 7 paros iki mirties (t. 1, b. l. Nr. 17-21 ).
Specialistas A. Jokšas pilnai patvirtina savo išvadą ir paaiškino, jog sužalojimai R. M. padaryti ne ankščiau kaip 5-7 dienos prieš jo mirtį (2010-11-25) ir mažai tikėtina, jog jie galėjo būti padaryti vėliau. Sužalojimai galvoje griuviminei traumai nebūdingi.
Iš specialisto išvados seka, kad tikėtina, kad smūgis į galvos sritį, dėl ko R. M. mirė, suduotas iš priekio, nukentėjusiajam ir smūgį sudavusiam asmeniui esant vienam priešais kitą, sužalojimai, nurodyti specialisto išvados M 215/10(10) 3.1. ir 3.2. punktuose, galėjo būti padaryti panašiu laiku ( t. 1, b. l. Nr. 23-24 ).
Iš specialisto išvados seka, kad teismo medicininių duomenų, patvirtinančių, kad R. M. sirgo epilepsija, medikų akivaizdoje įvykę epilepsijos priepuoliai, pateiktuose medicinos dokumentuose, nenustatyta ( t. 1, b. l. Nr. 28 ).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo seka, jog jo metu, liudytojas V. J. parodė vietą G. P. P. sodybos kieme, kur 2010-11-19 vakare vyko konfliktas, į žmogaus manekeno pagalba parodė, kaip A. T. sudavė ranka, kaip įspyrė, iš kur R. M. atstūmė karutį, kaip antrą kartą A. T. sudavė smūgį R. M. į krūtinę, kurioje vietoje stovėjo jis pats ( b. l. Nr. 37-38 ).
Iš akistatos tarp liudytojo V. J. ir kaltinamojo A. T. protokolo seka, jog jos metu, V. J. liko prie savo parodymų, patvirtino, kad jokio konflikto 2010-11-19 kambaryje pas G. P. P. nebuvo, o minėtu laiku, A. T. R. M. sužalojo namo kieme ( t. 1, b. l. Nr. 83 ).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo seka, jog jo metu, įtariamasis A. T. parodė G. P. P. buto duris, pro kurias 2010 m. lapkričio 20 ar 21 d. vakare įėjęs su V. J. rado R. M., fotelį kambaryje, kur sėdėjo R. M., vietą, kur atsisėdo pats, kaip sudavė per veidą ir ūkinį pastatą, iš kurio paėmė V. J. karutį (t. 1, b. l. Nr. 87-88 ).
Iš Šakių rajono savivaldybės Kidulių seniūnijos 2011-04-28 išduotos pažymos seka, jog 2010-11-11 iki 210-11-19 leidimai laidoti du asmenis Kidulių seniūnijoje buvo išduoti 2010-11-11 ir 2010-11-18.
Įrodymų vertinimas.
Iš specialisto išvados ir specialisto paaiškinimo teisme seka, jog R. M. mirė nuo galvos sumušimo, lydimo poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose – skruoste, kraujosruvos kairės akies vokų ir skruosto minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu apie abu pusrutulius, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais momeninių skilčių projekcijose, kas sukėlė didelį galvos smegenų suspaudimą krauju ir krešuliais, susikaupusiais po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį pusrutulį (110 ml), dešinį pusrutulį (50 ml). Taip pat R. M. kūne rasti sužalojimai: kairėje vidurinėje raktikaulio linijoje 3-4-5-6 (dvigubas), vidurinėje pažastinėje linijoje – 3-4-5-6-7, dešinėje vidurinėje raktikaulio linijoje – 6-7 šonkaulių lūžimai ir ties lūžimais bei tarpšonkauliniuose raumenyse, po pasienine krūtinplėve, ties dešinės pusės 2-3 šonkaulių projekcija vidurinėje raktikaulio linijoje kraujosruvos. Šie sužalojimai padaryti mažiausia keturių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje 5 – 7 paros iki mirties (2010-11-25, 19 val.), tai yra įvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti laikotarpyje nuo 2010-11-18, 19 val. iki 2010-11-20,19 val.
Kitą dieną po R. M. mirties, 2010-11-26 A. T. ikiteisminio tyrimo metu apklausiant įtariamuoju, po to dar kartą apklausiant įtariamuoju ir dalyvaujant gynėjai, o taip pat akistatos su liudytoju V. J. metu (t. 1, b. l. 80, 83, 85-86), pastarasis nuosekliai tvirtino, jog duobę laidojimui Kidulių kapinėse kasė 2010-11-19, po to su V. J. stadione gėrė alų, o vakare G. P. namuose kilo konfliktas su R. M. dėl negražinto V. J. karučio, kurio metu sudavė delnu pastarajam per veidą. Teisminio nagrinėjimo metu, savo pirminėje apklausoje, A. T. taip pat patvirtino, jog minėtas įvykis G. P. namuose buvo 2010-11-19 vakare.
Liudytojas V. J., ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant liudytoju kitą dieną po R. M. mirties, po to parodymų patikrinimo vietoje metu, bei apkausiant liudytoju ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 1, b. l. 35-41, 44-45, 47) bei teisminio posėdžio metu savo pirminėje apklausoje nuosekliai tvirtino, jog smurtą A. T. G. P. namo kieme R. M. atžvilgiu naudojo 2010-11-19 vakare. Liudytoja A. R. ikiteisminio tyrimo metu savo pirminėje apklausoje 2010-12-15 tvirtino, jog G. P. kieme konfliktą ir sužalotą R. M. galėjo matyti 2010-11-21, o liudytojos Ž. A. ikiteisminio tyrimo metu (apklausta 2010-11-26) tvirtinimu, tai galėjo būti 2010-11-19. Tačiau niekas iš įvardintų asmenų tuojau po įvykio apklausose net neužsiminė, jog minėtas konfliktas būtų vykęs 2010-11-14. Gynybai pateikus pažymą, jog leidimai laidoti buvo išduoti 2010-11-11 ir 2010-11-18. dienoms ir patvirtinus, jog duobės kapinėse yra kasamos kitą dieną po leidimo išdavimo, kaltinamasis A. T. ir teismo salėje buvęs atvykęs jau apklaustas liudytojas V. J. iš karto pakeitė savo parodymus, tvirtindami, jog konfliktas dėl karučio vyko 2010-11-14. Įvertinus tai, jog liudytojos A. R. ir Ž. A. net ir pirminėje apklausoje negalėjo tikslai nurodyti įvykio laiko, o teisminio nagrinėjimo metu duodamos parodymus jos prisiderino viena prie kitos, jau abi tvirtino, jog konfliktą G. P. kieme matė 2010-11-21. Įvertinus pirminius kaltinamojo, minėtų liudytojų parodymus, imant domėn tą aplinkybę, jog G. P. kieme konfliktas dėl karučio vyko tik vieną kartą, o taip pat atsižvelgus į specialisto išvadą, pateikta pažymą dėl leidimo išdavimo laidojimui 2010-11-18, į pirminius kaltinamojo ir liudytojo V. J. parodymus, kuriais dėl įvykio datos netikėti nėra pagrindo, teismas laiko nustatytu, jog konfliktas G. P. kieme dėl karučio gražinimo kilo 2010-11-19, apie 19 val. Kaltinamojo A. T. ir liudytojo V. J. teisminio įrodymų tyrimo pabaigoje šioje dalyje pakeisti parodymai dėl konflikto laiko prieštarauja ne tik pažymai dėl leidimo laidoti išdavimo 2010-11-11, tačiau ir kitiems jau esantiems įrodymams, todėl jie šioje dalyje vertintini kritiškai, o liudytojos A. R. ir Ž. A. sąžiningai klysta dėl įvykio dienos, tačiau ir jos nei karto nenurodė, jog konfliktą galėjo matyti 2010-11-14.
Kaltinamasis tvirtina, jog G. P. namuose kilusio konflikto dėl karučio metu, jis tik sudavęs R. M. vieną kartą delnu per veidą, tačiau minėtą aplinkybę pilnai paneigė liudytojas G. P. P., kurio tvirtinimu, jokie smūgiai R. M. jo namuose nebuvo suduoti, o įvykus konfliktui dėl vežimėlio, jis A. T., R. M. ir V. J. išvarė į kiemą. Iš liudytojo V. J. parodymų seka, jog kieme A. T. sudavė smūgius ranka stovinčiam priešais R. M. į veidą, ir keletą kartų gulinčiam įspyrė, kas pirmiausia pilnai atitinka specialisto išvadą, kurioje nurodyta, jog tikėtina, kad smūgis į galvos sritį, dėl ko R. M. mirė, suduotas iš priekio, nukentėjusiajam ir smūgį sudavusiam asmeniui esant vienam priešais kitą. Dėl suduotų smūgių skaičiaus liudytojo V. J. parodymai nėra nuoseklūs, tačiau jeigu tikėti jo pirminiais parodymais, tai jis paaiškino, jog pirmą kartą R. M. A. T. sudavė ranka į veidą ir keletą kartų įspyrė, o pastarajam atvežus karutį, A. T. dar kartą sudavė ranka jam į veidą, nuo smūgio R. M. parkrito, o po to jam dar kelis kartus įspyrė. Vėlesniuose savo parodymuose, siekdamas sušvelninti A. T. kaltę, V. J. paaiškino, jog A. T. sudavė R. M. mažesnį smūgių skaičių, tačiau tvirtindamas, jog smūgiavo jam ir į veidą bei įspyrė. Liudytojos A. R. ir Ž. A. patvirtino mačiusios vykusį konflikto G. P. kieme pabaigą, girdėjo bešūkaujanti ir besikeikiantį A. T.. Taip pat matė ant žemės gulintį susirietusį R. M., o greta jo stovintį A. T., o tolėliau – V. J.. Patvirtino, jog nuėjus A. T. ir V. J., R. M. nuo žemės kėlėsi tik po kelių minučių, kas patvirtina, jog jis buvo stipriai sužalotas. Specialisto išvada nustatyta, jog sužalojimai R. M. padaryti mažiausiai 4 smūgių pasekoje ir sužalojimai galvoje nebūdingi griuviminei traumai. Liudytojas A. M. patvirtino, jog brolis pas jį 2010-11-23 atėjo sumuštas, o liudytoja A. R. parodė, kad 2010 m. lapkričio mėn., dienos tiksliai neatsimena, apie 10 val., pas ją sužalotu veidu atėjo R. M., kurio paklausus, pastarasis pasakė, jog jį sumušė V. J. ir A. T. dėl karučio. Po to, jis kažkur išėjo ir grįžo kitą dieną. Prabuvęs pas ją daugiau kaip 4 dienas, 2010 m. lapkričio 25 d. vakare jis mirė. Byloje nėra jokių įrodymų objektyvių įrodymų, jog smūgius R. M. taip pat būtų sudavę įvykio vietoje buvęs garbaus amžiaus V. J., gim. 1938 m., ar vėliau kiti asmenys. Kaltinamasis tvirtina, jog įvykio dieną buvo išgėręs tik vieną litrą alaus ir tai jo veiksmams – 1 smūgio sudavimui delnu R. M. per veidą įtakos neturėjo, byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog A. T. veiksmus įtakotų apsvaigimas nuo alkoholio, todėl aplinkybė, jog veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui, iš kaltinimo šalintina.
Atsižvelgiant į išdėstytą neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis A. T., 2010 m. lapkričio 19 d., apie 19 val., Nemuno g. 49, Kidulių kaime, Kidulių seniūnijoje, Šakių rajone, G. P. sodybos kieme, tarpusavio konflikto dėl V. J. negražinto karučio metu, tyčia sudavė smūgius rankomis ir įspyrė ne mažiau kaip keturis kartus nukentėjusiajam R. M. į galvą ir krūtinę, ko pasekoje nukentėjusysis nuo padarytų sužalojimų 2010 m. lapkričio 25 d., apie 19 val., mirė, tai yra tyčia nužudė R. M., todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. Baudžiamojoje byloje nėra surinkta įrodymų, jog A. T. būtų siekęs R. M. mirties, tačiau, suduodamas smūgius jam į galvos sritį, suvokė, jog dėl tokio jo veikimo gali nukentėjusysis mirti, tačiau nors jo mirties ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jai kilti, todėl tyčia nužudė R. M. netiesioginės tyčios būdu.
Kaltinamojo A. T. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis A. T. charakterizuojamas patenkinamai, kaip nedirbantis, mėgėjas išgerti (t. 1, b. l. 134).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. M. yra pareiškęs 4000 litų civilinį ieškinį laidojimo išlaidoms atlyginti, tačiau jokių sąskaitų ar kvitų nepateikė ir konkrečių išlaidų nenurodė (t. b. l. 33). Teisiamojo posėdžio metu, J. M. paaiškino, jog laidojo brolį R. M. kartu su kitu broliu A. M. ir išlaidas pasidalino per pusę, po 2000 litų. Liudytojas A. M. patvirtino, jog laidojo brolį kartu su J. M.. Sąskaitų neišsaugojo, tvirtina, jog už karstą mokėjo apie 800 litų, kunigui už ritualines paslaugas sumokėjo 200 litų, trims giedoriams už du vakarus sumokėjo 210 litų, duobkasiams davė 500 litų, drabužius pirko Jurbarke. Civilinį ieškinį įgaliojo pareikšti J. M.. Teismui nekyla abejonių, jog minėtos laidojimo paslaugos buvo užsakytos, būtinos prekės nupirktos, taip pat nekyla abejonių, jog buvo pirktos gėlės, žvakės, samdomas autotransportas ir kt. Dėl paminėto, 4000 litų laidojimo išlaidų suma, savo dydžiu yra reali. Tačiau J. M. negalėjo atsakyti, ar išskaičiavo iš šios sumos gautą vienkartinę laidojimo pašalpą, o įvertinus nurodomą išlaidų dydį, spręstina, jog ji nebuvo išskaičiuota, todėl priteistina suma mažintina gautu vienkartiniu laidojimo pašalpos dydžiu -1040 litų. Dėl paminėto, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies 2960 litų sumai.
Skiriant bausmę A. T., atsižvelgiama į veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį – įvykdė nusikalstamą veiką, priskirtą labai sunkių smurtinių nusikaltimų kategorijai, į jo asmenybę – laikomas teisiamu pirmą kartą, charakterizuojamas patenkinamai, į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tyčios formą, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į veikos pasekmes – jos neatstatomos, todėl LR BK 54 str. 1 d., 2 d., 61 str. pagrindais, jam skirtina griežta reali laisvės atėmimo bausmė, švelnesnė negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tačiau jam artima.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nubausti 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti - suėmimą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
LR BK 66 str. pagrindu, į bausmės laiką įskaityti kardomąją priemonę – suėmimą nuo 2010-11-26 iki 2011-05-12.
Priteisti iš A. T. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. M. 2960 litų laidojimo išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo jo nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, per Kauno apygardos teismą.