Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio Stasio Lemežio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nuo 2005-06-06 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas: 1) Širvintų rajono apylinkės teismo 1983-12-08 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 151 str. 1 d., 146 str. 2 d., 42 str. laisvės atėmimu 2 metams; 2) Širvintų rajono apylinkės teismo 1986-05-14 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 147 str. 2 d., 146 str. 2 d., 151 str. 2 d., 42 str. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; 3) Širvintų rajono apylinkės teismo 1990-12-27 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 146 str. 2 d., 146 str. 3 d., 42 str. laisvės atėmimu 3 metams; 4) Širvintų rajono apylinkės teismo 1994-07-19 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams; 5) Širvintų rajono apylinkės teismo 1996-03-08 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 272 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams su turto konfiskavimu; 6) Širvintų rajono apylinkės teismo 2002-03-07 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d., 35 str. laisvės atėmimu 8 mėnesiams su 300 Lt vertės turto konfiskavimu; 7) Širvintų rajono apylinkės teismo 2002-04-09 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams su 600 Lt vertės turto konfiskavimu; 8) Molėtų rajono apylinkės teismo 2002-06-07 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 str. 3 d laisvės atėmimu 3 metams su 1/2 turto konfiskavimu; 9) Zarasų rajono apylinkės teismo 2002-09-05 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d., 42 str. laisvės atėmimu 3 metams su 1/2 turto konfiskavimu; 10) Širvintų rajono apylinkės teismo 2004-04-15 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; 11) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004-04-26 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams; 12) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004-09-30 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams; 13) Širvintų rajono apylinkės teismo 2005-12-28 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams; 14) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-02-13 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., 63 str. 5 d. 2 p., 9 p. laisvės atėmimu 1 metams; 15) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006-03-22 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. 63 str. 4 d., 9 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; 16) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-07-02 nuosprendžiu pagal BK 242 str., 64 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams 25 dienoms; 17) Širvintų rajono apylinkės teismo 2008-09-25 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, paleistas iš laisvės atėmimo vietų ligoninės 2009-03-18 atlikus bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio tarpusavio konflikto metu, nužudė A. L., gimusią (duomenys neskelbtini), o būtent: jis, 2009 m. rugsėjo 15-16 dienomis, tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su savo sugyventine A. L. metu, tyčia sudavė rankomis ne mažiau kaip 27 smūgius į veidą, kaklą, krūtinę ir kitas kūno vietas, padarydamas kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide, kakle, pilve, sėdmenyse, dešiniame žaste ir kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, dešinėje plaštakoje, daugybinius šonkaulių lūžius su pasieninės kraujosruvos plyšimu, dėl ko nuo krūtinės ląstos sumušimo, kraujosruvų krūtinės ląstos priekiniame ir nugariniame paviršiuje, abipusių daugybinių šonkaulių lūžių su pasieninės krūtinplėvės plyšimu, vidinio nukraujavimo (rasta 1900 ml kraujo) A. L. įvykio vietoje mirė, taip veikdamas netiesiogine tyčia nužudė A. L., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Dėl R. V. veikos kvalifikavimo

Išanalizavus visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. V. tyčia nužudė A. L.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo „Dėl tesimų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 5 p. išaiškinta, kad nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas tokiems padariniams netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam žmogaus gyvybės atėmimui. Minėto nutarimo 6 p. išaiškinta, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz. kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.

Byloje nustatyta, kad R. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio tarpusavio konflikto metu, nužudė A. L., gimusią (duomenys neskelbtini), o būtent: jis, 2009 m. rugsėjo 15-16 dienomis, tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su savo sugyventine A. L. metu, tyčia sudavė rankomis ne mažiau kaip 27 smūgius į veidą, kaklą, krūtinę ir kitas kūno vietas, padarydamas kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide, kakle, pilve, sėdmenyse, dešiniame žaste ir kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, dešinėje plaštakoje, daugybinius šonkaulių lūžius su pasieninės krūtinplėvės plyšimu, dėl ko nuo krūtinės ląstos sumušimo, kraujosruvų krūtinės ląstos priekiniame ir nugariniame paviršiuje, abipusių daugybinių šonkaulių lūžių su pasieninės krūtinplėvės plyšimu, vidinio nukraujavimo (rasta 1900 ml kraujo) A. L. įvykio vietoje mirė. Teismo medicinos ekspertė N. J. paaiškino, kad pagrindinė nukentėjusiosios mirties priežastis yra krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis krūtinės ląstos priekiniame ir nugariniame paviršiuje, abipusiais daugybiniais šonkaulių lūžiais su pasieninės krūtinplėvės plyšimu, kuris komplikavosi vidiniu nukraujavimu. Iš kraujosruvų, šonkaulių lūžių, buvo paimti visi minkštieji audiniai ir padaryti histologiniai tyrimai, kad tiksliai nustatyti sužalojimų padarymo laiką. Visi sužalojimai padaryti iki 10 valandų iki mirties. Mirtis įvyko iki apžiūros 09-17 10.40 min. prieš 9-16 valandų. Vadinasi, prieš tai sužalojimai galėjo būti padaryti ne vėliau kaip prieš 26 valandas. Sužalojimai, kurie buvo užfiksuoti liepos 4 d. ir rugpjūčio 28 d. nėra užfiksuoti specialisto išvadoje, tų senų sužalojimų nematė. Jei buvo padaryti kažkokie seni sužalojimai, jie jokios įtakos mirčiai neturėjo. Mirtis įvyko dėl nukraujavimo. Savo išvadą tvirtino. Kaltinamasis tvirtina, kad gėrė su ja, blogai padarė, jog prieš ją kėlė ranką, su diržu mušdavo, ir su ranka per veidą, per krūtinę, bet su kojomis tikrai nespardė, tikrai ne nuo jo smūgių ji mirė. Taip tikrai nebuvo, kad jis jai suduotų 27 smūgius, jis jos nemušė nei 14, nei 15, nei 16 dieną, iki įvykio ją mušė tik su ranka. Prieš jos mirtį, ypač dieną prieš tai, jos nemušė, ją mušė tik prieš savaitę, baigiamųjų kalbų metu jis parodė, kad prašo atsižvelgti, kad jis neslėpė nusikaltimo, todėl prašo bausmę švelninti, jis tyčia tikrai nežudė. Tačiau kaltinamojo tvirtinimas, kad ypač dieną prieš tai A. L. jis nemušė, ją mušė tik prieš savaitę, paneigtas lavono skrodimo metu, iš dalies paties kaltinamojo parodymais, kad jis A. L. mušdavo, tą patvirtinančiais liudytojų I. M., A. O. G. parodymais, o taip pat perskaitytais teisiamajame posėdyje ikiteisminio tyrimo metu duotais S. S. parodymais ir Vilniaus miesto 2 PK budėtojo 2009-09-16 16.54 val. ataskaitos. Žmogaus galva, krūtinė, yra gyvybiškai svarbios ir pažeidžiamos kūno dalys, todėl normalus žmogus suvokia, kad suduodamas kitam žmogui į veido sritį, kaklą ir krūtinę ir kitas kūno vietas net 27 smūgius jis daro veiką, keliančią pavojų ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir jo gyvybei. Smūgiai arba net vienas smūgis, suduotas į krūtinę, turėjo būti pakankamai stiprus, nes sukėlė abipusius daugybinius šonkaulių lūžius su pasieninės krūtinplėvės plyšimu, kurie komplikavosi vidiniu nukraujavimu. Pagrindinė nukentėjusiosios mirties priežastis buvo krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis krūtinės ląstos priekiniame ir nugariniame paviršiuje, abipusiais daugybiniais šonkaulių lūžiais su pasieninės krūtinplėvės plyšimu, kuris komplikavosi vidiniu nukraujavimu. Tarp kaltinamojo suduotų 27 smūgių ir nukentėjusiosios mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smūgius kaltinamasis sudavė sąmoningai ir numatydamas visas galimas tų smūgių sudavimo pasekmes. Teismas daro išvadą, kad suduodamas kumščiais smūgius į minėtas vietas R. V. suprato, kad jis savo veika kėsinosi į A. L. gyvybę, numatė, kad gali jai atimti gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Tokiu būdu jis nužudė A. L. veikdamas netiesiogine tyčia ir kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str.

Nuo 2008-06-27 įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. redakcija, kur nužudymo kvalifikuojančiu požymiu laikomas šeimos nario nužudymas. Pagal Lietuvos Respublikos BK 248 str. 2 d. šeimos nariai yra kartu su nusikaltimą padariusiu asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Sutinkamai su teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446/2009), esant iš esmės analogiškai situacijai (bendraujant iki įvykio tik apie 3 mėnesius, šeimos kurti neketinant, gyvenant kaip meilužiai ir tai ne nuolatos, bendro ūkio nevedant), nėra pagrindo pripažinti, kad nukentėjusysis buvo šeimos narys. Šiuo atveju, kaltinamasis teismo posėdyje parodė, kad jis atlikęs bausmę, iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas 2009-03-18. Balandžio mėnesį jis pradėjo pas A. L. gyventi, pas ją gėrė, pradėjo dažniau lankytis, likdavo nakvoti, juos alkoholiu pavaišindavo arba patys turėdavo pinigų. Tarp jų nebuvo bendro ūkio, už butą niekas nemokėdavo, gal mokėdavo dukra, nežino. Nuo balandžio mėnesio iki jos mirties buvo išvažiavęs pas tėvus, ir pas draugus užšvęsdo, tada ji nenorėdavo jo priimt, pas ją savaitėmis nesirodydavo. Buvo kalbų apie santuoką, kol gerdavo, pareiškimų dėl partnerystės nebuvo įregistravę, žinojo, kad A. turi dukrą ir vyrą, jis ateidavo pas ją ir nakvodavo, jis miegodavo kitoje lovoje. Per 5 mėnesius jis su ja kartu nebuvo iš viso apie 2 mėnesius. Iš išdėstyto matyti, kad nebuvo bendro ūkio, rimtų ketinimų tuoktis nebuvo taip pat. Dėl šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad R. V. nužudė A. L. – ne šeimos narį ir jo veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d.

Nėra pagrindo kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str. (nužudymas labai susijaudinus). Teismų praktikoje nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str., kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes. Kaltinamasis pastoviai mušdavo A. L., to neneigia ir pats kaltinamasis. Lavone rasti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 27 trauminių poveikių pasėkoje, maždaug vienu metu. Tai rodo, kad A. L. buvo nužudyta kaltinamojo R. V. eilinio konflikto metu, tik šį kartą smūgių sudavimas baigėsi nukentėjusiosios mirtimi.

Negali būti kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami ir pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. kaip neatsargus gyvybės atėmimas, nes nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, apie tai pasisakyta anksčiau. Suduodamas tyčinius smūgius į tame tarpe gyvybiškai svarbius organus – veidą, kaklą, krūtinę, kaltinamasis buvo abejingas savo veiksmų pasekmėms, dėl medicinos pagalbos suteikimo nesikreipė. Teismas įrodymų, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia atimti gyvybę, neturi, jo tyčia apėmė tiek kūno sužalojimų padarymą, tiek ir gyvybės atėmimą, apie savo veiksmų pasekmes jis negalvojo. Esant neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal pasekmes, šiuo atveju – pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d..

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat esminėmis susiformavusios teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose nuostatomis. Taip pat vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2008-02-28 teismų praktikos skiriant bausmes už nužudymus apžvalgos išvadomis. Vertinant šios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsižvelgiama į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes: nužudymo padarymo būdą, smurto naudojimo intensyvumą ir jo pobūdį, tyčios rūšį, nusikaltimo motyvus ir kt. Nustatyta, kad R. V. panaudotas prieš A. L. smurtas buvo intensyvus, - ne mažiau 27 trauminių poveikių, maždaug vienu metu, kurie tapo nukentėjusiosios mirties priežastimi. Nužudymas padarytas netiesiogine tyčia. R. V. ir A. L. pastoviai girtaudavo ir tarpusavyje mušdavosi. Visos šios aplinkybės parodo mažesnį šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Kita vertus, būtina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas baigtas, A. L. atimta gyvybė ir tai sukėlė itin sunkias, neatstatomas pasekmes. Kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai: anksčiau teistas 17 kartų (t.2, b.l. 39-46, 50-55, 57-62, 65-67, 70-78, 81-83, 86-87, 91-105), ne kartą baustas už administracinės teisės pažeidimus (t.2, b.l. 36-37), nedirba (t.2, b.l. 47), į narkologinę įskaitą neįrašytas (t.2, b.l. 108), nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. Atsižvelgiant į visas jau išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo santykius su nukentėjusiąja iki nusikaltimo padarymo R. V. skirtina sankcijos vidurkiui lygi bausmė.

Dėl pripažinimo pavojingu recidyvistu

Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210/2009) nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Pagal BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu asmuo, būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. Pagal BK 27 straipsnio 3 dalį teismas asmenį pripažindamas pavojingu recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi sprendžiant, ar asmenį galime pripažinti pavojingu recidyvistu, privalu nustatyti, ar asmuo yra recidyvistas, o naujas nusikaltimas yra labai sunkus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. V. realiai atlikinėjo Širvintų rajono apylinkės teismo 2008-09-25 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. paskirtą laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmę, buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų ligoninės 2009-03-18 atlikus bausmę, naują nusikalstamą veiką padarė 2009 m. rugsėjo 15-16 dienomis, t.y. dar nepasibaigus teistumo išnykimo terminui (BK 97 str.) už anksčiau padarytus nusikaltimus. Taigi teistumas R. V. nebuvo išnykęs, nebuvo ir panaikintas. Pripažįstant R. V. pavojingu recidyvistu, kaip to reikalauja BK 27 str. 3 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau teistas net 17 kartų, daugiausia už svetimo turto pagrobimus ir plėšimus, neišnykus teistumui vėl padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką - labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei (BK 129 str. 1 d.). Tai rodo, kad ankstesniais teismų nuosprendžiais R. V. paskirtos bausmės nebuvo pakankamai efektyvios, kad pakeistų jo nusikalstamus polinkius.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitomas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009 m. lapkričio 10 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2010 m. balandžio 21 d.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t.1, b.l. 28-34) sunaikinami kaip menkaverčiai (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2010-04-21 dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2009 m. lapkričio 10 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2010 m. balandžio 21 dienos.

Kardomąją priemonę R. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.

Pripažinti R. V. pavojingu recidyvistu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: elektrinę barzdaskutę, skutimosi peliukus, 2 tuščius plastikinius butelius, A. L. marškinėlius (t.1, b.l. 28-34), sunaikinti kaip menkaverčius.

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.