Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės 375-oji Daugiabučių namų savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-04 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų Liudviko K. G., S. D., Z. R.-B., I. J., D. K., J. T., Č. V., N. K. ieškinį atsakovei 375-oji Daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl juridinio organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai L. K. G., S. D., Z. R.-B., I. J., D. K., J. T., Č. V., N. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiu 375-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2015-05-08 d. visuotiniame pakartotiniame bendrijos narių susirinkime priimtą sprendimą dėl naujos bendrijos įstatų redakcijos patvirtinimo. Patenkinus ieškinį, prašė priteisti 700 EUR advokato išlaidų ieškovo L.K. G. naudai. Nurodė, kad gyvenamųjų namų adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyventojai/patalpų savininkai yra įkūrę 375-ąją daugiabučių namų savininkų bendriją. Ieškovai yra minėtos 375-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos nariai. 2015-05-08 d. pakartotino visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu buvo priimtas ginčo sprendimas dėl bendrijos įstatų naujos redakcijos tvirtinimo. 2015-03-20 dieną buvo sušauktas bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Ieškovai nurodė, kad nors ieškiniu neprašoma pripažinti negaliojančiu 2015-03-20 d. įvykusio visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu priimtų sprendimų, reikšminga aplinkybė yra ta, kad nuo pat susirinkimo pradžios nebuvo žinomas bendrijos narių skaičius. Surengus minėtą susirinkimą ir pradėjus registruoti į susirinkimą atvykusius asmenis iš karto kilo klausimas, kurie iš atvykusiųjų yra bendrijos nariais, koks yra bendrijos narių kiekis ir kur yra bendrijos narių sąrašas. Ieškovai nurodė, kad atsižvelgiant į 2015-03-20 d. įvykusio visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokole išdėstytas susirinkimo aplinkybes, šios dienos susirinkimas buvo nutrauktas ir bendrijos pirmininko laikomas neįvykusiu. 2015-05-08 bendrijos pirmininkas bendrijoje organizavo pakartotinį visuotinį bendrijos susirinkimą, kurio darbotvarkė, kaip ir numato LR DGNKPSB įstatymo 11 str. 5 d., buvo ta pati kaip ir 2015-03-20 d. susirinkimo darbotvarkė. Į 2015-05-08 susirinkimą, ieškovų duomenimis, susirinkimo apie 120 bendrijos narių ir 60 bendrijos narių išreiškė savo valią iš anksto raštu. Vykstant 2015-05-08 susirinkimui, neturinčiam reikiamo balsų kvorumo tvirtinti naujų įstatų (Įstatų 30 str. 3 d.), buvo neleista pasisakyti bendrijos nariams, prieštaraujantiems dėl naujų įstatų redakcijos tvirtinimo, buvo atsisakyta apsvarstyti naujų įstatų redakcijos trūkumus, galimybė juos koreguoti, nebuvo priimta svarstymui alternatyvi įstatų redakcijos versija, nebuvo atsakoma į bendrijos narių klausimus ir t.t. Be to, susirinkimo metu paaiškėjo, kad nors pakartotinis susirinkimas yra rengiamas pagal 2015-03-20 susirinkimo darbotvarkę, tačiau vietoje 2015-03-20 pasiūlytos naujos įstatų redakcijos yra siūloma tvirtinti dar kitą įstatų redakciją. Šie pažeidimai sąlygojo, kad naujai priimti bendrijos įstatai negali būti laikomi priimtais teisėtai, o bendrijos primininkas yra kreipęsis į notarinę įstaigą dėl naujos, neteisėtai priimtos įstatų redakcijos registravimo. 2015-05-28 d. N. K. kreipusis į bendrijos primininką dėl 2015-05-08 d. pakartotinio bendrijos narių susirikimo protokolo, dalyvių registracijos sąrašo ir kitų minėtą susirinkimą lydinčių dokumentų kopijų pateikimo, bendrijos pirmininkas minėtų dokumentų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad nei apie 2015-03-20, nei apie 2015-05-08 susirinkimą bendrijos nariams raštiškai pranešta nebuvo, prašomas pripažinti negaliojančiu 2015-05-08 d. pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu priimtas sprendimas dėl naujos įstatų redakcijos tvirtinimo yra pripažintinas negaliojančiu. 2015-05-08 susirinkime priimtas sprendimas patvirtinti naujos redakcijos bendrijos įstatus yra neteisėtas, nes už jį balsavo nepakankamas kiekis bendrijos narių, buvo pažeistos esminės kitų bendrijos narių teisės dalyvauti priimant bendrijai itin svarbius klausimus. Ieškovai nurodė, kad tiek prieš 2015-05-08 susirinkimą, tiek per jį bendrijos pirmininkui buvo pateikti siūlymai dėl siūlomų priimti bendrijos įstatų koregavimo. Bendrijos pirmininkas minėtų siūlymų ne tik neįgarsino, bet ir neleido pasisakyti jam oponuojantiems bendrijos nariams. Tokiomis sąlygomis priimti sprendimai neatitinka bendrijos įstatų ir įstatyminių normų reikalavimų, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, grubiai pažeidžia bendrijos narių teises ir todėl turi būti pripažinti negaliojančiais. Susirinkimo organizatoriai 2015-05-08 svarstė kitą siūlomą tvirtinti bendrijos įstatų redakciją nei buvo pasiūlyta 2015-03-20 susirinkime. Ieškovų nuomone, tai yra iš esmės buvo pakeistas svarstomo klausimo turinys ir tuo pažeista nuostata, suteikianti teisę į pakartotinio susirinkimo organizavimą. Siūlydami priimti įstatų redakcija, kuri nebuvo teikiama priimti 2015-03-20 susirinkimo darbotvarkėje, jie pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas. Prašomas pripažinti negaliojančiu atsakovo sprendimas prieštarauja ne tik imperatyviosioms įstatymų normoms, asmens steigimo dokumentams, bet ir protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Ieškovai taip pat nurodė, kad 375-ojoje Daugiabučių namų savininkų bendrijoje nėra sudaryta nei bendrijos ginčų nagrinėjimo komisija, nei išrinktas asmuo, nagrinėjantis ginčus. Atsižvelgiant į tai, kad galiojančiuose 375-ojoje Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatuose nėra numatytas nei ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymas, nei asmens nagrinėjančio ginčus išrinkimas, bei į tai, kad bendrijos įstatų 55 p. numato, jog ginčus tarp bendrijos ir jos narių sprendžia teismas, ieškinio reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme ginčo teisenos tvarka.

Atsakovė 375-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė teismo ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

ieškovai nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ieškinyje dėstomus teiginius. Be to, ieškovai nenurodė, kokios teisės aktų nuostatos buvo pažeistos, priimant ginčijamą sprendimą, o kai kuriuos ieškinyje dėstomus argumentus grindžia nebegaliojančiomis įstatymo nuostatomis. 2012-04-12 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XI-1967 (įsigaliojo 2012-07-01), kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, jį išdėstant nauja redakcija. Pastaruoju pakeitimu buvo patvirtintas ir naujas įstatymo pavadinimas - Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau - DNSBĮ). Tai reikštų, kad tiek 1995 m., tiek 2000 m. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo redakcijos yra nebeaktualios ir tiek daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, dek šių bendrijų nariai turėtų vadovautis aktualia įstatymo redakcija bei bendrijos įstatais, kiek tų įstatų nuostatos neprieštarauja galiojantiems teisės aktams. Tuo tarpu, ieškovai savo ieškinyje, tiek dėstydami bendrijos narių teises ir pareigas, tiek nurodydami bendrijos steigimo tikslą ir kt., duoda nuorodas ne tik į aktualios DNSBĮ redakcijos nuostatas, bet ir į nebegaliojančių įstatymo redakcijų nuostatas. 375-osios DNSB narių sąrašas visuomet buvo ir yra, jis yra laikomas bendrijos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame sąraše yra nurodyti tiek bendrijos narių vardai, pavardės, adresai, tiek data, nuo kada asmuo yra tapęs bendrijos nariu. 2015-03-20 buvo organizuotas visuotinis 375-osios DNSB narių susirinkimas, kuriame buvo numatyta svarstyti klausimą dėl naujos redakcijos įstatų patvirtinimo. Apie šį susirinkimą bendrijos nariams buvo pranešta raštu: siunčiant laiškus registruotu paštu ir pasirašytinai įteikiant informacinius pranešimus. Bendrijoje yra 447 nariai, todėl norint, kad susirinkimas būtų laikomas teisėtų, reikėjo, kad 2015-03-20 susirinkime dalyvautų daugiau nei pusė bendrijos narių. Suregistravus atvykusius narius, paaiškėjo, kad nesusirinko kvorumas. Priešingai nei savo ieškinyje teigia ieškovai, 2015-03-20 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių sąrašas jiems buvo žinomas. Priešingai nei nurodo ieškovai, bendrijos pirmininko elgesys 2015-03-20 susirinkime, nebuvo pripažintas kaip elgesys pažeidžiantis viešąją tvarką ar žmonių rimtį. Šią aplinkybę patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-29 nutartis administracinėje byloje 11-314-276/2015. Be to, ieškovai bei juos palaikantys asmenys, tiek surašydami tendencingą 2015-03-20 susirinkimo protokolą, tiek nepagrįstai skųsdami įvairioms įstaigoms bendrijos pirmininką, tiek organizuodami agitacinius susirinkimus, siekia supriešinti bendrijos narius tarpusavyje bei tokiu būdu atitolinti kitų svarbių klausimų sprendimą. Šiuo konkrečiu atveju, bendrijoje yra svarstomas klausimas dėl bendrijai priklausančių namų renovacijos. Didesnė dalis gyventojų, t.y. 68,7 proc., renovacijai pritaria, kita dalis, tame tarpe ir ieškovai, renovacijai prieštarauja ir visais būdas stengiasi trukdyti šio klausimo svarstymą. 2015-03-20 visuotiniam 375-osios DNSB narių susirinkimui neįvykus dėl kvorumo nebuvimo, pakartotinis visuotinis susirinkimas buvo organizuojamas ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, kaip to reikalauja DNSBĮ 11 str. 5 d. nuostatos, t.y. 2015-05-08. Apie pakartotinį visuotinį susirinkimą bendrijos nariams buvo paskelbta 2015-04-23/24 iškabinant kiekvieno bendrijos namo skelbimų lentoje pranešimus bei pateikiant pranešimo kopijas bendrijos nariams į pašto dėžutes. Aplinkybė, kad pakartotinio susirinkimo metu buvo svarstytas pakoreguotas įstatų projektas, nereiškia, kad buvo pakeista susirinkimo darbotvarkė. Kadangi tiek pirmojo susirinkimo darbotvarkėje, tiek pakartotinio susirinkimo darbotvarkėje buvo numatytas tas pats klausimas „Bendrijos įstatų naujos redakcijos tvirtinimas“. Atsakovo nuomone, ieškovų teiginiai apie netinkamą pranešimą apie įvykusius susirinkimus bei apie tai, kad pakartotinio susirinkimo darbotvarkė skyrėsi nuo pirmojo susirinkimo darbotvarkės, yra atmestini kaip nepagrįsti. Pakartotiniame visuotiniame susirinkime dalyvavo 176 bendrijos nariai. Šis skaičius sudaro daugiau nei ¼ dalį bendrijos narių skaičiaus, todėl pakartotinis visuotinis susirinkimas laikomas įvykusiu teisėtai. Dėl to ieškovų argumentai dėl pakartotinio susirinkimo neteisėtumo, nes jame dalyvavo mažiau bendrijos narių nei pirmame susirinkime, turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti. Pakartotiniame visuotiniame 375-osios DNSB susirinkime dalyvavo pakankamai narių, dėl ko jis laikomas įvykusiu teisėtai, yra žinomos ir ieškovams. Viena iš ieškovų - N. K., buvo išrinkta susirinkimo sekretore bei pasirašė visuotinio susirinkimo protokole ir dalyvavusių narių sąrašuose. Ieškovų teiginiai, kad bendrijos pirmininkas A. B. pakartotinio visuotinio susirinkimo metu neleido pasisakyti bendrijos nariams, atsisakė apsvarstyti alternatyvias bendrijos įstatų redakcijas, neatsakė į bendrijos narių klausimus ir kt., taip pat yra nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl turėtų būti atmesti. Pakartotinio visuotinio susirinkimo pirmininke buvo išrinkta N. B., kuri ir pirmininkavo visam susirinkimui, užtikrino susirinkimo tvarką ir pan. Pakartotinio visuotinio susirinkimo sekretore buvo išrinkta N. K.. Tai įrodo, kad A. B. pakartotiniame susirinkime nepirmininkavo, todėl neturėjo jokios galimybės atlikti ieškovų ginčijamus veiksmus. Organizuojant 2015-03-20 visuotinį 375-osios DNSB narių susirinkimą, visiems bendrijos nariams buvo sudarytos galimybės tiek susipažinti su įstatų projektu, tiek pateikti pasiūlymus ar pastabas dėl įstatų. Kadangi pranešimai apie vyksiantį visuotinį susirinkimą buvo pradėti platinti nuo 2015-03-03/06, bendrijos nariai turėjo pakankamai laiko savo pasiūlymams pateikti. 2015-03-20 susirinkimui neįvykus dėl kvorumo nebuvimo, per visą laikotarpį iki pakartotinio susirinkimo, bendrijos nariai ir toliau galėjo teikti savo siūlymus. Patvirtinti nauji įstatai buvo pasirašyti tiek visuotinio susirinkimo pirmininkės N. B., tiek visuotinio susirinkimo sekretorės N. K.. Atsakovas nurodė, kad ieškovė J. S., gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), bei Z. P., gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), nėra bendrijos narės: jos netapo bendrijos narėmis bendriją įkūrus, nepateikė prašymų tapti bendrijos narėmis ir vėliau. Atsiliepimo pateikimo momentu, bendrijos nariais nuo 1995-11-06 yra A. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini), bei A. S., gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo nuomone, šios ieškovės byloje turėtų būti laikomos netinkamomis ieškovėmis.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: L. K. G., S. D., Z. R.-B., I. J., D. K., J. T., Č. V., N. K. ieškinį patenkino visiškai, o Z. P., L. J., J. S. ieškinį atmetė. Pripažino negaliojančiu 375-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2015-05-08 visuotiniame pakartotiniame bendrijos narių susirinkime priimtą sprendimą dėl naujos bendrijos įstatų redakcijos patvirtinimo (surašyto 2015-05-22 protokole). Priteisė iš atsakovės 375-ios daugiabučių namų savininkų bendrijos 700 EUR advokato išlaidų ieškovo L. K. G. naudai. Priteisė iš atsakovės 375-ios daugiabučių namų savininkų bendrijos 15,40 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 41 EUR žyminio mokesčio į valstybės pajamas.Teismas nurodė, kad ginčo dėl to, kad 2015-03-20 375-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos visuotinis susirinkimas neįvyko dėl kvorumo nebuvimo, nėra; nurodytos bendrijos visuotinio susirinkimo 2015-03-20 protokolas nenuginčytas. Šią aplinkybę patvirtina bendrijos pirmininko 2015-03-20 protokolas Nr. 6 bei 2015-03-20 d. dalyvavusių susirinkime bendrijos savininkų sąrašai. Teismas nustatė, kad bendrijos pirmininkas A. B. informavo, jog 2015-05-08 18.30 val. šaukiamas 375-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos pakartotinis visuotinis susirinkimas, registracijos pradžia 18.00 val., pranešime nurodyta analogiška darbotvarkė pagal 2015-03-20 neįvykusio susirinkimo darbotvarkę, kokiu būdu galima susipažinti su audito ataskaita ir Bendrijos įstatų naujos redakcijos projektu, o bendrijoje 2015-05-08 d. duomenimis buvo 447 nariai. Teismas su atsakovo motyvais sutiko iš dalies, nes laikė, kad 2015-05-08 visuotiniame susirinkime buvo svarstomas klausimas ir dėl bendrijos įstatų pakeitimo (darbotvarkėje nurodyta kaip „Bendrijos naujos redakcijos tvirtinimas“), todėl sutinkamai su DNSBĮ 11 str. 2 d. apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams turėjo būti pranešama raštu, kaip tai padarė 375-oji DNS bendrija dėl 2015-03-20 visuotinio susirinkimo sušaukimo. Teismas laikė, kad ginčo susirinkimo sušaukimo tvarka neatitiko DNSBĮ 11 str. 2 d. reikalavimų, apie pakartotinį visuotinį 2015-05-08 susirinkimą bendrijos nariams nebuvo pranešta raštu. Teismas iš bylos medžiagos taip pat nustatė, jog vykusiame 2015-05-08 susirinkime, dalyvavo 123 nariai, 60 bendrijos narių pareiškė išankstinę nuomonę, iš kurių 7 pranešimai apie išankstinę nuomonę buvo pripažinti negaliojančiais, galiojančiais pranešimais pripažinti atitinkamai 53 pranešimai, tokiu būdu, susirinkimo pradžioje dalyvavo 176 bendrijos narių. Atsižvelgęs į tai, kad 375-joje DNS bendrijoje yra 447 nariai, ketvirtadalis bendrijos narių sudaro 112 bendrijos nariai, o visuotiniame susirinkime dalyvavo 176 bendrijos nariai, teismas padarė išvadą, kad kvorumas buvo. Ieškovų nuodyta aplinkybė, kad bendrijos nariai N. P., G. V., V. U., O. K., D.M. S., A. L., R. Š. pasirašė pranešimą apie išankstinę nuomonę dėl bendrijos pakartotiniame visuotiniame susirinkime svarstomų klausimų susirinkimo diena -2015-05-08, nedaro šių pranešimų apie išankstinę nuomonę negaliojančiais, nes DNSBĮ 11 d. 4 d. numato, kad bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo peržiūrėti ar laikyti neteisingu 375-osios DNS bendrijos pakartotinio visuotinio susirinkimo, įvykusio 2015-05-08, balsų skaičiavimo komisijos protokole nurodyto bendrijos narių skaičiaus -53, pareiškusių išankstinę nuomonę, turinčių įtakos sprendimo priėmimo teisėtumui. Teismas pažymėjo, kad R. K., N. Z. ir L. J. balsai, jei ir būtų priimti, jie nedarytų įtakos visuotinio susirinkimo sprendimo rezultatams, o dėl A. J., V. R., R. P. balsavimo teisės perleidimo sutarčių teismas pasisakė, kad nėra įrodymų, kad šios sutartys buvo pateiktos 2015-05-08 visuotiniam bendrijos narių susirinkimui, nes nėra analogiškų balsavimo skaičiavimo komisijos nario A. V. ar kt. įgaliotų asmenų atžymų ( pvz. bendrijos pirmininko), kad jos buvo pateiktos. Teismas nesutiko su ieškovų argumentu dėl susirinkimo darbotvarkės pakeitimo, pasireiškusio pakartotinio visuotinio susirinkimo metu pakoreguoto įstatų projekto svarstymu, nes tiek 2015-03-20, tiek pakartotinio 2015-05-08 visuotinių susirinkimų metu darbotvarkė nesikeitė, darbotvarkių 4 p. analogiškai nurodyta „Bendrijos įstatų naujos redakcijos tvirtinimas“. Teismas nustatė byloje, jog 2015-05-08 susirinkimo metu buvo svarstomas bendrijos Įstatų naujos redakcijos projektas, kuris, atsižvelgiant į gautus pasiūlymus, buvo koreguotas, tai reiškė, kad ieškovai galėjo siūlyti savo pastabas ir pasiūlymus iki susirinkimo ir raštu, tačiau tokių įrodymų teismui nėra pateikta. Taip pat teismas vertino, kad L. J., J. S., Z. P. yra netinkamos ieškovės civilinėje byloje, todėl jų ieškinio reikalavimus atsakovui 375-jai daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl 375-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2015-05-08 d. visuotiniame pakartotiniame bendrijos narių susirinkime priimto sprendimo dėl naujos bendrijos įstatų redakcijos patvirtinimo pripažinimo negaliojančiu atmetė. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti negaliojančiu 375-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2015-05-08 visuotiniame pakartotiniame bendrijos narių susirinkime priimtą sprendimą dėl naujos bendrijos įstatų redakcijos patvirtinimo (surašytas 2015-05-22 d. protokolas).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantė (atsakovė) 375-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija apeliaciniu skundu prašo: Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-04 sprendimo dalį, kuria L. K. G., S. D., Z. R.-B., I. J., D. K., J. T., Č. V., N. K. ieškinys patenkintas visiškai, ir priimti naują sprendimą, t.y. atmesti ieškovų L. K. G., S. D., Z. R.-B., I. J., D. K., J. T., Č. V., N. K. ieškinį visiškai; tenkinus apeliantės apeliacinį skundą, naujai išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pirmos instancijos teisme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-04 sprendimo dalį, kuria Z. P., L. J., J. S. ieškinys 375-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai atmestas, palikti nepakeistą. Priteisti apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacijos instancijos teisme iš ieškovų. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Nesutinka su teismo išvada dėl netinkamo pranešimo apie pakartotinį visuotinį susirinkimą, t.y. kad nebuvo pranešta raštu. Teisės aktai nenustato, kas yra laikoma pranešimu raštu ir koks pranešimas raštu yra laikomas tinkamu, o aukštesnės instancijos teismai yra išaiškinę, kad viešų pranešimų pakanka, jei susirinkimas buvo pakartotinis, įvyko ir buvo laikomas teisėtu, nes jame dalyvavo daugiau nei ketvirtadalis bendrijos narių bei susirinkime buvo balsuojama. Taip pat teismai konstatavo, kad pranešimų įmetimas į kiekvieno buto pašto dėžutę nepažeidžia DGNKPSBĮ įtvirtintų reikalavimų bei pranešimus, įteikiamus į pašto dėžutes, prilygino pranešimams raštu bei laikė, kad tokia forma įteikti pranešimai yra tinkamai įteikti raštu. Atsakovės nuomone, byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad apie pakartotinį visuotinį 375-osios DNSB narių susirinkimą buvo pranešta tinkamai ir teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos , t.y. apie susirinkimą buvo pranešta raštu – viešai paskelbiant rašytinį skelbimą ir parašytą raštu pranešimą įdedant į pašto dėžutes. Nei atsakovės atstovo pozicija, nei pateikti dokumentai, nei liudytojų parodymai, patvirtinantys pranešimą apie šaukiamą visuotinį pakartotinį susirinkimą įteikimą į pašto dėžutes, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti nebuvo.Teismas padarė išvadą, kad buvo pažeistos DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 7 dalies nuostatos, kadangi pakartotiniame visuotiniame bendrijos narių susirinkime dėl naujų įstatų priėmimo balsavo mažiau nei du trečdaliai susirinkime dalyvavusių bendrijos narių. Bylos aplinkybės rodo, kad 375-oji DNSB įstatų nekeitė, o priėmė naujus įstatus (tai buvo daroma 2012 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimto Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-1967 pagrindu), dėl ko, šiuo atveju, vertinant ar dėl naujų įstatų priėmimo balsavo pakankamas pakartotiniame visuotiniame susirinkime dalyvavusių bendrijos narių skaičius, turėjo būti taikomas ne DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 7 dalies nuostatos, o to paties straipsnio 6 dalies nuostatos, numatančios, kad visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėtai, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Šiuo atveju akivaizdu, kad balsavusiųjų skaičius buvo pakankamas, nes už naujų įstatų priėmimą balsavo beveik visi dalyvavusieji ir tik keli bendrijos nariai balsavo „prieš“. Atsakovės nuomone, iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad teismas neteisingai nustatė balsavusiųjų skaičių ir balsų proporciją. Už naujų bendrijos įstatų priėmimą balsavo netgi gerokai daugiau negu du trečdaliai iš susirinkime dalyvavusių bendrijos narių (94 iš 100). Į pakartotinį bendrijos susirinkimą atvyko 176 nariai (123 bendrijos nariai atvyko fiziškai, o 53 iš anksto pareiškė nuomonę raštu), šis skaičius esminę reikšmę turi sprendžiant ar susirinkimas vyksta teisėtai, tačiau šis skaičius negali būti tapatinamas ir lyginamas su susirinkimo metu realiai dalyvaujančių ir balsuojančių bendrijos narių skaičiumi. Atsakovės nuomone, DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 5 dalyje numatyti skaičiai - „daugiau kaip pusė“ ir „ketvirtadalis“, yra sietini su visuotinio susirinkimo teisėto vykimo nustatymu, o tolesniam susirinkimo vyksmui šio skaičiaus pastovumas reikšmės nebeturi. Jokiame teisės akte įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kad reikia fiksuoti, kiek narių išvyksta ir vėl atvyksta, nes pasikeitus skaičiui reikalinga iš naujo tikrinti ar yra susirinkimo kvorumas, priešingai, pagal bendrą tvarką kvorumas nustatinėjamas tik susirinkimo pradžioje. Atsakovės nuomone, DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 6 ir 7 dalys nustato, koks kiekis realiai susirinkime tuo metu dalyvaujančių narių, turi balsuoti, kad sprendimas būtų laikomas priimtu teisėtai. Atsakovės nuomone, susirinkimo pradžioje įsitikinus, kad susirinkimas vyksta teisėtai, tolesnis balsavimas yra vykdomas pagal faktinį dalyvių skaičių. Teismas turėjo patikrinti faktiškai sprendimo priėmime dalyvavusių (tiesiogiai ar pareiškiant išankstinę nuomonę raštu) ir balsavusiųjų bendrijos narių skaičių.

Ieškovai L. K. G., S. D., Z. R.-B., I. J., D. K., J. T., G. K., Č. V., N. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti visa apimtimi ir priteisti iš atsakovo, ieškovui L. K. G. 300,00 EUR bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 2 dalis numato pareigą pranešti visiems bendrijos nariams raštu apie rengiamą visuotinį bendrijos narių susirinkimą, jei jo metu bus svarstomi itin svarbūs bendrijai klausimai. Byloje nustatyta, kad atsakovė šios pareigos nevykdė, tai pripažįsta ir pati atsakovė. Atsakovė teismui nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, kad pranešimai bendrijos nariams buvo įmesti į pašto dėžutes. Teismui atsakovė nesugebėjo pateikti pranešimo nuorašo, aiškiai nurodyti, kaip ir kokiu būdu bei kada buvo įmesti pranešimai 447 bendrijos nariams, kas pranešimus pagamino ir juos fiziškai išmėtė. Atsakovė teigia, kad pranešimų išmėtimo faktą patvirtina jo kviesti liudininkai, tačiau jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, taip pat negalėjo nurodyti nei pranešimo teksto, nei patvirtinti fakto, kad pranešimas tikrai buvo išmėtytas į pašto dėžutes. Be to, atsakovė apeliaciniame skunde remiasi Vilniaus apygardos teismo procesiniais sprendimais bylose, tačiau šiose bylose aplinkybės nėra tapačios šios bylos aplinkybėms.Atsakovė savo apeliaciniame skunde bando klaidinti teismą, kad balsuojant dėl naujos redakcijos įstatų susirinkime dalyvavo tik 100 bendrijos narių (vietoj susirinkimo pradžioje registruotų 176), kadangi dalis bendrijos narių paliko susirinkimą. Atsakovė nurodė, kad tokiu atveju už naujos redakcijos įstatus prabalsavo daugiau nei du trečdaliai narių (94 balsai). Jei, kaip nurodo atsakovė susirinkime dalyvavo tik 100 bendrijos narių, tai tokiu atveju susirinkimas negali būti laikomas turinčiu pakankamą kvorumą, kadangi esant 447 bendrijos nariams pakartotiniame susirinkime turėjo dalyvauti mažiausiai 112 bendrijos narių. Be to, atsakovė keičia savo poziciją, nes bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme atsakovė bandė neigti, kad salėje jau nebuvo 176 narių, nurodydama, kad jie salėje buvo, tačiau nebalsavo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino daugiabučių namų savininkų bendrijos narių visuotinio pakartotinio susirinkimo sprendimą negaliojančiu.

Dėl pranešimo apie visuotinį pakartotinį bendrijos narių susirinkimą

Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos motyvais, jog apie visuotinį pakartotinį bendrijos narių susirinkimą jis informavo netinkamai ir privalėjo tai padaryti raštu. Apelianto nuomone, apie pakartotinį visuotinį bendrijos narių susirinkimą buvo pranešta tinkamai ir teisės aktų nuostatos pažeistos nebuvo, t.y. apie susirinkimą buvo pranešta raštu – viešai paskelbiant rašytinį skelbimą ir rašytinį pranešimą įdedant į pašto dėžutes.Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu.Byloje nustatyta, jog 2015-03-20 neįvykus visuotiniam susirinkimui, bendrijos pirmininkas įstatymų nustatyta tvarka 2015-05-08 organizavo pakartotinį visuotinį bendrijos narių susirinkimą. Apie šį susirinkimą bendrijos nariams buvo pranešta pakabinant rašytinį skelbimą skelbimų lentose ir paliekant pranešimus pašto dėžutėse.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pranešimo pateikimas į pašto dėžutę yra tinkamas pranešimas raštu. Atsakovo į bylą pateiktas pranešimas apie 2015-05-08 šaukiamą susirinkimą (t. 1, b. l. 93), nurodant susirinkimo šaukimo laiką, vietą, darbotvarkę, susipažinimo su dokumentais galimybes, laikomas tinkamu pranešimu raštu. Iš bylos duomenų matyti, jog tokiu būdu bendrijos nariai buvo informuoti apie pakartotinį visuotinį bendrijos narių susirinkimą. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovai Liudvikas K. G., S. D., Z. R.-B., J. T., Č. V., N. K. dalyvavo 2015-05-08 pakartotiniame visuotiniame bendrijos narių susirinkime ir turėjo galimybę pareikšti nuomonę nagrinėjamais klausimais, ieškovės I. J. ir D. K. pakartotiniame susirinkime nedalyvavo, tačiau dalyvavo 2016-03-20 visuotiniame bendrijos narių susirinkime, taigi susipažinti ir teikti pasiūlymus dėl nagrinėjamų klausimų taip pat galėjo, be to ieškovės nepateikė jokių įrodymų, jog šių pažeidimų pasėkoje buvo pažeistos jų, kaip bendrijos narių, teisės ir šie pažeidimai turėjo įtakos susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumui. Pažymėtina, kad civilinio proceso dispozityviškumas neleidžia asmenims ginti kitų asmenų teises ar saugomus interesus be atitinkamo įgaliojimo, o asmens, kuris kreipėsi, teisės ginamos tiek, kiek jos pažeistos (CPK 2, 5 str., CK 1.137 str. 1 d.).Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, yra saistomas savo paties teismo, kaip apeliacinės instancijos, formuojamos praktikos, nes teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Tokiu būdu yra pagrindas remtis Vilniaus apygardos teismo 2012-10-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2574-302/2012, kurioje yra suformuota praktika šiuo klausimu dėl tinkamo pranešimo raštu, įdedant rašytinį pranešimą į pašto dėžutę.Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies, bendrijos įstatų ir ieškovų teisių pažeidimų nenustatyta, nes tiek įstatymas, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika reikalauja, jog visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai bendrijai, nei jos nariams ar viešajam interesui. Europos žmogaus teisių teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nepagrįstai pripažino, jog bendrijos nariai netinkamai buvo informuoti apie pakartotinį visuotinį bendrijos narių susirinkimą.

Dėl visuotinio pakartotinio bendrijos narių susirinkimo balsų skaičiavimo

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė DNSBĮ 11 straipsnio 7 dalį, nors turėjo taikyti DNSBĮ 11 straipsnio 6 dalį, kadangi pakartotiniame visuotiniame bendrijos narių susirinkime buvo sprendžiama ne dėl bendrijos įstatų pakeitimo, o tvirtinama nauja bendrijos įstatų redakcija. Todėl, pasak apelianto, balsavusiųjų skaičius buvo pakankamas, nes už naujų įstatų priėmimą balsavo beveik visi dalyvavusieji ir tik keli bendrijos nariai balsavo „prieš“.Pagal DNSBĮ 11 straipsnio 6 dalį, visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. To pačio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių.Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė DNSBĮ 11 straipsnio 7 dalies nuostatas, vertina nepagrįstais. Apeliantas be jokio teisinio pagrindo teigia, kad nebuvo jokio poreikio kvalifikuotos balsų daugumos sprendimui dėl naujos įstatų redakcijos patvirtinimo, nes esą pakartotiniame visuotiniame bendrijos narių susirinkime buvo sprendžiamas klausimas ne dėl bendrijos įstatų pakeitimo, o tik tvirtinama nauja jų redakcija. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apelianto pozicija ir subjektyvus ginčo sprendimo interpretavimas nepaneigia fakto, kad bendrijos narių susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl pakeistų įstatų tvirtinimo. Atsižvelgus į naują įstatyminį reglamentavimą 375-osios DNSB įstatai buvo pakeisti ir įstatų nauja redakcija buvo pateikta tvirtinti bendrijos nariams. Todėl pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas balsavusiųjų bendrijos narių balsus, pagrįstai taikė DNSBĮ 11 straipsnio 7 dalies nuostatas, ir, vertindamas priimto sprendimo teisėtumą, sprendė, kad tokio sprendimo priėmimui buvo būtina kvalifikuota balsų dauguma (2/3 visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių).Apelianto nuomone, skaičiuoti ir vertinti, buvo ar ne kvalifikuota balsų dauguma, reikėjo nuo balsavime dalyvavusių asmenų. Esą dėl naujos įstatų redakcijos tvirtinimo iš viso balsavo 100 bendrijos narių (94 už ir 6 prieš, nei vieno susilaikiusiojo), taigi net 94 procentai arba daugiau nei dvi trečiosios susirinkime dalyvavusių bendrijos narių, pritarė naujų įstatų patvirtinimui.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad 2015-05-08 pakartotiniame visuotiniame bendrijos narių susirinkime dalyvavo 176 bendrijos nariai (123 dalyvavo tiesiogiai ir 53 išreiškė išankstinę nuomonę). Teismas taip pat nustatė, kad 85 bendrijos nariai pasišalino iš susirinkimo prieš bendrijos įstatų naujos redakcijos tvirtinimą. Todėl teismas sprendė, kad už įstatų naujos redakcijos tvirtinimą balsavo 91 bendrijos narys ir tai nesudarė kvalifikuotos balsų daugumos (118 balsų).Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog kvalifikuota balsų dauguma turėtų būti skaičiuojama nuo balsavime dalyvavusių bendrijos narių, kadangi DNSBĮ 11 straipsnio 7 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad sprendimai yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Nagrinėjamu atveju pakartotiniame visuotiniame bendrijos narių susirinkime dalyvavo 176 bendrijos nariai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kvalifikuotą daugumą sudaro 118 balsų. Todėl sprendimas dėl bendrijos įstatų naujos redakcijos patvirtinimo buvo priimtas mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių balsų.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalį, tačiau jis ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė DNSBĮ 11 straipsnio 7 dalies nuostatas, pagrįstai pripažino negaliojančiu 375-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2015-05-08 priimtą sprendimą dėl naujos bendrijos įstatų redakcijos patvirtinimo bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.