Telšių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. , Mažeikių m., Lietuvos Respublikos piliečio, nedirbančio, pensininko, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. 2015-05-29, 18.04 val., Mažeikių r., Kurmaičių k., Kurmaičių sodo 1-je gatvėje, vairuodamas automobilį O. Z., valst. Nr.(duomenys neskelbtini) priklausantį V. Š., nepasirinko saugaus greičio ir nesilaikė atstumo nuo priekyje važiavusio kito automobilio Peugeot 406, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į jo galinę kairės pusės dalį, apgadino abu automobilius ir nepranešęs policijai pasišalino iš įvykio vietos.

Tokiais savo veiksmais V. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127, 219 punktų reikalavimus, už kuriuos atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už du V. Š. administracinius teisės pažeidimus, padarytus realiąja sutaptimi. Iš padarytų administracinių teisės pažeidimų vienas pažeidimas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-19 nutartis Nr. N575-2303-08).

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas S. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad V. Š. 2015-05-29, 18.04 val., Kurmaičių sodo kelių sankryžoje vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio ir nesilaikė atstumo nuo priekyje važiavusio kito automobilio, atsitrenkė į kitą automobilį, pasišalino iš įvykio vietos. Jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 127, 291.1; 219.2 punktus. Pranešimas buvo gautas iš karto. Patruliai nuvyko į eismo įvykio vietą ir rado vieną apgadintą automobilį. Patrulis rašė, kad apsiklausė nukentėjusįjį. Surašė, kaip buvo pateikta informacija. Mano, kad niekas nėra apkalbėtas. Nežino, kas pranešė, kad pažeidėjas buvo neblaivus. Ne policijos pareiga yra sutaikyti šalis, neturi teisės pareigūnas siūlyti šalims susitarti. Automobilis buvo rastas po įvykio, kuris buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. Šį automobilį pareigūnas nugabeno į saugojimo aikštelę, tokią teisę pareigūnai. Po kelių dienų atvyko pažeidėjas į policijos komisariatą. Kai niekas nepasišalina iš įvykio vietos, tada šalys užsipildo deklaraciją ir policijos pareigūnai nekviečiami, šiuo atveju buvo priešingai. V. Š. tyčia pasišalino iš įvykio vietos, paslėpę automobilį, po išvyko į kitą į rajoną, vėliau neaišku kaip sužinojo kito automobilio vairuotojo telefono numerį ir skambino jam. Žala nėra atlyginta nei paties V. Š., nes iš draudimo kompanijos, o kito automobilio vairuotojas pateikė raštą, kad pretenzijų niekam neturi, tai kyla klausimas dėl ko toks raštas atsirado. Atsakomybė numatyta LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Prašo teismo V. Š. patraukti atsakomybėn pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. 130 str. 1 d. ir paskirti pagal 127 str. 2 d. 144 eurų baudą, pagal 130 str. 1 d. 868 eurų baudą su vairuoti teisės atėmimu.

Posėdžio metu V. Š. savo kaltę pripažino, nurodė, kad gegužės 29 dieną dirbo su draugu sode. Vakare susibarė su žmona. Išvažiavo iš jo sodo, važiuodamas ir prasilenkdamas kliudė mašiną. Pasišalino iš įvykio vietos, nes išsigando policijos. Automobilį paliko sode kitoje vietoje pas nepažįstamus žmones. Paskui išvažiavo pas draugą į Girdžių kaimą Telšių rajone ir kelias dienas pas jį gyveno, ten gėrė alų. Jam taip tada atrodė, kad reikia taip daryti. Paskui gal po 4 dienų atėjo į policiją. Žmonės jam sakė, kad jo automobilį išvežė policija. Žmonai apie tai bijojo pranešti. Vairuoja transporto priemones nuo 1986 metų. Žino kelių eismo taisykles. Įvykus įvykiui reikia pranešti policijai apie įvykį, užpildyti dokumentus. Blogai padarė. Pripažįsta, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pripažįsta, kad buvo nukentėjusiajam apgadintas automobilis. Iš streso pasišalino iš įvykio vietos. Dėl streso pas medikus nesikreipė. Suprato, kad galėjo kliudyti automobilį, jo automobilis taip pat buvo apgadintas. Nežino priežasties kodėl kliudė kitą automobilį. Jis ir draugas buvo blaivūs, dieną buvo išgėrę po butelį alaus. Anksčiau buvo baustas administracine tvarka už alkoholio vartojimą viešoje vietoje, taip pat už kelių eismo taisykles. Paskutinį kartą buvo baustas gal prieš tris mėnesius, bauda sumokėta. Paskutinis kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo prieš metus laiko. Prieš 20 metų buvo netekęs teisės vairuoti, kad neblaivus vairavo automobilį. Nepamena už ką baustas Klaipėdoje, tą pažeidimą padarė sūnus su jo automobiliu. Šiuo metu yra pensijoje, gauna 250 eurų pensiją, nedirba, skolų neturi, gyvena su žmona, augina nepilnametį sūnų. Gailisi, kad taip pasielgė, po įvykio kalbėjo su nukentėjusiuoju, jis neturi jam pretenzijų. Žalą nukentėjusiajam nepadengė, nes dar nėra priimtas sprendimas. Padarė išvadas ir gailisi dėl to, kas įvyko. Prašo teismo švelninti bausmę, jam reikalingas automobilis, nes važiuoja į darbą, vaikus reikia išlaikyti.

L. T. B. apklaustas teisme parodė, kad gegužės 29 dieną Kurmaičių sode važiavo su automobiliu, jis stabdė ir rodė posūkį, jau bandė sukti ir pamatė atvažiuojantį automobilį, siekdamas išvengti susidūrimo suko atgal, tada kitas automobilis trenkėsi. Tuo sodo keliuku gali dvi mašinos prasilenkti. Tas automobilis tamsios spalvos Opel nuvažiavo, jame sėdėjo du vyrai. Skambino pareigūnams dėl eismo įvykio. Atvažiavo pareigūnai, jie rado Š automobilį kitame kieme prie garažo. Namas buvo gyvenamas. Nežino, kas ten gyvena. Pareigūnai surašė protokolą. Vėliau jam Š paskambino. Paaiškinimus policijai davė gegužės 29 dieną, o Š skambino gal sekmadienį ar pirmadienį. Jie susitiko, jis jo atsiprašė. Jis sakė, kad jam buvo stresas. J. Š. pretenzijų neturi. Visiems visko būna. Jam atlygins žalą draudimo kompanija, kurią įvertino 668 eurais. Š nesakė apie nuostolių atlyginimą. Iš jo pusės nebuvo spaudimo. Neklausė, iš kur jis gavo jo telefono numerį. Galėjo iš karto sustoti. Įvykio atveju reikia pildyti deklaraciją ar kviesti pareigūnus. Pildoma deklaracija, jei nėra sužeistų žmonių. Šiuo atveju galėjo sutarti, jam reikėjo tik sustoti ir sutvarkyti dokumentus.

Liudytojas A. B. apklausus teisme parodė, kad tą dieną jis dirbo su R. G.. Gavo pranešimą iš budėtojo, kad Kurmaičių sode yra apgadintas automobilis. Nuvažiavo, rado apgadintą automobilį. Kito automobilio nebuvo. Apžiūrėjus įvykio vietą po 20 minučių atrado kitą automobilį už 300-500 metrų. Kitas automobilis buvo pastatytas nuošalesnėje vietoje, kad nesimatytų apgadinimo. Priešais dar buvo metalinis garažas. Automobilis stovėjo priekiu į garažą. Iš namo išėjo moteris, pasakė, kad tai ne jų automobilis. Ji sakė, kad išlipo iš mašinos du vyrai svirduliuodami, kurie rankoje turėjo butelį. Ji atsisakė duoti parodymus. Automobilis buvo užrakintas. Jį priverstinai nuvežė į aikštelę. Kito automobilio vairuotojas buvo blaivas, kuris reiškė pretenziją dėl žalos. Jis buvo pasipiktinęs. Sakė, kad pažeidėjas nuvažiuodamas dar padidino greitį. Ten buvo tiesus kelias, nėra vingio, tas keliukas pakankamai platus. Gali juo prasilenkti du automobiliai. Vairuotojas pasakė, kad norėjo sukti į kairę, kaltininkas turėjo jį praleisti. Kaltininko nebuvo įvykio vietoje, todėl deklaracijos pildyti negalėjo. Grįžo į policijos komisariatą, apiformino įvykį. Buvo nustatytas pažeidėjas tą pačią dieną, pas jį nenuvyko dėl didelio darbo krūvio.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios įvykio vietos schemos ir foto lentelės matyti, kad įvykis įvyko lygioje kelio dalyje, jokios nuokalnės nėra, kelias yra platus (15-18 b. l.).

Teismas daro išvadą, kad V. Š. kaltė padarius šiuos pažeidimus yra įrodyta: 2015-06-09 administracinio teisės pažeidimo protokolu, Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK VPS PB vyriausiojo patrulio R. S. tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo, Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK VPS PB vyresniojo patrulio A. B. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, foto lentelėmis dėl eismo įvykio, T. B. paaiškinimu, transporto priemonių techninės apžiūros aktais, pažyma apie asmens baustumą administracine tvarka, liudytojų T. B. ir A. B. parodymais, paties V. Š. parodymais teismo posėdžio metu.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia.

Pagrindžiant atsakomybę pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. (LAT 2013-03-26 nutartis).

LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodomus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Vertinant įrodymų visumą dėl teisės pažeidimo, kvalifikuoto pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d., sudėties buvimo, o būtent dėl pasišalinimo iš įvykio vietos pažymėtina, kad šios veikos objektyvieji požymiai yra nustatyti, dėl to ginčo nekyla, t. y. nustatyta jog2015-05-29, 18.04 val., Mažeikių r., Kurmaičių k., Kurmaičių sodo 1-je gatvėje, vairuodamas automobilį O. Z., valst. Nr.(duomenys neskelbtini) priklausantį V. Š., nepasirinko saugaus greičio ir nesilaikė atstumo nuo priekyje važiavusio kito automobilio Peugeot 406, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į jo galinę kairės pusės dalį, apgadino abu automobilius ir nepranešęs policijai pasišalino iš įvykio vietos. Teismas atmeta V. Š. teigimą, kad iš įvykio vietos pasišalino patyręs stresą, nes dėl šio patirto streso jis pas medikus nesikreipė, bet paslėpė automobilį ir išvyko į Telšių rajoną, kur pas pažįstamą vartojo alkoholį, tik po kelių dienų prisistatė į policiją, be to patvirtino, kad jam yra žinomos kelių eismo taisyklės, kad įvykus eismo įvykiui iš įvykio vietos negalima pasišalinti, kol nėra užpildytos deklaracijos, o esant sužeistiems žmonėms būtina kviesti policiją. V. Š. turi didelį vairuotojo stažą, be to jis yra baustas anksčiau už kelių eismo taisykles ir jau buvo panašiose situacijose, todėl gerai žino, kaip reikia elgtis įvykus eismo įvykiui, todėl jo ir jo atstovės teigimas, kad patyrė stresą yra atmestinas. Be to teismas atmeta V. Š. atstovės tvirtinimą, kad jo atstovaujamojo veiksmuose nėra tyčios, nes tai paneigia paties V. Š. veiksmai po įvykio, kai jis pasišalino iš įvykio vietos, paslėpė savo automobilį ir išvyko net į kitą rajoną. Toks tvirtinimas vertintinas tik kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės. Teismas atmeta V. Š. kad vietos prasilenkimui buvo mažai ir buvo nuokalnė, kai tuo metu foto lentelėje aiškiai matyti, kad kelias yra platus ir toje vietoje nėra jokios nuokalnės ir matomumas yra puikus. Kad tyčia pasišalino iš įvykio vietos patvirtina ir paties V. Š. išsakyti žodžiai, kad jis žino, kad įvykus eismo įvykiui deklaraciją turi užpildyti abi šalys, kad deklaraciją reikia pildyti įvykio vietoje bei, kad pažeidė taisyklę, kad pasišalino iš įvykio vietos. Be to V. Š. praeityje dirbo pareigūnu, todėl pilnai suvokė susiklosčiusią situaciją ir negalėjo pasišalinti iš įvykio vietos.

Teismas daro išvadą, kad V. Š. žinodamas, jog kilus eismo įvykiui ir šalys sutaria dėl kaltės, deklaraciją turi užpildyti abi šalys, žinodamas, kad deklaraciją reikia pildyti įvykio vietoje, to nepadarė, apie įvykį policijai nepranešė bei pasišalino iš įvykio vietos. V. Š. suprato, jog padarė eismo įvykį, pažeidė KET taisykles ir siekdamas išvengti padarinių pasišalino iš įvykio vietos. Reikėjo tik nesišalinti iš įvykio, ką patvirtino ir kito automobilio vairuotojas, užpildyti deklaracijas ir tuo procedūros būtų užbaigtos.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai iš byloje esančių įrodymų neginčijamai konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Byloje nustatyta įrodymų visuma tik patvirtina, kad V. S. padarė protokole įrašytas pažeidimus. Jo bandymas neigti padarius pažeidimus ir iš dalies juos pripažinti, parodo, kad siekia išvengti atsakomybės

Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Byloje esantys duomenys tik patvirtina, kad iš karto po įvykio V. Š. net nestabdydamas automobilio, o dar labiau padidindamas greitį, ką patvirtino T. B., tačiau iš įvykio pasišalino ir paslėpė automobilį, kas tik patvirtina, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR ATPK 30 straipsnis).

V. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad pripažįsta padaręs pažeidimą ir gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p).

V. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo V. Š. (buvo baustas už KET pažeidimus), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad V. Š. kaltė dėl 130 straipsnio 1 dalyje, (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo yra visiškai įrodyta ir nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant straipsnių sankcijose numatytas nuobaudas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsnio 4 dalimi, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 ir 287 straipsniais, teismas

nutaria:

pripažinti V. Š. padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje bei paskirti jam administracines nuobaudas:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį – 40,00 € (keturiasdešimties eurų) baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį – 870,00 € (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų 00 ct) baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirti V. Š. galutinę subendrintą nuobaudą – 870,00 € (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų 00 ct) baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, V. Š. laikomas netekęs specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Baudą turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnis), kreipiantis į mokesčių inspekciją.

Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 72900, AB „Citadele“ bankas;

Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 40100, AB DNB bankas;

Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 70440, AB SEB bankas;

Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas;

Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 74000, D. B. A/S Lietuvos filialas;

Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, N. B. AB Lietuvos skyrius;

Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, AB Swedbank;

Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas, taip pat galima sumokėti įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose: AB „Lietuvos paštas" pašto skyriuose; per UAB „EVP" interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis"; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos" mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos" terminaluose; per UAB „V. S." interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius" spaudos kioskuose.

Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir šios bylos numerį, kuris nurodytas nutarimo pirmo lapo viršuje (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.