Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-10-16 · Civilinė byla Nr. eB2-2899-863/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-16
Bylos Nr.
eB2-2899-863/2025
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00512-2025-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Kriščiūno transportas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-2899-863/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00512-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.4.5.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kriščiūno transportas“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Iload logistics“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2190-863/2025, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Iload logistics“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta Tatjana Geglienė. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. birželio 12 d.

2. Nemokumo administratorei kreipusis į teismą su prašymu patvirtinti bankrutuojančios UAB „Iload logistics“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi minėtoje civilinėje patvirtino neginčijamą bankrutuojančios UAB „Iload logistics“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą (šioje dalyje nutartis įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 18 d.), o kreditorės UAB „Kriščiūno transportas“ kreditorinio reikalavimo dalies dėl antro etapo, 88,17 Eur sumos tvirtinimo klausimą išskyrė į atskirą civilinę bylą.

3. Aptariamu atveju, teismui, bankrutuojančios UAB „Iload logistics“ bankroto byloje nagrinėjant nemokumo administratorės prašymą dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo, kilo abejonių dėl kreditorės UAB „Kriščiūno transportas“ 2 etapo sumos pagrįstumo. Teismas minėtoje 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartyje atkreipęs dėmesį į Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, pažymėjo, kad nors teismo nutartis dėl nemokumo bylos iškėlimo įsiteisėjo 2025 m. birželio 12 d., tačiau iš byloje esančių duomenų, tarp jų minėtos kreditorės kreditorinio reikalavimo, galima suprasti, kad palūkanos buvo paskaičiuotos iki 2025 m. liepos 15 d.; be to, teismas iškėlė abejonę ir dėl galimos dvigubos atsakomybės taikymo (reikalavimo), kadangi iš kreditorės prašymo matyti, jog buvo skaičiuojamos tiek palūkanos, tiek delspinigiai.

4. Suinteresuotas asmuo kreditorė UAB „Kriščiūno transportas“ atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Kreditoriaus prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo tenkintinas iš dalies

5. JANĮ 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

6. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir/arba teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

7. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti bankroto byloje susijęs ne tik su konkretaus kreditoriaus teise visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Taigi kreditoriaus reikalavimo patikrinimas reikšmingas ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam asmeniui, bet ir kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).

8. Nagrinėjamu atveju, kreditorė UAB „Kriščiūno transportas“ pateikė nemokumo administratorei savo 2025 m. liepos 15 d. prašymą įtraukti į bankrutuojančios UAB „Iload logistics“ kreditorių sąrašą su 511,67 Eur finansiniu reikalavimu, kurį sudaro 423,50 Eur skola už suteiktas transporto paslaugas, 9,40 Eur palūkanos ir 78,77 Eur delspinigiai. Kreditoriniam reikalavimui pagrįsti kreditorė prie prašymo pridėjo Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. IL05213 (U05036), tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį Nr. PIGU202501161135321, 2025 m. sausio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija KT11463, 423,50 Eur sumai, bei delspinigių ir palūkanų paskaičiavimus pagrindžiančias lenteles. Įsiteisėjusia 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi kreditorės pareikštas kreditorinis reikalavimas dalyje dėl 423,50 Eur skolos patvirtintas, kaip tenkinamas 2 eile pirmuoju etapu; kitoje dalyje – dėl 88,17 Eur (9,40 Eur palūkanų ir 78,77 Eur delspinigių), kreditorinis reikalavimas išskirtas ir nagrinėjamas šioje byloje.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

10. CK 6.71 straipsnyje įtvirtinta ir atskleista netesybų samprata. Netesybos – tai įstatymo, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju, turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019).

12. Šiuo atveju kreditorės 2025 m. sausio 16 d. PVM sąskaita faktūra dėl 423,50 Eur už krovinio pervežimo paslaugas turėjo būti apmokėta iki 2025 m. kovo 3 d. Byloje nėra ginčo, kad minėta sąskaita nebuvo apmokėta (kaip minėta, kreditorinis reikalavimas dėl 423,50 Eur skolos yra patvirtintas bankroto byloje), todėl kreditorė įgijo teisę į nuostolių dėl vėlavimo įvykdyti prievolę atlyginimą. Kaip matyti iš kreditorės pateiktų palūkanų ir delspinigių paskaičiavimo lentelių, kreditorė tiek delspinigius, tiek palūkanas skolininkei paskaičiavo iš esmės už tą patį laikotarpį, kas neatitinka paminėtos kasacinio teismo praktikos dėl dvigubos atsakomybės už tą patį pažeidimą netaikymo, todėl pareikštas 88,17 Eur kreditorinis reikalavimas negali būti tenkinamas visa apimtimi.

13. Kaip minėta, kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją. Šiuo atveju prašomi atlyginti 78,77 Eur delspinigiai yra didesni už prašomas atlyginti 9,40 Eur palūkanas, todėl remiantis kasacinio teismo praktika didesnė delspinigių suma turėtų apimti palūkanų sumą ir būtent šioje apimtyje turėtų būti patvirtintas kreditorinis reikalavimas. Tačiau, pagal CK 6.72 straipsnį susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Šiuo atveju kreditorė, nors prašyme įtraukti ją į kreditorių sąrašą ir nurodė, jog skaičiavo skolininkei 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, tačiau tokios savo teisės sutartinėmis nuostatomis nepagrindė. Atitinkamai konstatuotina, kad kreditorė neįrodė turinti teisę į delspinigius, pareikštas kreditorinis reikalavimas dalyje dėl 78,77 Eur delspinigių negali būti tvirtinamas.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal JANĮ 28 straipsnio nuostatas nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, be kita ko, draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

15. Šiuo atveju kreditorė paskaičiavo atsakovei 6 procentų dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas (0,07 Eur per dieną) už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 3 d. iki 2025 m. liepos15 d., kuomet nutartis dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo įsiteisėjo 2025 m. birželio 12 d., todėl kreditorės reikalavimas ir dėl 9,40 Eur kompensuojamųjų palūkanų negali būti tvirtinamas visa apimtimi, nes dalis palūkanų paskaičiuota už laikotarpį po bankroto bylos iškėlimo. Atitinkamai prašymas dėl kreditorinio reikalavimo kompensacinių palūkanų dalyje tvirtinamas 7 Eur apimtyje (423,50*6/100*)*100/365).

16. Įvertinus bylos duomenis, atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, į tai, kad byloje nėra duomenų apie rašytinį susitarimą dėl netesybų už pavėluotą prievolės atsiskaityti taikymą, spręstina, kad nagrinėjamu atveju kreditorė turi teisę į įstatymines kompensuojamąsias palūkanas, paskaičiuotas iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo, todėl atsakovės bankroto byloje tvirtintinas kreditorės 7 Eur finansinis reikalavimas, tenkinamas antra eile antru etapu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41–42 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, teismas

nutaria:

patvirtinti antros eilės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kriščiūno transportas“ 7 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, priskirtiną antram etapui, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Iload logistics“ bankroto byloje.

Pavesti nemokumo administratorei Tatjanai Geglienei per 3 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos apie priimtą nutartį informuoti kreditorius ir pateikti teismui kreditorių informavimą patvirtinančius dokumentus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties įsiteisėjimo dienos nutarties kopiją išsiųsti Garantinio fondo administratoriui ir Priežiūros institucijai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Kristina Lysionok