- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-11-13
- Bylos Nr.
- 1A-446/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys (pirm.), Albinas Bielskis, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- I. M.
- Advokatai
- Valdas Burneikis
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte (2008-06-12 Nr. X-1597 įstatymo redakcija) ir nuteista laisvės atėmimo bausme 2 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 5 dalies 2 punktu bei 9 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 2 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009 m. kovo 18 d. iki 2009 m. kovo 19 d.
Iš A. M. Valstybinei ligonių kasai priteista 6397,12 Lt už gydymo išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nuteista už tai, kad 2009 m. kovo 17 d., apie 15 val. 30 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia metė peilį į savo šeimos nario - sugyventinio I. M. pilvo sritį ir padarė nukentėjusiajam kiauryminę durtinę - pjautinę pilvo žaizdą su kairės pusės pilvo sienos ir užpilvaplėvinio tarpo kraujosruva, kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje. Šiais veiksmais A. M. sunkiai sutrikdė sveikatą kartu su ja gyvenančiam šeimos nariui I. M. ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Nuteistoji A. M. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį pakeisti: atsižvelgti į visas aplinkybes ir paskirti minimalią bausmę bei apklausti visus byloje dalyvavusius liudytojus bei nukentėjusįjį.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teisme nedalyvavo nukentėjusysis, kuris galėjo papasakoti visą įvykio eigą. Be to, priimant nuosprendį neatsižvelgta ir į tai, kad ji (A. M. ) augina 3 mažamečius vaikus, yra vienintelė jų išlaikytoja, o šiuo metu laukiasi nukentėjusiojo I. M. , su kuriuo kartu ir gyvena, vaiko.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji, jos gynėjas ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusysis prašė šį skundą patenkinti.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji pripažino tyčia sunkiai sutrikdžiusi I. M. sveikatą. Šis prisipažinimas bei nuoširdus gailestis nusikaltus pripažintas jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliaciniame skunde nuteistoji visų pirma kelia paskirtos bausmės peržiūrėjimo klausimą, tačiau tuo pačiu nurodo ir tai, kad teisme liko neapklaustas nukentėjusysis ir jis nepaaiškino įvykio aplinkybių.
Apeliacinės instancijos teisme I. M. davė parodymus ir paaiškino, kad jis nuteistajai kelis kartus sudavė su šluota, o tada ši metė peilį į jo pusę, nenorėdama į jį pataikyti. Kaip tik tuo metu jis išlindo iš už krosnies, todėl A. M. mestas peilis pataikė į jį ir sužalojo.
Nuteistoji apeliacinės instancijos teisme taip pat parodė, kad peilį metė nematydama I. M. ir į jį pataikė to nenorėdama.
Tokius šių asmenų aiškinimus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir duotus siekiant palengvinti nuteistosios padėtį. Iš jau minėtų nuteistosios pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji tada sakė, jog supykusi ant I. M. kam šis ją mušė šluota, metė į jį peilį, norėdama pagąsdinti (b. l. 133, 69-70). Pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodymų apie sužalojimo aplinkybes nedavė, aiškindamas, kad buvo girtas ir nieko nepamena (b. l. 27-28).
Parodymų patikrinimo vietoje metu A. M. aiškiai parodė, kad tuo metu, kai metė peilį, nukentėjusysis buvo atviroje vietoje, t. y. matomas (b. l. 73-76). Iš liudytojo G. K. parodymų matyti, kad nuteistoji į nukentėjusįjį peilį metė iškart po to, kai šis jai sudavė šluota. Visuma šių duomenų leidžia teigti, kad apeliantė nukentėjusįjį sužalojo tyčia mesdama į jį, buvusį atviroje vietoje ir matomą, peilį, suvokdama pavojingą tokios veikos pobūdį, numatydama, kad dėl šios veikos gali būti padarytas kūno sužalojimas ir nors tokių pasekmių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) nenorėjo, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms atsirasti. Todėl jos padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas pagrįstai įvertintas kaip padarytas netiesiogine tyčia.
Pirmosios instancijos teismas šią veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą (2008-06-12 Nr. X-1597 įstatymo redakcija), nurodydamas, kad apeliantė sunkiai sutrikdė kartu gyvenančio šeimos nario – asmens, su kuriuo ji bendrai gyveno neįregistravusi santuokos, sveikatą. Įrodymų, kodėl daroma išvada apie tai, kad nukentėjusysis buvo A. M. šeimos narys, pirmosios instancijos teismas neanalizavo.
Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad nukentėjusysis buvo A. M. šeimos narys. Iš nuteistosios asmens duomenų matyti, kad nuo 2006-11-14 ji yra ištekėjusi už V. M. , su kuriuo santuoka nėra nutraukta (b. l. 81). Kaip matyti iš nuteistosios bei nukentėjusiojo parodymų, jie bendravo nuo 2008 m. gruodžio, t. y. iki įvykio praėjo tik apie 3 mėnesius. Apeliacinės instancijos teisme jie abu parodė, kad šeimos kurti neketino, gyveno kaip meilužiai ir tai ne nuolatos. Abu parodė ir tai, kad bendro ūkio nevedė. Tai nuteistoji parodė ir pirmosios instancijos teisme (b. l. 133). Lietuvos Respublikos BK 248 straipsnio 2 dalis išaiškina, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Apie tai, kas galėtų būti pripažįstama bendru gyvenimu neįregistravus santuokos (partneryste), galima spręsti iš Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso. Jo
3 knygos, kuri pavadinta „Šeimos teisė“ VI dalis vadinasi „Kitų šeimos narių teisės ir pareigos“. Šioje dalyje yra XV skyrius „Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos“. Pirmasis šio skyriaus straipsnis, kurio numeris civiliniame kodekse yra 3.229, vadinasi „Taikymo ribos“. Jis nustato: „Šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius“. Iš šio apibrėžimo seka, kad partneriais pagal šeimos teisę laikytini asmenys, gyvenantys kartu ne mažiau kaip vienerius metus ir ketinantys kurti šeimą. Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis ir nuteistoji kartu gyveno (ir tai ne nuolat) tik apie 3 mėnesius. Šeimos kurti jie nurodo neplanavę. Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo laikyti, kad nuteistoji nusikaltimą padarė prieš šeimos narį. Todėl jos veika, netaikant šio kvalifikuojančio veiką požymio, iš Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008-06-12 Nr. X-1597 įstatymo redakcija) perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį. Tai padarytina pakeičiant nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (netinkamo veikos kvalifikavimo). Nuteistosios veika, už kurią ji nuteisiama šiuo nuosprendžiu, išdėstoma taip: „A. M. 2009 m. kovo 17 d., apie 15val. 30 min., namuose, esančiuose Vilniaus rajone, Sudervės seniūnijoje, Rastinėnų kaime, sodų bendrijoje „Gesta“, sklypo Nr. 311, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia metė peilį į I. M. pilvo sritį ir padarė nukentėjusiajam kiauryminę durtinę - pjautinę pilvo žaizdą su kairės pusės pilvo sienos ir užpilvaplėvinio tarpo kraujosruva, kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje. Šiais veiksmais A. M. sunkiai sutrikdė sveikatą I. M. “.
Pirmosios instancijos teismas nuteistajai skyrė minimalią laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 mėnesių iki 10 metų. Skiriant naują bausmę atsižvelgiama į tai, kad nustatytos 2 atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir 1 atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat atsižvelgtina į nukentėjusiojo parodymus, kad jis neturi pretenzijų nuteistajai, o jo sveikata visiškai atsistatė. Svarbia aplinkybe kolegija laiko ir tai, kad nuteistoji išlaiko 3 mažamečius vaikus. Atsižvelgiant į tai, jai skirtina nežymiai už minimalią didesnė laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė apėmimo būdu subendrintina su 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nuosprendžiu. Kadangi A. M. nuteisiama už sunkų nusikaltimą, bausmės vykdymas neatidėtinas. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 dalį ar 54 straipsnio 3 dalį ir skirti kitą bausmės rūšį teisėjų kolegija nemato esant pagrindo, nes padarytas sunkus nusikaltimas, o nuteistoji apeliacinės instancijos teisme savo parodymais apie netyčinį nusikaltimo pobūdį, nerodo, kad labai išgyvena dėl savo poelgio ir tai neduoda pagrindo tikėtis, kad bausmės tikslai būtų pasiekti taikant švelnesnę bausmės rūšį. Be to, kita bausmės rūšis, taikant minėtus Lietuvos Respublikos BK straipsnius, neskirtina dar ir todėl, kad A. M. buvo ankščiau padariusi nusikaltimą, už kurį nuteista laisvės atėmimo bausme.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį pakeisti: A. M. veiką iš Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008-06-12 Nr. X-1597 įstatymo redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir nuteisti ją laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu bei 9 dalimi, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nuosprendžiu ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Kolegijos pirmininkasTeisėjaiAloyzas Kruopys Albinas BielskisLinas Šiukšta