Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličausko (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Ž. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje apskundė administraciniam teismui VSDFV 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr.(6.5)-5184, kuriuo atsakovas atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2010 m. rugpjūčio 30 d. skundą kaip pateiktą tuo pačiu klausimu (kartotinį).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra centrinis valstybinio administravimo subjektas ir atlikdamas asmenų skundų nagrinėjimo funkciją, be kita ko, turi vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymu.

Viešojo administravimo įstatymo (bylai aktuali 2010 m. birželio 22 d. įstatymo Nr.XI-934 redakcija) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnį kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus (VAĮ 23 str.1 d.), o jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui (VAĮ 23 str. 4 d.). Viešojo administravimo subjekto finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, skirti įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, turi būti naudojami efektyviai, racionaliai. Įstatymų leidėjas Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnyje nustatė sąlygas kada skundas gali būti nenagrinėjamas. Minėto įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos. Iš šia įstatymo norma nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad viešojo administravimo subjektas asmens kartotinį skundą tuo pačiu klausimu gali nagrinėti tik tuo atveju, jei kartotiniame skunde yra nurodomos naujos aplinkybės (nauji faktiniai duomenys). Viešojo administravimo subjekto sprendimas nenagrinėti asmens kartotinio gali būti skundžiamas teismui bendrąja įstatymų nustatyta tvarka.

Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatos yra perkeltos į Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo valdybos prie Socialinė apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V‑131 patvirtintas Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisykles. Šių Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad kartotiniai skundai nenagrinėjami, jeigu juose nenurodoma naujų aplinkybių, sudarančių skundo dalyką, ir nėra pateikta įrodymų, kad Fondo valdybos sprendimas dėl ankstesnio skundo išnagrinėjimo yra neteisėtas. Tokiu atveju ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kartotinio skundo gavimo suinteresuotam asmeniui pranešama, kad jo skundas nagrinėjamas nebus.

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas ir dėl to buvo neteisingai išspręsta byla, o tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują (ABTĮ 141 str.1 d.1 p., 142 str.1 d., 143 str.).

Kaip matyti iš skundžiamo VSDFV 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr.(6.5)-5184, jame yra aiškiai nurodyta, kad atsakovas atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2010 m. rugpjūčio 30 d. skundą vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi ir Taisyklių 23 punktu, kadangi nustatė, jog šis skundas yra kartotinis ir jame nenurodyta jokių naujų aplinkybių kurias įvertinus buvo priimtas VSDFV 2009 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. (6.5) I-4488. Be to, VSDFV 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendime Nr.(6.5)-5184 priminė pareiškėjui, kad jo skundas dėl senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumo bus nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą dėl VSDFV 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr.(6.5)-5184, turėjo patikrinti, ar atsakovas turėjo pagrindą pareiškėjo 2010 m. rugpjūčio 30 d. skundą laikyti kartotiniu, ar pagrįstai ir teisėtai išsprendė šį skundą taikydamas Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį bei Taisyklių 23 punktą.

Nors pirmosios instancijos teismas dėl Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies bei Taisyklių 23 punkto taikymo pagrįstumo ar nepagrįstumo atsakovui priimant 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr.(6.5)-518 tiesiogiai nepasisakė, tačiau iš sprendimo motyvuojamosios dalies turinio galima daryti išvadą, kad teismas nusprendė, jog atsakovas turėjo išnagrinėti pareiškėjo 2010 m. rugpjūčio 30 d. skundą ir įpareigojo atsakovą jį išnagrinėti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ankstesniais atsakovo sprendimais, taip pat Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. sprendimu nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjo 2010 m. rugpjūčio 30 d. skunde iškeltos problemos – 4,82 Lt pajamų įrašymo už 1991 m. liepos mėnesį (pasak pareiškėjo, turėtų būti 5,71 Lt). Pirmosios instancijos teismas VSDFV 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr.(6.5)-5184 vertino kaip netikslų, neišsamų, nemotyvuotą, nepagrįstą, prieštaraujantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams.

Patikrinusi bylą teisėjų kolegija šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus ir padarytas išvadas vertina kaip nepagrįstas, kadangi jos neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir prie jų prieita neteisingai pritaikius teisės normas.

Kadangi VSDFV 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr.(6.5)-5184 atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą kaip kartotinį, tokį savo sprendimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme turėjo pagrįsti tokiais objektyviais duomenimis (faktais), kurie pagrįstų argumentą, kad skundas yra kartotinis, taip pat teisės aktų normomis. Iš VSDFV 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr.(6.5)-5184 turinio matyti, kad jame yra nurodyti motyvai kuriais remdamasis atsakovas pareiškėjo skundą laikė kartotiniu, taip pat nurodytos konkrečios teisės normos (VAĮ 23 str.6 d. ir Taisyklių 23 p.), kuriomis vadovaudamasis atsakovas atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą kaip kartotinį. Taigi atsakovo sprendimas Nr.(6.5)-5184 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad VSDFV 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Nr.(6.5)-5184 yra nepagrįstas ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, paremta ne skundžiamo sprendimo turinio vertinimu, o teismo nuomone, kad teismas turėjo nagrinėti pareiškėjo 2010 m. rugpjūčio 30 d. skundą.

Kaip matyti iš pareiškėjo 2010 m. rugpjūčio 30 d. skundo, pareiškėjas nurodo skundžiantis VSDFV Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyriaus 2009 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. (11.5.1) 3-43591, kuriuo, pareiškėjo nuomone, jam nustatytas neteisingas pensijos dydis – 1 255,75 Lt, ir prašo nurodyti VSDFV Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyriui ištaisyti klaidas. Skunde pareiškėjas nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyrius klaidingai nustatė sumažintas 1991 m. pajamų sumas: sausio mėn.- 55 rub., birželio mėn. - 21,31 Lt (turėtų būti 21,36 Lt), liepos mėn. - 4,82 Lt (turėtų būti 5,71 Lt).

Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad atsakovas 2009 m. birželio 20 d. sprendimu Nr.(6.5) I-4488 (atsakymas į pareiškėjo 2009 m. birželio 19 d. prašymą) informavo pareiškėją apie tai, kad jo pavedimu VSDFV Vilniaus skyrius patikrino pareiškėjo senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumą, atsižvelgiant į 1991 m. draudžiamąsias pajamas, nuo 2009 m. liepos 1 d. perskaičiavo draudžiamųjų pajamų koeficientą pagal 1991 m. draudžiamąsias pajamas ir nuo 2009 m. liepos 1 d. pareiškėjui bus mokama perskaičiuota pensijos suma – 1255,75 Lt. Pareiškėjas Sprendimą Nr.(6.5) I-4488 apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nurodydamas, kad pensijos sumažinimas nuo 1 263,61 Lt iki 1 255,75 Lt yra neteisėtas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 25 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-532-244/2010) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad šis sprendimas įsiteisėjo 2011 m. vasario 25 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus pareiškėjo apeliacinį skundą ir jį atmetus. Nors Vilniaus apygardos administraciniam teismui priimant nagrinėjamos bylos 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą, administracinėje byloje Nr. I-532-244/2010 priimtas sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs, tačiau iš teismo 2010 m. kovo 25 d. sprendimo motyvų matyti, kad teismas administracinėje byloje Nr. I-532-244/2010 nagrinėjo pareiškėjo pensijos perskaičiavimo (sumažinimo) pagrįstumą atsižvelgiant į perskaičiuotą pareiškėjo 1991 m. draudžiamųjų pajamų koeficientą. Šiame sprendime, priešingai nė nurodė pirmosios instancijos teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendime, yra duomenys ir dėl 4,82 Lt pajamų sumos už 1991 m. liepos mėnesį. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 30 d. skunde dėl pensijos perskaičiavimo nurodė aplinkybę, kuri nebuvo anksčiau įvertinta atsakovo, taip pat teismo administracinėje byloje Nr. I-532-244/2010, ir nepagrįstai įpareigojo atsakovą nagrinėti pareiškėjo 2010 m. rugpjūčio 30 d. skundą. Teisėjų kolegija apelianto argumentus, kad šis pareiškėjo skundas yra kartotinis,pripažįsta pagrįstais. Iš pareiškėjo 2008 m. rugpjūčio 30 d. skundo turinio yra akivaizdu, kad šiame skunde jis kelia tą patį - pensijos perskaičiavimo (sumažinimo iki 1255, 75 Lt) klausimą dėl kurio buvo pasisakęs atsakovas (Sprendimas Nr. (6.5) I-4488), ir šį savo skundą grindžia ne naujais faktiniais duomenimis, o savo nuomone dėl pensijos skaičiavimo. Pažymėtina ir tai, kad 2010 m. rugpjūčio 30 d. skundą pareiškėjas pateikė atsakovui po to, kai jo skundą būtent dėl šio pensijos perskaičiavimo buvo išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas ir priėmęs 2010 m. kovo 25 d. sprendimą (administracinė byla Nr. I-532-244/2010), o pareiškėjas dėl šio sprendimo pateikęs apeliacinį skundą.

Kad pensija pareiškėjui perskaičiavus draudžiamųjų pajamų koeficientą pagal 1991 m. draudžiamąsias pajamas nuo 2009 m. liepos 1 d. perskaičiuota teisingai, patvirtina šiuo metu įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. sprendimas (administracinė byla Nr. I-532-244/2010), kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 25 d. nutartimi šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr.A502-375/2011).

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas dėl pareiškėjo 2010 m. rugpjūčio 30 d. skundo Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies bei Taisyklių 23 punktą taikė pagrįstai, 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Nr.(6.5)-518 yra pagrįstas ir teisėtas, nepažeidžiantis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas – pareiškėjo skundas atmetamas (ABTĮ 88 str.1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendži a:

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo S. Ž. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.