Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. U., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Skundžiamu nutarimu I. U. buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad ji vairavo automobilį būdama neblaivi, nustatytas sunkus (2,76 promilių) neblaivumas, taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei transporto priemonės registracijos liudijimo. ATPK 126 str. 4 d. sankcija (sankcija už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, pagal kurią paskirtas galutinės nuobaudos dydis) numato, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo 579 Eur iki 868 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl minimų pažeidimų padarymo nėra ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos I. U. kaltės padarius minėtus pažeidimus. Apeliaciniu skundu pažeidėja prašo pripažinti jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) bei, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nuostatomis, skirti jai mažesnę pagrindinę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda, taip pat neskirti specialiosios teisės atėmimo.

Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ATPK 30 str. įtvirtintas administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, kurios numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įtvirtintas ATPK 31 ir 32 str.

Pagal ATPK 30¹ str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Apygardos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str. 1 d., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-36-2013, 2AT-42-2013).

Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, administracinio teisės pažeidimo bylą bei apeliacinį skundą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai netaikė ATPK 30¹ str. ir I. U. paskyrė 580 Eur baudą bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones 2 metams, tai yra paskyrė ATPK 126 str. 4 d. numatytas minimalias nuobaudas. Apygardos teismo vertinimu, apeliantės skunde dėstomos aplinkybės – jog pažeidimas padarytas atsitiktinai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, realus pažeidimo pavojingumas yra mažas, o specialioji teisė reikalinga poilsiui, laisvalaikiui ir darbo paieškoms, taip pat teigiama darbdavio charakteristika bei sunki turtinė padėtis, yra svarbios ir reikšmingos sprendžiant nuobaudos individualizavimo klausimą. Tačiau jų nepakaka tvirtinti, kad šiuo atveju būtinai turėtų būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. Be viso to, priešingai apeliantės teiginiams, iš skundžiamo nutarimo matyti, jog apylinkės teismas taip pat įvertino ir padarytų pažeidimų pobūdį, tai yra realų pavojingumą. Taip pat atsižvelgęs į apeliantės nurodomą turtinę padėtį išdėstė paskirtos baudos mokėjimą 6 mėnesiams, nors byloje duomenų apie realią I. U. turtinę padėtį nėra.

Apeliantės teigimu apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog ji išsamiai paaiškino visas pažeidimo padarymo aplinkybes. ATPK 31 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Pažymėtina, jog nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai atlieka savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju, iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų matyti, jog pažeidėja apylinkės teisme pripažino savo kaltę, tačiau pažeidimo tyrimo metu atsisakė pasirašyti ant protokolo, teikti paaiškinimus. Įvertinant pažeidėjos elgesį viso proceso metu, taip pat ir tai, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė siekia sumenkinti padaryto pažeidimo pavojingumą, akivaizdu, kad ji nuoširdžiai nesigaili pažeidusi Kelių eismo taisykles ir konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai nepripažino šios aplinkybės lengvinančia.

Taigi apeliantei paskirtų nuobaudų taikymas neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas turi būti užtikrintas taikant sankcijose numatytas nuobaudos, o jas švelninti nėra objektyvaus pagrindo. Darydama pažeidimą, I. U. prisiėmė ir galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Asmuo, žinodamas, kad tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti jo interesams, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos taikymą. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą – per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio grubų teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Taigi, nagrinėjamu atveju I. U. deklaruojamas poreikis vairuoti automobilį dėl galimybės susirasti darbą nelaikytina išimtine aplinkybe, leidžiančia jai skirti švelnesnę nuobaudą – apskritai neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Kitos apeliantės nurodytos aplinkybės taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Šių apelianto nurodytų aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ str. numatytos administracinės nuobaudos švelninimo galimybę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad I. U. savo rūšimi bei trukme paskirtos švelniausios, ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytos, pagrindinė ir papildoma nuobaudos yra parinktos tinkamai, Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir I. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.